Nerimą savo gyvenime kartais patiriame visi: vieni jį jaučia mažiau, kiti – daugiau. Sociologiniai tyrimai rodo, kad pastaraisiais metais tiek Lietuvoje, tiek kitur pasaulyje ypač išaugo nerimą patiriančiųjų asmenų skaičiai. 2023–2024 m. atlikti Lietuvos gyventojų nerimo tyrimai atskleidė: lietuviai nerimauja kaip niekad anksčiau. Prie to nemažai prisidėjo pasaulinė COVID-19 pandemija, 2022 m. prasidėjusio Rusijos karo prieš Ukrainą grėsmė, praėjusiais metais prasidėjęs karas Artimuosiuose rytuose, tad didžioji dalis apklaustųjų (66 proc.) nurodė, kad pastaruoju metu nuolat jautė nerimą ir stresą. Kitos apklausos duomenimis, stresą ir nerimą darbe patiria 79 proc. Lietuvos gyventojų („Spinter tyrimai“).
Stresas – tai normali mūsų organizmo reakcija arba „kovok arba bėk“ mechanizmas, įsijungiantis tuomet, kai jaučiame tikrą arba tariamą grėsmę. Tai evoliuciškai išsivystęs mechanizmas, kuris mūsų protėviams leido apsisaugoti nuo grėsmę keliančių situacijų, išvengti gyvybei kylančių pavojų.
Tačiau, deja, šiais laikais mūsų kūnas pernelyg jautriai reaguoja į stresorius, kurie gyvybei negresia – pavyzdžiui, įtampas darbe, sunkumus šeimoje, eismo kamščius, ir pan. Ilgalaikis stresas savo ruožtu lemia įvairių nerimo sutrikimų vystymąsi. Pastaraisiais dešimtmečiais nerimą patiriančių asmenų skaičiai auga, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje nerimo sutrikimus turi apie 4 proc. populiacijos (apie 300 mln. žmonių).
Naujausias Lietuvoje atliktas gyventojų tyrimas atskleidė, kad pastebimą įtampos, nerimo, streso padidėjimą dažniau nurodo 18-35 m. amžiaus, mažiausių pajamų, didmiesčių gyventojai.
Nerimo pasekmės sveikatai ir gyvenimo kokybei
Žmonės nerimauja dėl įvairiausių dalykų – nerimą galime justi prieš pokalbį dėl darbo, egzaminą mokykloje ar universitete, svarbų renginį darbe, pasimatymą ar vykstant įvairiems gyvenimo pokyčiams (pvz. keičiantis darbui, laukiant vestuvių, gimus vaikui, sunkiai susirgus arba sergant lėtine liga artimam žmogui).
Nors jausti stresą ir nerimą yra normalu, nes jis mus mobilizuoja, padeda pasirengti laukiantiems iššūkiams bei juos įveikti, tačiau nuolatinis, ilgai trunkantis, liguistas nerimavimas dėl įvairių dalykų gyvenime gali sekinti, kelti didelį nuovargį ar skausmus, dažnai sutrikdo miegą.
Ilgalaikis nerimas, kuris trunka ne trumpiau kaip šešis mėnesius, vadinamas generalizuotu nerimo sutrikimu. Jo požymiai ir fiziniai simptomai gali apimti:
- nuovargį;
- miego sutrikimus;
- raumenų skausmus, įtampą;
- drebulį, negalėjimą nustygti vietoje;
- irzlumą, dirglumą;
- prakaitavimą;
- pykinimą, viduriavimą, dirgliosios žarnos sindromą.
Negydomas nerimo sutrikimas ilgainiui gali kelti nemažas sveikatos problemas – širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus (arterinę hipertenziją), virškinimo sutrikimus – dirgliosios žarnos sindromą, taip pat priklausomybes nuo psichoaktyvių medžiagų, būti demencijos, įvairių kitų ligų priežastimi.
Nerimo sutrikimai kliniškai pasireikšti gali įvairiai – kai kurie žmonės gali turėti fobijas, kiti gali patirti ypatingai stiprų distreso epizodą, pasireiškiantį panikos priepuoliu.
Kaip įveikti nerimą?
Gera žinia ta, kad nerimo sutrikimai yra efektyviai gydomi, nors, pavyzdžiui, JAV tik apie 37 proc. patiriančiųjų nerimą gauna tinkamą gydymą. Gydant šiuos sutrikimus dažnai skiriami medikamentai, tačiau ypatingai efektyvi – kognityvinė ir elgesio terapija (toliau - KET). Įvairūs tyrimai rodo, kad tai vienas iš geriausiai ištirtų ir veiksmingiausių nerimo sutrikimų gydymo būdų.
KET skiriasi nuo kitų terapinių krypčių tuo, kad yra labai struktūrizuota ir dažnai paremta instrukcijomis. Ši psichoterapija trunka ribotą laiką (pvz., 12-16 savaičių). Tyrimų duomenimis, per tokį laikotarpį galima pasiekti nerimo sutrikimų simptomų sušvelnėjimo.
Nerimo simptomų mažinimui taip pat rekomenduojamos atsipalaidavimo praktikos, fizinis aktyvumas. Pavyzdžiui, remiantis neseniai Švedijoje atliktu moksliniu tyrimu, 12 savaičių trukmės fizinių pratimų programa padėjo sumažinti nerimą. Taip pat reikšminga subalansuota ir sveika mityba (omega-3 papildų, vitamino D vartojimas), reguliarus ir kokybiškas miegas, mėgstama, atpalaiduojanti veikla, buvimas gamtoje, artimųjų parama ir bendravimas su draugais.
Jeigu jaučiate, kad nerimaujate per dažnai ir per stipriai, sunku suvaldyti nerimą ir jis vargina – nelaukite, kreipkitės pagalbos į specialistą.
