Radikulitas (radikulopatija) – iš nugaros smegenų išeinančių nervų šaknelių pažeidimas, kuris dažniausiai pasireiškia skausmu, jutimo sutrikimais. Rečiau gali pasižymėti jėgos sumažėjimu ar jos netekimu. Kas yra radikulitas ir kaip jo išvengti, LRT RADIJO laidoje „Kaip jautiesi?“ pasakoja gydytoja neurologė Lina Malcienė.
Pasak gydytojos, radikulitas atsiranda dėl susiaurėjusių arba sumažėjusių tarpslankstelinių angų, per kurias nuo nugaros smegenų keliauja šaknelės. Dėl šių susiaurėjimų yra spaudžiamos arba dirginamos šaknelės, kurios ir sukelia skausmą, nejautrumą, dilgčiojimą arba jėgos sumažėjimą.
L. Malcienė atkreipia dėmesį, kad radikulitas nėra tas pats, kas stuburo išvarža, nors simptomai gali būti panašūs.
„Stuburo išvarža yra slankstelius tvirtinanti želė pavidalo medžiaga, kuri vadinama tarpslanksteliniu disku. Ji atlieka daugybę funkcijų. Kuomet tas diskas išsiveržia iš slankstelio ribų, pridengdamas šakneles jis gali dirginti ir sukelti pakitimą ar atlikti spaudimo funkciją“, – dalijasi pašnekovė.
Neurologė pastebi, kad radikulitas nebūtinai pasireiškia skausmu, tačiau tai yra vienas iš dažnesnių šios ligos simptomų.
„Jeigu susiduriame su juosmeninės stuburo dalies pažeidimu, tos šaknelės iš šios dalies keliauja į kojas pagal tos šaknelės nervacijos zoną. Todėl neretai žmonės ir skundžiasi, kad nutirpo viena koja, nejaučia tos kojos arba jos dalies. Kartais pasako, kad koja netyčia užsikabina. Tai rodo, kad yra silpnumas ar motorikos sutrikimai“, – sako ji.
Gali kartotis
Radikulitas gali pasireikšti ne tik juosmens srityje, bet ir kaklo ar pečių srityse. Anot gydytojos, tai lemia du reikšmingus stuburo linkiai, kurie ir yra kaklo ir juosmens srityse.
„Dėl tų linkių būtent dažniausiai formuojasi ir atsiranda skausmai tose vietose. (...) Jeigu turime radikulitą kakle, tai visos šaknelės iš ten keliauja į rankas. Tai skausmai ar kiti simptomai plis į rankas. Juosmeninėje stuburo dalyje bus jaučiami pakitimai kojose“, – aiškina ji.
Anot L. Malcienės, kartą turėjus radikulitą, jis gali atsinaujinti dėl stuburo pakitimų, besiformuojančių amžiaus bėgyje.
„Jeigu nesiimama jokių priemonių, atitinkamų kineziterapijos pratimų, kad būtų išvengta tų skausmų, jie gali dažnėti, stiprėti bei atsirasti nauji simptomai. Dėl to kenčia ir pats žmogus, ir jo gyvenimo kokybė“, – tikina neurologė.
Pašnekovės teigimu, tam, kad būtų išvengta radikulito, kineziterapija yra vienas iš pagrindinių gydymo ir prevencijos būdų. Dažnai manoma, jog radikulitą pavyks išgydyti vaistais, tačiau pasak gydytojos, jie gydo tik simptomus, bet ne mechaninius pakitimus.
„Problemą sukelia mechaniniai pakitimai ir dėl to atsirandantys simptomai. Vaistai gydo tik skausmą ar tirpimą, bet nešalina priežasties. Kineziterapijos tikslas atitinkamai sutvarkyti mūsų laikyseną, stuburo struktūros raiščius ir raumenis, balansą. Reikia parodyti žmogui, kaip tuos pratimus teisingai atlikti. Išmoktą mankštą reikia daryti visą gyvenimą“, – sako L. Macienė.
Viso įrašo galite klausytis LRT RADIJO laidoje „Kaip jautiesi?“
Tekstą parengė Justina Lopataitė
