Pirmoje kovo pusėje didesnį sergamumą peršalimo ligomis pastebėjo tiek patys gyventojai, tiek ir medikai. Vyraujantys simptomai visų labai panašūs: sloga, perštinti ir užkimusi gerklė, neaukšta temperatūra. Tiesa, paskirtas gydymas dalį pacientų labai nustebino. Vieną moterį paskirtas receptinis vaistas trims dienoms paguldė į lovą, kitam, net ir visai nekarščiuojančiam, pasiūlyta vartoti ibuprofeno.
Į naujienų portalą kreipėsi du skaitytojai, praėjusią savaitę baigę kapstytis ir peršalimo ligų. Vilnietė Kristina ir Tomas iš Plungės rajono pasidalijo tiek asmeninėmis kovos su liga detalėmis, tiek bendru pastebėjimu, kad primoje kovo pusėje jų pažįstami ir bendradarbiai dėl peršalimo ligų krito it lapai.
„Neatsimenu, kada taip būtų buvę, kad 8 žmonės iš kolektyvo, kuriame dirbu, tą pačią savaitę imtų biuletenį dėl ligos. Ir visi su peršalimu: skaudanti, užkimusi gerklė, sloga, neaukšta temperatūra“, – pasakojo Kristina.
Viena iš tų 8 darbuotojų buvusi ir ji pati. Moteris pasakojo, kad tiesiog vieną rytą atsibudo su skaudančia gerkle, prasidėjo čiaudulys, kosulys. Ji dar bandė pirmą ligos dieną dirbti iš namų, bet suprato, kad be nedarbingumo pažymos neišsivers.
„Jau kitą dieną iš pat ryto lėkiau pas savo šeimos gydytoją. Su medicinine kauke, tvarkingai. Ten padarė kraujo tyrimus, gydytoja paklausinėjo apie simptomus, patikrino plaučius ir gerklę. Kai tikrino gerklę, turėjau nusiimti kaukę. Iš jos žvilgsnio pamačius mano užburkusią, nosinių nudrožtą nosį supratau, kad rimtai ne kas“, – apsilankymo pas gydytoją detalėmis dalijosi moteris.
Kas nerimą kelia Kristinai – tai gydytojos paskirtas receptinis vaistas peršalimo ligai gydyti.
„Tokio dar nebuvau vartojusi. Man gydytoja nieko neminėjo, bet perkant vaistą vaistininkė įspėjo, kad jis gali migdyti, gali ir širdies plakimas padažnėti. Vaistą liepta gerti du kartus per dieną – ryte ir vakare. Grįžau namo, išgėriau tabletę ir po pusvalandžio pasijutau kaip pervažiuota. Negali nieko daryti, tik gulėti arba miegoti. Aišku, visi peršalimo simptomai iškart dingo – nei slogos, nei gerklės skausmo. Tai tris dienas pragulėjau lovoje, nes vaistai labai migdė“, – patirtimi dalijosi Kristina.
Moteris klausia, ar toks ir turi būti jos vartoto vaisto poveikis, o gal tai yra rimta šalutinė reakcija, dėl ko šio vaisto jai ateityje susirgus nereikėtų vartoti.
Tomas iš Plungės rajono tikino, kad susirgęs į gydytojus nesikreipė, nes jam nedarbingumo pažymos nereikėjo, tačiau apsilankė vaistinėje ir labai nustebo, kai nesant aukštai temperatūrai jam vaistininkė patarė gerti ibuprofeno.
„Aš nuėjau pastilių, ko nors gerklei, nes labai perštėjo. Paklausinėjo manęs, sako, jeigu skauda gerklę, gerkite ibuprofeno, jis uždegimą sumažins“, – pasakojo Tomas.
Vyras tikino, kad vaistas padėjo ištverti varginantį gerklės skausmą, bet abejonė išliko – ar galima šį vaistą vartoti nesant temperatūrai?
Su žiema virusinių ligų sezonas nesibaigia
Aukštadvaryje šeimos gydytoja dirbanti Jurga Dūdienė naujienų portalui LRT.lt sakė, kad kovo pirmoje pusėje iš tiesų padaugėjo peršalimo ligomis sergančių pacientų. Gydytojos tikinimu, tai lėmė šiek tiek atšilę orai ir neapdairus gyventojų elgesys, netinkama apranga. Mat orai šiuo metų laiku yra apgaulingi, o šildymo sezonas dar nepasibaigęs.
„Ir šiandien teko konsultuoti pacientus, persirgusius virusine infekcija, kuri komplikavosi į ausų uždegimą. Matyt, kad žmonės saulę pamatė ir gal truputėlį lengviau pradėjo rengtis, daugiau laiko lauke praleisti.
Be to, tebėra šildymo sezonas ir sausas oras mūsų gleivines veikia taip pat vienodai, kaip ir visą žiemą. Sausą orą namuose tikrai reikia įsivertinti. Galima pasitikrinti su hidrometru, kokią mes drėgmę turime savo namuose, patalpose, kur dirbame. Nes sausose patalpose išsausėja gleivinės, dėl to lengvai perduodamas ir prilimpa bet koks virusas“, – sakė J. Dūdienė.
Anot gydytojos, šiuo metu vyraujantys peršalimo ligų simptomai yra perštinti nosis ir sloga, perštinti gerklė ir gerklės uždegimas. Kai kuriuos pacientus vargina ir aukšta kūno temperatūra, tačiau šis simptomas yra individualus, priklauso nuo paciento imuninės sistemos.
„Dabar pastebime ir tam tikrų komplikacijų, kur atrodytų, kad virusas galėtų paprastai praeiti, bet komplikuojasi į ausų uždegimus, gerklės uždegimas virsta tonzilių uždegimu. Kaip komplikacija gali būti ir prisijungusi bakterinė infekcija – tada ir tik tada skiriamas gydymas antibiotikais“, – pabrėžė šeimos gydytoja.
Kaip elgtis lengvai karščiuojant?
Pirma pagalba prasidėjus virusinei infekcijai, anot gydytojos, yra gausus skysčių vartojimas. Skysčio atsargų reikia ne tik perštinčiai bei skaudančiai gerklei drėkinti, bet ir karščiuojant.
„Jeigu mes karščiuosime, jei, tarkime, temperatūra ir iki 38 laipsnių pakils, o organizmui yra sunkiau tokią pakelti, nes ir galvos skausmas didesnis, ir juntamas viso kūno bendras nuovargis ir silpnumas, tai turėdami pakankamą kiekį vandens organizme su šiais simptomais lengviau susidorosime.
Kai karščiuojama daugiau, temperatūra pakyla virš 38–39 laipsnių, toks karščiavimas yra labai naudingas organizmui. Tokioje temperatūroje aktyviai ir gausiai gaminasi interferonas – natūralus kovotojas prieš virusus. Jeigu mes sudarome sąlygas organizmui saugiai karščiuoti, tai reiškia, kad organizmas turi pakankamai skysčių, lengvai prakaituoja, tada nebūtina kaskart temperatūrai pakilus virš 38 laipsnių pulti gerti vaistų“, – sakė J. Dūdienė.
Tiesa, jeigu aukšta temperatūra laikosi 2–3 paras, jau yra būtinybė pasirodyti savo šeimos gydytojui ar bent su juo susisiekti telefonu.
„Dažnai mes kviečiame pacientą atvykti gyvai konsultacijai ir tada atliekame ne tik papildomus kraujo tyrimus, bet ir visą apžiūrą: reikia ir plaučius paklausyti gyvai, ir gerklės apžiūrą atlikti, ir ausų nepažiūrėsime telefonu“, – tikino šeimos gydytoja.
Ibuprofenas kovoja ir su uždegimu, bet kartu kelia kraujospūdį
O kodėl visiškai nekarščiuojančiam, gerklės perštėjimu besiskundžiančiam Tomui vaistininkė patarė gerti ibuprofeno – vaisto, kurio griebiamasi esant aukštai temperatūrai arba ūmiam skausmui?
Anot J. Dūdienės, vaistininkės patarimas buvo labai logiškas, nes ibuprofenas turi priešuždegiminį poveikį, gali palengvinti pacientą kankinančius simptomus – šiuo atveju gerklės skausmą.
„Bet vartojant bet kokius vaistus būtinas atidumas. Reikia sekti, ar išgėrus ibuprofeno mažėja gerklės skausmas, ar po to pacientas gali lengviau praryti skysčius, maistą, ar lengvėja jo būklė. Jeigu per kelias dienas geriant vaistus simptomai negerėja, išlieka stiprus gerklės skausmas, būtina kreiptis į medikus, nes turi būti įvertinta, ar tai nėra bakterinis gerklės uždegimas. Tada bus reikalingas ir sudėtingesnis gydymas, papildomi tyrimai, bus sprendžiama, ar nereikalingas antibiotikas“, – pabrėžė šeimos gydytoja.
Ji atkreipė dėmesį, kad vartojant ibuprofeną būtina griežtai sekti, kiek jo pacientas gauna per parą. Rekomenduojama vaisto paros dozė yra 2400 mg. Didesnės dozės gali turėti neigiamų pasekmių kepenims, inkstams, išprovokuoti šių organų pažeidimus.
„Labai atidūs turėtų būti ir tie žmonės, kurie turi kraujospūdžio ligą. Šiuo atveju būtina nepamiršti ir laiku išgerti paskirtus vaistus nuo kraujospūdžio, nes ibuprofenas, kaip ir bet kuris vaistas nuo skausmo, turi šalutinį poveikį – gali padidinti kraujospūdį. Būna, kad žmonės, kurie suserga peršalimo ligomis, tam laikui į šalį padeda savo lėtinių ligų vaistus. Tikrai negalime daryti tokios klaidos, nes galime turėti dar papildomą problemą – labai stipriai pakilusį kraujospūdį“, – įspėjo J. Dūdienė.
Vaistas, trims dienoms paguldęs į lovą
Vilnietės Kristinos papasakota ligos istorija susijusi su sudėtiniais vaistais. Paminėjus gydytojai medikamento pavadinimą, ji paaiškino, kad Kristinai buvo skirtas receptinis vaistas, sudarytas iš dviejų medikamentų: iš senos kartos priešalerginio vaisto ir pseudoefedrino. Toks derinys nėra naujiena, tokios sudėties vaistų tik mažesnėmis dozėmis galima įsigyti ir be recepto.
„Su sudėtiniais vaistais mes galime pasiekti gerą efektą, nes jie veikia kelis simptomus. Vienas iš komponentų – antihistamininis vaistas – sutraukia nosies gleivinę. Jį naudojame esant alerginei vandeningai slogai, žiedadulkių alerginiam poveikiui. Gerti priešalerginius vaistus gali būti paranku ir tiems, kuriems purškiami į nosį vaistai, skirti slogai gydyti, sukelia stiprų gleivinės išsausėjimą. Kartais pacientai sako, kad dėl vaistų jiems iš nosies pakraujuoja, jie negali jų vartoti. Tai puiki alternatyva kelias dienas vartoti vaistus nuo alergijos, kurie padeda sustabdyti „bėgančią“ nosį ir palengvinti čiaudėjimo simptomus.
Geriami medikamentai nuo slogos gali būti skiriami ir tuo atveju, jeigu po 6 dienų vartojant purškiamus vaistus sloga nepraeina. Tolesnis purškiamų vaistų vartojimas gali sukelti rimtų šalutinių poveikių: gali išsivystyti sloga nuo vaistų. Tada vienareikšmiškai yra nutraukiamas purškalo į nosies gleivinę vartojimas ir pereinama prie geriamų preparatų“, – tikino šeimos gydytoja.
Tiesa, Kristinai skirtuose receptiniuose vaistuose yra senos kartos antihistamininis medikamentas, kuris sukelia mieguistumą. Anot J. Dūdienės, šis priešalerginis medikamentas poveikiu labai primena visiems gerai pažįstamą vaistą „Tavegil“, kuris yra nereceptinis ir naudojamas prasidėjus ūmiai alerginei reakcijai.
„Yra ir naujausios kartos priešalerginių vaistų, kuriuos galima vartoti esant tokiai be galo stipriai skystai slogai. Tie vaistai nesukelia mieguistumo. Bet šis sudėtinis vaistas savo vietą tikrai turi, ypač jis aktualus sergant, kai yra komplikacijos. Nes 10 ir daugiau dienų sergant sloga ir jos negydant pradeda vystytis sinusitas.
Jeigu vaistas sukelia begalinį mieguistumą dienos metu – gal nelabai smagu, bet vakarui, nakčiai pavartoti tokį vaistą verta, nes ir miegas bus geresnis dėl normalaus kvėpavimo“, – sakė J. Dūdienė.
Pseudoefedrinas – dažna sudėtinių vaistų dalis
Kita sudedamoji Kristinai paskirto vaisto dalis – pseudoefedrinas, kuris labai gerai sutraukia paburkusią nosies gleivinę. Pastarasis medikamentas yra dažna įvairių peršalimo ligoms skirtų sudėtinių vaistų dalis. Nereceptiniuose preparatuose jo tiesiog yra mažesnė dozė. Kristinos receptiniame medikamente jo dozė yra viena didžiausių, dėl to šis vaistas griežtai yra receptinis ir skiriamas tik esant ypač sunkiems peršalimo simptomams gydyti.
„Šis vaistas skiriamas, kai yra bjaurūs peršalimo ligos simptomai: užburkusi nosis, sunki sloga, pacientas neprakvėpuoja. Reikia suprasti, kad kai mes neprakvėpuojame, mes negalime naktį užsičiaupę miegoti. Tada dar labiau džiūva mūsų gerklės gleivinė, visa trachėja būna išdžiūvusi. Kai mes kvėpuojame ne per nosį, nesudrėkintas ir nesušildytas oras patenka tiesiai į gerklės gleivinę, dėl to tas dirglumas gerklės gleivinės yra gerokai didesnis, dėl to ir tas sausas kosčiojimas niekaip negali nurimti. Kai mes kvėpuojame laisvai pro nosį, oras į plaučius patenka sušildytas, sudrėkintas, pagautos visos smulkios, net mums nematomos dulkelės. Tada ir sveikimas visiškai kitoks yra – nebėra tų papildomų komplikacijų.
Vartojant tokius sudėtinius vaistus mažėja išskyrų nosyje, nebėra nuolatinio tekėjimo į gerklę, nes juk kai miegame, mes nesipučiame nosies. O tekantis nosies sekretas taip pat dirgina gerklę“, – komentavo J. Dūdienė.
Tačiau pseudoefedrinas turi ir šalutinį poveikį – gali sukelti pulso padažnėjimą, padidinti kraujospūdį. Pastebėjus bet kokius šalutinius vaistų sukeltus poveikius, būtina nedelsiant apie tai informuoti vaistą paskyrusį gydytoją.
Dažniausios klaidos vartojant nereceptinius vaistus
Kartais kovojant su peršalimo ligomis pakanka ir nereceptinių vaistų, tačiau šeimos gydytoja pastebėjo, kad pacientai dažnai juos vartoja neatsakingai. Viena pagrindinių klaidų – prisiperkama kelių rūšių sudėtinių vaistų nuo peršalimo įvairiais pavidalais ir net nepasidomima, kokios jų veikliosios medžiagos. Neretai būna taip, kad sudėtiniuose vaistuose esantys medikamentai kartojasi, o tai reiškia, kad juos vartodamas pacientas gali viršyti rekomenduojamą preparato paros dozę. Kita klaida – vartojami vaistai būna nesuderinami tarpusavyje, pavyzdžiui, vieni palengvina kosulį, kiti jį stabdo.
„Naudoti nereceptinius vaistus reikia labai atidžiai. Pagrindinis mano patarimas būtų, kad tuomet, kai perkate nereceptinius vaistus, būtinai paklauskite vaistininko, kaip jie tarpusavyje dera, ar jūs nepasiėmę tų pačių veikliųjų medžiagų, pavyzdžiui, paracetamolio skirtingose pakuotėse, skirtingais pavadinimais, kad neperdozuotumėte, neapkrautumėte savo kepenų ir neturėtumėte komplikacijų. Tas pats galioja ir ibuprofenui, kurio būna sudėtiniuose vaistuose įvairiais pavidalais. Ir vaistai, kurie yra nuo slogos, esantys sudėtiniuose preparatuose, gali taip pat vienas kitam prieštarauti. Vieni skystina nosies sekretą, kiti apskritai sutraukia nosies gleivinę“, – dėmesį atkreipė šeimos gydytoja.
Anot J. Dūdienės, rinkoje šiuo metu galima įsigyti keliolika skirtingų sudėtinių vaistų nuo peršalimo ligų, tad perkant bet kuriuos būtina pasitarti su vaistininku, įspėti apie namuose jau turimus ir vartojamus vaistus.
Sergant peršalimo ligomis būtina atsargiai vartoti ir paracetamolį, kuris yra taip pat dažna sudėtinių vaistų nuo peršalimo dalis. Paracetamolio maksimali paros dozė yra 3 tūkst. mg. Ši dozė gali būti per didelė asmenims, turintiems lėtinių ligų, tad saugiausia, kad, atsižvelgdamas į paciento sveikatos būklę ir gretutines ligas, vaistus, skirtus peršalimo ligoms gydyti, skirtų gydytojas.
Anot šeimos gydytojos, pajutus peršalimo simptomus verta nepamiršti ir gripo bei COVID-19 greitųjų testų, tai ypač aktualu lėtinių ligų turintiems gyventojams. Jeigu atliktas testas teigiamas, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
