„Nuo stabligės rekomenduoju pasiskiepyti visiems, net ir tiems, kurie sodina gėles tik savo balkone. Mat ligos pasekmės gali būti labai skaudžios“, – sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė. Ji primena, kad ši vakcina yra kompensuojama, kitaip tariant – nemokama.
Daugiausia pavojingų bakterijų yra dirvožemyje
D. Razmuvienė sako, kad lietuviai nuo seno mėgsta žemės ūkio darbus, o pastaruoju metu daug miestiečių perka sodybas ir užsiima daržininkyste, sodininkyste ar kitaip liečiasi prie žemės. Būtent dirvožemyje daugiausia ir veisiasi Clostridium tetani bakterija, kuri sukelia sunkią infekcinę nervų sistemos ligą stabligę.
„Ši bakterija gali sėkmingai išgyventi be deguonies ir gaminti sporas, kurios irgi labai atsparios aplinkos veiksniams. Dirvožemyje gyvybingos jos gali išlikti net iki kelių dešimtmečių. Ir jeigu žmogus turi net nedidelę žaizdą ant rankų, kojų ir per ją kontaktuos su žemėje esančiomis bakterijomis, jis gali užsikrėsti.
Kitas rizikos veiksnys – žemės ūkio padargai, surūdijusios vinys. Į jų padarytas žaizdas taip pat gali patekti stabligę sukeliančių bakterijų, nes kas gali garantuoti, kad tas grėblys ar šakės negulėjo tomis sporomis užterštoje žemėje“, – LRT.lt pasakojo D. Razmuvienė.
Užsikrėsti galima net per nedidelę žaizdą
Epidemiologė prisiminė kelis neįtikėtinai skambančius stabligės atvejus Lietuvoje. Vienas jų baigėsi mirtimi.
„Žmogus basomis kojomis tvarkė šiltnamį. Kaip žinia, ant pėdų būna įvairiausių įtrūkimų, įdrėskimų. Stabligės bakterijos per pėdas pateko į organizmą ir daržininko gyvybės išgelbėti nepavyko.
Kitas atvejis – moteris mieste sodino rožes po savo langu. Su gėlės spygliu įsibrėžė blauzdą. Žaizda nebuvo gili, bet per ją pateko stabligės sukėlėjas.
Taigi, stabligės rizika atsiranda ne tik sukišus rankas giliai į žemę ar užlipus ant surūdijusios vinies. Žaizda irgi nebūtinai turi būti gili“, – įspėjo pašnekovė.
Mirštamumas nuo stabligės siekia iki 70 procentų
Į žaizdą patekusi bakterija labai greitai dauginasi, išskiria nervų sistemą veikiančių toksinų.
Progresuodama stabligė sukelia skausmingus, traukulius primenančius spazmus, kurie trunka keletą minučių ir pasikartoja. Paprastai sustingsta kaklas, nugaros lankas ir kojos, rankos pritraukiamos prie kūno, sugniaužiami kumščiai. Dėl kaklo ir pilvo raumenų standumo gali pasunkėti kvėpavimas. Jeigu spazmai apima didelių raumenų grupes, jie būna tokie stiprūs, kad netgi gali sukelti kaulų lūžius. Dėl sunkių traukulių priepuolių gali ištikti hipoksija (deguonies trūkumas organizmo audiniuose) ir mirtis.
Gydytoja ragina nelikti abejingiems, net jei gamtoje nestipriai susižalojote.
„Visų pirma reikia praplauti žaizdą tekančiu vandeniu, dezinfekuoti, užsandarinti. Jeigu matome, kad žaizda gilesnė, į ją pateko žemių, kreipkimės į skubios pagalbos skyrių. Laiku suleista vakcina nuo stabligės gali išgelbėti gyvybę“, – sako epidemiologė ir primena, kad stabligės sukėlėjas dauginasi tik žaizdoje. Nei per burną, nei oro lašeliniu būdu ši bakterija neplinta.
Nemokami skiepai visiems nuo 25-erių
D. Razmuvienė ragina skiepytis nuo stabligės, net jei kažkada vaikystėje buvote nuo jos paskiepytas.
„Suaugusiems žmonėms skiepą reikia kartoti kas 5–10 metų tam, kad būtų išlaikyta patikima apsauga nuo stabligės. Specialistai ypač rekomenduoja pasiskiepyti tiems, kurie daug laiko praleidžia gamtoje, keliauja, dirba žemės ūkio darbus.
Lietuvoje visi suaugusieji nuo 25 metų amžiaus nuo stabligės gali pasiskiepyti nemokamai. Tereikia kreiptis į savo gydymo įstaigą.
Tiesa, vien nuo stabligės vakcinos nėra. Yra vienas skiepas nuo difterijos ir stabligės. Taigi, vienu kartu žmogus gauna dvigubą apsaugą“, – aiškina gydytoja.
Pasak D. Razmuvienės, pernai Lietuvoje buvo registruoti trys stabligės atvejai. Visi susirgusieji buvo miesto gyventojai.
Stabligę sukeliančios bakterijos į žmogaus organizmą gali patekti per:
- odos pjūvius, įdrėskimus ar įtrūkimus;
- nudegimus ar stiprius nušalimus;
- gyvūnų įkandimus;
- kūno auskarus, tatuiruotes ir injekcijas;
- akių sužalojimus.
Šios ligos komplikacijos gali būti:
Kvėpavimo problemos. Dėl balso stygų įsitempimo ir raumenų rigidiškumo kaklo bei pilvo srityje, ypač generalizuoto spazmo metu, gali atsirasti gyvybei pavojingų kvėpavimo problemų.
Plaučių arterijos užsikimšimas (plaučių embolija). Iš kitų kūno vietų atkeliavęs kraujo krešulys gali užblokuoti pagrindinę plaučių arteriją arba vieną iš jos šakų.
Plaučių uždegimas. Plaučių infekcija, atsiradusi ko nors įkvėpus (aspiracinė pneumonija), gali būti generalizuotų stabligės spazmų komplikacija.
Kaulų lūžiai. Stiprūs raumenų spazmai gali sukelti stuburo ar kitų kaulų lūžius.
Mirtis. Ji dažniausiai ištinka dėl kvėpavimo takų užsikimšimo spazmų metu arba kvėpavimą, širdies ritmą ar kitas organų funkcijas reguliuojančių nervų pažeidimo. Susirgusiųjų stablige mirštamumas siekia nuo 30 iki 70 proc.
