Su įvairia buitine chemija susiduriame kasdien, tačiau neteisingai naudojama ji gali neigiamai paveikti žmogų ir aplinką, LRT RADIJUI sako VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto prodekanė, dr. Aušra Zigmontienė. Ji teigia, kad renkantis buitinės chemijos priemones reikėtų atkreipti dėmesį į etiketę.
Aplinkos inžinerijos fakulteto prodekanė teigia, kad buitinė chemija yra sudaryta iš cheminių medžiagų, kurios gali padaryti žalos tiek mums, tiek aplinkai.
„Reikia atkreipti dėmesį į etiketę, ar tose priemonėse nėra vadinamųjų cheminių priedų – kvapų, optinių baliklių, kurie dažniausiai naudojami balinimui. Reikėtų pirkti bekvapius skalbiklius. Gera skalbimo ar valymo priemonė turėtų būti bespalvė ir bekvapė. Jeigu norime, kad priemonė būtų vadinama draugiška aplinkai ar žmogui, etiketėje turi būti nurodytas biologinis skaidumas ar biodegradacija, kuri būtų bent jau 90 procentų“, – dėmesį atkreipia A. Zigmontienė.
Anot docentės, kad indų valymo priemonės į mūsų organizmą patektų kuo mažiau, reikėtų nepersistengti plaunant indų rankomis, o naudojant indaplovę – laikytis jos instrukcijų.
„Jeigu indus plauname indaplovėje, reikia laikytis instrukcijos ir netrumpinti programos – turi būti ir su plovimu, ir su mirkymu, ir su skalavimu. Nereikia plauti labai žemoje temperatūroje, nes indų plovimo skystos ar kietos kapsulės geriau ištirpsta ir pasišalina aukštesnėje temperatūroje. Kai plaunama rankomis, nereikia daryti begalės putų, nes kuo daugiau putoja, tuo sudėtingiau pašalinti putas“, – patarimais dalijasi pašnekovė.
Nešvarumus galima pašalinti ir natūraliomis medžiagomis, kurios žinomos nuo seno – ūkišku muilu, soda ar actu.
„Nuo senų laikų yra žinomas ūkiškas muilas, kuris anksčiau buvo tik kietas, o dabar jo pagrindu yra ir skystų valiklių. Jeigu norime patrinti ar pašalinti kvapą – kuo puikiausiai tinka soda. Jeigu norime pašalinti riebalus – tinka tirpalas su acto rūgštimi. (...)
Sunkiai išvalomoms kalkėms rekomenduočiau citrinos rūgštį. Actas yra tinkamas, bet kartais būna, kad jo perdozuojama. Lengvesnė ir aplinkai draugiškesnė būtų citrinos rūgštis“, – sako ji.
A. Zigmontienės teigimu, ant produkto esantis užrašas „ekologiška” negarantuoja, kad jis bus draugiškas aplinkai. Svarbu išlikti kritiškiems bei skaityti produkto cheminę sudėtį.
„Ant pakuotės reikia ieškoti vadinamųjų „eko ženklų“ – ar tai eko gėlės, ar mėlyno angelo, ar gulbės. Šie produktai gaminami pagal griežtus standartus ir atitinka ekologiškus kriterijus. Be tų ženklų reikia atkreipti dėmesį, kad nebūtų kvapų, dažiklių, fosfatų. Vien tik žodžiu „eko“ nereikėtų vadovautis“, – teigia docentė.
Tekstą parengė Justina Lopataitė
Viso pokalbio galite klausyti LRT RADIJO laidoje „Kaip jautiesi?“
