Sėslus gyvenimo būdas, fizinio aktyvumo stoka bei visuomenės senėjimas didina ne tik instrumentinių bei laboratorinių, bet ir radiologinių tyrimų poreikį. Būtent jie gydytojui leidžia įvertinti kaulų, kraujagyslių, minkštųjų audinių, vidaus organų veiklą bei sutrikimus ir laiku paskirti pacientui reikalingą gydymą, rašoma „Kardiolitos klinikų“ pranešime žiniasklaidai.
Radiologiniai tyrimai apima magnetinio rezonanso tomografijos (MRT), kompiuterinės tomografijos (KT) ir rentgeno tyrimus.
Anot Klaipėdos „Kardiolitos klinikų“ vadovės Auksės Beniušytės, ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei tampa vis svarbiau išsaugoti gerą sveikatą, kuo anksčiau diagnozuoti sunkias ligas ir laiku pradėti jas gydyti, o plečiantis įvairių ligų diagnostikai didėja ir radiologinių tyrimų paklausa.
Ji primena, jog pacientams, draustiems privalomuoju sveikatos draudimu ir turintiems gydytojo specialisto siuntimą, radiologiniai tyrimai yra visiškai kompensuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.
Kokį diagnostikos metodą paskirti pacientui, visuomet sprendžia siuntimą išrašantis gydytojas, įvertinęs jo patiriamus negalavimus. Pavyzdžiui, MRT tyrimas dažniausiai naudojamas minkštųjų audinių – žarnyno, vidaus organų, širdies ar smegenų bei sąnarių ištyrimui. Norint įvertinti kaulų būklę, pacientas gali būti nukreipiamas KT tyrimui, o pirminiam įvertinimui dažniausiai yra paskiriamas itin greitai atliekamas rentgeno tyrimas.
Kokius negalavimus atskleidžia MRT?
Magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas – vienas pažangiausių ir saugiausių tyrimų metodų šiuolaikinėje medicinoje. MRT pasitelkiamas galvos smegenų, stuburo, sąnarių, dubens, urogenitalinės sistemos, krūtų, pilvo ir kitų organų ištyrimui, prireikus yra pasitelkiama ir kontrastinė medžiaga.
Tyrimo metu naudojamas stiprus magnetinis laukas ir radijo dažnių bangos, kurių pagalba išgaunami detalūs vidaus organų ir minkštųjų audinių vaizdai. Tai – neskausminga procedūra, kuri nesukelia jokių žinomų šalutinių poveikių žmogaus organizmui, jos metu taip pat nėra naudojama jonizuojanti spinduliuotė.
„Naujos kartos MRT aparatuose įdiegta sistema leidžia tyrimus atlikti perpus greičiau, lyginant su senesnės kartos įrenginiais. Pati tyrimo trukmė priklauso nuo to, kuri kūno dalis yra tiriama – pavyzdžiui, sąnarių tyrimai yra trumpiausi, kiek ilgiau užtrunka galvos ir stuburo tyrimai, o apie 30-40 min. prireikia atliekant pilvo bei dubens organų tyrimus“, – pasakoja Klaipėdos „Kardiolitos klinikų“ gydytoja radiologė Eglė Kirklienė.
„Vis dėlto MRT gali būti nukeliamas arba neatliekamas tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, jeigu turite širdies stimuliatorių, poodinį defibriliatorių, mechaninius širdies vožtuvus ar klajoklio nervo neurostimuliatorius. Gydytojui taip pat svarbu žinoti, jeigu paciento galvos smegenyse yra 20-ies ar daugiau metų senumo metalinės kabutės ar metalinės plokštelės, metaliniai implantai. Kita kontraindikacija tyrimui yra nėštumas – tyrimą galima atlikti ne anksčiau nei 19 savaitę.
Taip pat turite informuoti, jeigu jums buvo atlikta operacija, širdies kraujagyslių stentavimas – tokiais atvejais MRT galima atlikti ne anksčiau kaip po 3 mėn., po dantų implantų operacijos turėtų būti praėję bent 1,5 mėn. Kiekvieną atvejį individualiai įvertins siuntimą išrašantis gydytojas specialistas arba klinikos radiologijos technologas“, – pasakoja E. Kirklienė.
Kada gali prireikti kompiuterinės tomografijos?
Kompiuterinė tomografija – neinvazinis radiologinis tyrimo metodas, dažniausiai skiriamas norint gauti tikslią ir detalią informaciją apie pakitusių organų ir audinių struktūrą: galvos smegenų kraujotakos sutrikimus, daugybinius krūtinės ląstos, pilvo, plaučių ir kaulų sužalojimus, taip pat širdies ir kraujagyslių, stuburo ligas, vidaus organų būklę, navikus, jų išplitimą bei kaulų tankį.
„Naudinga žinoti ir tai, jog pacientas tyrimui paruošiamas automatizuotų technologijų pagalba, kai sistemos parametrus technologas nustato šalia paciento esančiame planšetiniame kompiuteryje, todėl 90 proc. tyrimo laiko asmuo nebūna vienas, patiria mažiau nerimo. Tyrimo metu su pacientu yra bendraujama, jam gali būti duodamos kvėpavimo komandos bei nuolat pasiteiraujama, ar jis jaučiasi gerai“, – sako E. Kirklienė.
KT negalima atlikti nėščioms moterims, taip pat pacientams, turintiems alergiją jodui, jeigu tyrimo metu yra reikalinga kontrastinė medžiaga.
Rentgeno nerekomenduojama atlikti nėščiosioms
Rentgenas – vienas iš dažniausiai naudojamų radiologinių tyrimų metodų, išsiskiriantis greičiu, efektyvumu bei tuo, jog yra visiškai neskausmingas.
„Jis tinkamas įvairaus amžiaus pacientams, kuriems reikia įvertinti kaulinių struktūrų – galvos, stuburo srities, pečių juostos, viršutinių ir apatinių galūnių, krūtinės ląstos ir dubens kaulų – vientisumą, kvėpavimo ir širdies organų sistemos pakitimus, cistinius bei kitos kilmės uždegiminius krūtų pakitimus, nustatyti onkologinius susirgimus ar osteoporozę. Rentgenas taip pat aktualus siekiant stebėti gijimo procesus po kaulų lūžių ir išnirimų“, – akcentuoja „Kardiolitos klinikų“ gydytoja radiologė E. Kirklienė.
Rentgeno tyrimas įprastai užtrunka apie 5-10 min., per kurias radiologijos technologas paciento paprašo prisiglausti prie rentgeno stovo ir paaiškina, kokioje padėtyje nejudant reikia išbūti 2-4 sekundes. Šis tyrimas nerekomenduojamas nėščioms moterims, nebent tai yra neišvengiama. Kitiems pacientams kontraindikacijų atlikti šį tyrimą nėra.
