Lašiša, avokadas ir brokolis neretai vadinami superproduktais. Jie karaliauja beveik visuose sveikos mitybos sąrašuose. Dietistė Ugnė Radzevičienė pasiūlė nė kiek šiems produktams savo maistine verte nenusileidžiančias ir gerokai pigesnes alternatyvas.
Lašiša ir skumbrė
U. Radzevičienė sako, kad lašiša pas mus ne visada pelnytai vadinama supersveika žuvimi.
„Lašiša būna įvairios kilmės. Pavyzdžiui, sveikatai ypač naudinga laukinės kilmės lašiša, o štai užauginta pramoniniu būdu kelia abejonių.
Laukinių lašišų ir ūkiuose auginamų lašišų mitybos bei gyvenimo skirtumai lemia jų maistinės vertės skirtumus. Laukinės lašišos maitinasi labai įvairiu maistu: nuo krevečių ir silkių, įskaitant ir mažesnių žuvų maistą, iš kurio natūraliai susidaro astaksantino junginys ir būtent dėl jo šios žuvys tampa raudonos. Ūkiuose auginamos lašišos dažniausiai šeriamos žuvų miltais, žuvų taukais bei kitu baltymų turinčiu maistu, kuris nėra natūralios kilmės, turi mažiau mums naudingų nesočiųjų riebalų rūgščių ir daugiau žalingų sočiųjų riebalų rūgščių nei laukinės lašišos.
Kai kurie lašišų augintojai, norėdami išlaikyti verslo pelningumą, duoda lašišoms antibiotikų, o tai turi neigiamos įtakos šios žuvies maistinėms savybėms“, – teigia dietistė.
Pasak U. Radzevičienės, lašišų augintojai į pašarus neretai deda omega 6 riebalų rūgščių. Jų prikaupusi lašiša gali būti žalinga mūsų organizmui.
„Omega 6 perteklius mūsų organizme gali turėti įtakos uždegiminiams procesams. Pirkdami ūkyje užaugintą lašišą mes nežinome, kokių dar organizmui nenaudingų medžiagų mes gauname.
Todėl, norint gauti organizmui vertingų medžiagų, aš rekomenduoju rinktis tik laukinę lašišą. Išskyrus pagautą Baltijos jūroje, kuri yra viena užterščiausių pasaulyje“, – sako dietistė.
Norint gauti dar daugiau sveikatai naudingų medžiagų, nei yra lašišoje, dietistė rekomenduoja rinktis skumbrę. Ji ne tik vertingesnė, bet ir gerokai pigesnė už lašišą.
Skumbrė yra ne tik riebesnė, bet ir turtingesnė baltymais, fosforu, cinku, magniu, variu, selenu, geležimi ir vitaminais B2 bei B12.
„Skumbrėje randama ir gerokai daugiau nesočiųjų riebalų. Vartojant nesočiuosius riebalus, nebaisus blogasis cholesterolis“, – dažniau valgyti skumbrę rekomenduoja mitybos specialistė.
Avokadas ir riešutų sviestas
Superproduktu tituluojamas ir avokadas. Ir ne be reikalo.
„Avokadai yra riebalų, baltymų ir angliavandenių šaltinis. Juose yra folio rūgšties, vitamino C, B grupės vitaminų bei riebaluose tirpių vitaminų A, E, K. Avokadai taip pat yra omega-3 bei omega-6 riebalų rūgščių šaltiniai, jie savo sudėtyje turi mineralinių medžiagų: vario, kalio, magnio“, – vardija dietistė.
Deja, mūsų parduotuvėse avokadai dažniausiai nepigiai kainuoja, o ir galvoti, kad avokadas yra panacėja ir mus visus išgelbės, tikrai nereikia.
Avokadams galima rasti kiek pigesnių, bet ne prastesnių maisto alternatyvų.
„Augalinių riebalų mes galime gauti valgydami riešutus, naudodami riešutų sviestą, kokoso, linų sėmenų, moliūgų sėklų aliejų“, – sako dietistė.
Brokolis ir briuselio kopūstai
Dar vienas sveikos mitybos simboliu tapęs produktas brokolis irgi turi ne mažiau naudingų sveikatai alternatyvų.
„Pavyzdžiui, briuselio kopūstuose yra taip pat labai daug vitaminų, mikroelementų ir antioksidantų. Briuselio kopūstuose net yra daugiau geležies, kalio, vitamino B1, vitamino K, skaidulų ir vario nei brokoliuose.
Vietoje brokolio drąsiai galima rinktis ir kitas kryžmažiedes daržoves: žiedinius kopūstus, paprastus kopūstus, lapinius kopūstus, ridikus bei ropes“, – pataria specialistė.
