„Demencija nėra įprasta senėjimo dalis, kaip daug kam atrodo“, – sako Santaros klinikų gydytojas neurologas dr. Arūnas Vaitkevičius. Ją būtina kuo anksčiau diagnozuoti. Patikrinti, ar jūsų artimajam nepradėjo reikštis demencijos simptomai, galima ir namuose.
Demencija kartais pasireiškia ir jauname amžiuje
Demencija yra sindromas, o ne konkreti liga. Tai yra įvairių simptomų, kurių atsirado dėl neigiamų pokyčių smegenyse, rinkinys. Pavyzdžiui, dažniausia demencijos liga yra Alzheimerio liga. Bene pagrindinis veiksnys demencijai atsirasti yra žmogaus amžius.
„Kuo žmogus vyresnis, tuo didesnė demencijos rizika. Apskaičiuota, kad maždaug 5 proc. 65 metų ir vyresnio amžiaus pacientų turi objektyvių demencijos požymių. Daugiausia mūsų pacientų yra perkopę 70 metų. Ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei, tai tampa iššūkiu“, – sako gydytojas.
Pasak neurologo, pasitaiko ir ankstyvų demencijos formų, kai žmogui sutrikimai pasireiškia 50 metų, kartais net ir anksčiau. Dažnai tai būna genetiniai, šeiminiai atvejai, kai liga kartojasi iš kartos į kartą.
„Dabar atliekami DNR tyrimai, nustatoma, ar žmogus turi mutavusį geną. Jei atsakymas teigiamas, tada daug šansų, kad pasireikš viena ar kita demencijos forma. Genetikos pakeisti mes negalime, tačiau tam tikrų veiksnių privalome paisyti, kad sumažintume demencijos riziką“, – teigia neurologas.
Meilė savo smegenims
Anot gydytojo, savo smegenis mes turime mylėti. Kuo ši meilė pasireiškia?
„Labai svarbu duoti smegenims darbo visą gyvenimą, todėl mokytis reikia nuolat. Svarbu palaikyti ir pažinimo funkciją. Jei senyvas žmogus turi regos ir klausos problemų, jas irgi reikia spręsti. Pavyzdžiui, nešioti klausos aparatą. Svarbu, kad žmogus netaptų ir socialiai izoliuotas.
Tokie veiksniai kaip sveika mityba, fizinis aktyvumas, miego režimas, žalingų įpročių atsisakymas padeda išvengti daugelio ligų. Taip pat ir demencijos.
Labai svarbu vengti širdies ir kraujagyslių ligų ir jas gydyti. Egzistuoja net toks posakis, kad smegenys seka paskui širdį. Kitaip tariant, aterosklerozė anksčiau ar vėliau iš širdies kraujagyslių persimes į smegenų kraujagysles. Taigi, kraujospūdį, cukrinį diabetą būtina reguliuoti vaistais, o sergantiems nutukimu būtina imtis priemonių svoriui numesti“, – kaip sumažinti demencijos riziką, pataria gydytojas.
Laikrodžio testas
Neurologas patarė nežiūrėti pro pirštus į savo artimojo mąstymo, atminties, elgsenos pokyčius.
„Deja, bet dažnu atveju pacientai atvyksta jau sirgdami vidutinio sunkumo, pažengusia liga, mat ankstyvieji ligos simptomai neretai palaikomi normaliais senėjimo procesais. Artimieji į juos rimtai nežiūri“, – sako medikas.
Specialistas siūlo namuose atlikti paprastą laikrodžio testą ir patikrinti, ar žmogui verta išsitirti dėl demencijos.
„Paimkite popieriaus lapą ir pieštuką. Pasiūlykite testuojamam žmogui nupiešti laikrodžio ciferblatą, sužymėti skaičius ir piešiant rodyklę pažymėti jūsų pasirinktą valandą.
Paprasta? Žmogui, kuriame pradėjo reikštis demencijos simptomai, ši užduotis gali būti sunki.
Jeigu taip nutiko, reikia kreiptis į medikus ir atlikti sudėtingesnius tyrimus“, – pasakoja neurologas.
Ankstyvosios demencijos požymiai ir simptomai dažnai yra šie (parengta pagal asociacijos „Demencija Lietuvoje“ informaciją) :
prastėja atmintis (silpsta gebėjimas prisiminti neseniai įvykusius įvykius);
sunku atlikti kasdienes užduotis (namų ruošoje ar buityje);
sunku reikšti mintis žodžiu ir raštu (sunku rasti tinkamą žodį);
sunku orientuotis laike ar net ir gerai pažįstamoje aplinkoje ar situacijose;
sunku adekvačiai vertinti situaciją ar priimti sprendimus (pvz. tvarkytis su pinigais);
sunku dalyvauti pokalbyje, sekti televizijos programas ar skaityti;
daiktai dedami į netinkamą vietą, ne ten, kur įprastai jie laikomi;
pakinta asmenybė, atsiranda nuotaikos ir elgesio pokyčių;
prarandami pomėgiai, iniciatyvumas, noras veikti ir patirti naujų dalykų;
kartojami klausimai, tos pačios istorijos, pasakojimai;
sunku suvokti vaizdinę ir erdvinę informaciją.
