Pastaruoju metu įvairiuose forumuose moterys ir vėl kelia klausimą, ar saugu naudoti dezodorantus su aliuminio druskomis. Kai kurios jų atsisako manydamos, jog ši priemonė gali padidinti riziką susirgti krūties vėžiu. Kitos pastebi, kad antiperspirantai be šių druskų visiškai neefektyvūs, o kito būdo sumažinti prakaitavimą jos nežino.
Be aliuminio druskų prakaito nesustabdysi
Nacionalinio vėžio instituto Molekulinės onkologijos laboratorijos vedėjas prof. dr. Kęstutis Sužiedėlis sako, kad iš tiesų veikia tik tas antiperspirantas, kuriame yra aliuminio druskų. Jos padeda sumažinti prakaitavimą ir dar dezodoruoja. Antiperspirantai be šių druskų dažniausiai neatlieka funkcijos. Aliuminio chlorohidratas kosmetikoje naudojamas kaip mechaninė priemonė prakaitui sustabdyti. Aliuminio druska mažina prakaito liaukų veiklą.
LRT.lt kalbintas profesorius nustebo, kad internetiniuose forumuose vėl kilo diskusija apie galimą aliuminio druskų žalą organizmui.
Antiperspirantai vėžio nesukelia
„Jokių naujų tyrimų, kurie skelbtų didesnę aliuminio druskų riziką sveikatai, atlikta nėra. Dar prieš dvidešimt metų atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad šių antiperspirantų naudojimas nepadidina rizikos susirgti krūties vėžiu. Vertinant visą turimą mokslinę informaciją apie aliuminio junginius, būtų neteisinga sakyti, kad jie padidina vėžio riziką“, – sakė mokslininkas.
Tiesa, jis pabrėžė, kad yra teorijų, jog didelė aliuminio druskų koncentracija organizme gali padidinti laisvųjų radikalų koncentraciją ir sukelti oksidacinį stresą ir taip padidinti riziką susirgti vėžiu. Tačiau šiais laikais nė vienas antiperspirantas Europoje negaminamas be tam tikrų reglamentų. Nors manoma, kad naudojant šią priemonę gali kauptis aliuminio druskų perteklius, iš tiesų naudodami antiperspirantus jų negauname tiek daug, kad įvyktų aliuminio intoksikacija.
Daugumos vėžio atvejų išvengti neįmanoma
„Prieš dešimtmetį mokslininkai tyrinėjo aliuminio druskų ir oksidacijos ryšį, tačiau taip pat nerado ryšio su krūties vėžio rizika. Žinoma, negalime visiškai atmesti aliuminio druskų žalos. Gal yra dar kas nors, ko mes nežinome, juolab kad labai sunku nustatyti, dėl kokių priežasčių žmogus susirgo onkologine liga“, – sakė molekulinės onkologijos profesorius.
Vėžio priežastis tyrinėjantis mokslininkas pabrėžė, kad žymiai didesnė rizika susirgti vėžiu kyla dėl rūkymo, mažo fizinio aktyvumo, prastos mitybos.
„Tačiau reikėtų nepamiršti, kad aplinkos ir gyvenimo būdo aplinkybės lemia tik trečdalį vėžio susirgimų. Visus kitus – biologiniai veiksniai, jų neišvengsime, kad ir kaip taisyklingai gyventume. Deja, didelės dalies vėžio atvejų mes negalime išvengti. Vienintelis dalykas, kurį turime daryti, tai dalyvauti profilaktinėse vėžio patikros programose. Tai, kad vėžys diagnozuojamas laiku, padidina šansus pasveikti“, – teigė profesorius.
