Antradienį pradėjus veikti specialiai pagalbos linijai 1819 norintiesiems mesti rūkyti, per šiuos metus tikimasi sulaukti 2 tūkst. skambučių.
„Tikimasi 2024 metais sulaukti apie 2 tūkst. skambučių“, – antradienį per spaudos konferenciją sakė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas Gražina Belian.
Ji pridūrė besitikinti, kad kiekvienais metais skambučių daugės, o 2029 metais pasieks 5,6 tūkstančio.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad pagalbos linijos įkūrimas yra gera žinia gyventojams, ieškantiems palaikymo atsisakant žalingų įpročių.
„Kovojant su žalingais įpročiais veiksmingiausios yra kompleksinės priemonės – viena iš jų yra konsultacijos telefonu, kurių metų sulaukiama ne tik metodinės pagalbos kaip mesti rūkyti, tačiau ir psichologinės paramos šiame kelyje. Ši ir panašios pagalbos linijos veikia ir prevenciškai, skleidžiant žinią apie rūkymo žalą, o tai dar viena priemonė ugdant sveikesnę visuomenę“, – sako ministras.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, vidutiniškai Lietuvoje kasdien tabako gaminius (įskaitant bedūmius tabako gaminius) rūko 30 proc. šalies gyventojų, el. cigaretes – apie 3 proc. Apie 15 proc. visų mirčių (daugiau nei 6000 kasmet) yra siejama su rūkymu, tad rūkymas išlieka viena svarbiausių išvengiamo mirtingumo priežasčių Lietuvoje. Europos Komisijos (EK) duomenimis, maždaug 50 proc. rūkančiųjų miršta per anksti, o vidutinis rūkantysis dėl šio žalingo įpročio praranda 14 gyvenimo metų.
Bandymai mesti nėra sėkmingi
2021 m. atliktas Lietuvos Bendrosios populiacijos tyrimas atskleidė, kad 73,2 proc. rūkiusių ar rūkančių tyrimo dalyvių teigė bandę mesti rūkyti: iš jų 38,3 proc. pavyko mesti rūkyti; 34,9 proc. bandė nesėkmingai. Eurobarometro (2020 m.) tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojai, palyginti su kitų ES šalių gyventojais, rūkymo atsisako rečiau.
Sveikatos apsaugos ministro patarėjo Edgaro Diržiaus teigimu, rūkymo metimo linijos veiksmingumas yra moksliškai įrodytas, tokia priemonė yra reikalinga ir prasminga.
„Tai yra sunki priklausomybė. Apklausos rodo, kad dauguma rūkančiųjų nori mesti rūkyti, tačiau nėra lengva nugalėti priklausomybę“, – sakė E. Diržius.
„Dauguma rūkančiųjų – virš 73 proc. – galvojo ir bandė mesti rūkyti, maždaug 38 proc. pasisekė tą padaryti, o 35 proc. rūkančiųjų bandė, bet nepasisekė“, – pridūrė G. Belian.
Psichologė-psichoterapeutė Eglė Adomavičiūtė, viena iš metodikos kūrėjų, spaudos konferencijoje kalbėjo, kad metodika buvo kuriama remiantis PSO rekomendacijomis ir gerosiomis kitų šalių patirtimis, nes kai kurios analogiškos pagalbos linijos veikia jau kelis dešimtmečius.
„Šiandien efektyviausias metimo rūkyti būdas yra psichologinių intervencijų ir medikamentinio gydymo kombinacija. Priklausomybės nuo nikotino gydymas, įskaitant pagalbos linijas, yra labai ekonomiškas. Jis siūlo teigiamą investicijų grąžą, mažina sveikatos priežiūros išlaidas, gerina produktyvumą ir yra viena iš efektyviausių klinikinių intervencijų, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir trukmę“, – kalbėjo E. Adomavičiūtė.
Konsultacijų telefonu skaičius ribotas
Linija veiks darbo dienomis nuo 11 iki 19 valandos, o savaitgaliais nuo 11 iki 14 valandos. Ja gali skambinti asmenys nuo 16 metų.
Anot G. Belian, jei į specialią pagalbos liniją kreipsis nepilnametis, tėvai apie tai nebus informuojami.
„Skandinavijos šalių patirtis rodo, kad valstybėms apsimoka taip daryti (turėti specialias linijas rūkantiems – BNS), nes tie investuoti pinigai į tokias linijas atsiperka tuo, kad žmonės tikrai mažiau serga, prailgina savo gyvenimo metus, nes teigiama, kad apie 14 metų mes prarandame būtent dėl rūkymo“, – teigė NTAKD direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas.
Pagal projektą, nemokamas konsultacijas telefonu vienu metu teiks mažiausiai du specialiai apmokyti kvalifikuoti specialistai.
Pirma konsultacija gali trukti iki 45 minučių, kitų trukmė – 10-20 minučių. Iš viso numatyta suteikti penkias konsultacijas.
Pasak E. Adomavičiūtės, pirmosios konsultacijos metu renkama informacija apie žmogų – jis pasakoja apie rūkymo stažą, bandymus mesti rūkyti, atkričio atvejus.
„Yra vertinamas asmens pasiryžimas mesti rūkyti. Jeigu asmuo nėra pasiryžęs mesti rūkyti, taikoma atitinkama intervencija motyvacijos stiprinimui“, – kalbėjo ji.
Jei asmuo pasiryžęs mesti rūkyti, kuriamas planas, nustatoma metimo rūkyti diena, suteikiama informacija apie medikamentinį gydymą.
Antrasis skambutis bus prieš pat nustatytą metimo rūkyti datą, trečioji konsultacija bus metimo rūkyti dieną arba kelios dienos po jos.
„Ketvirtoji konsultacija vyksta maždaug po septynių dienų po metimo rūkyti dienos. Klausiama, kaip žmogui sekasi, pastiprinama jo motyvacija“, – sakė E. Adomavičiūtė.
Penktoji konsultacija yra palaikomoji, suteikiama po kelių savaičių nuo ketvirtojo skambučio. Ja užtikrinamas tolesnis prevencijos planas.
Projektas „Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija“ bus vykdomas iki 2029-ųjų pabaigos. Jis finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, projektui skirta 1,4 mln. eurų.
SAM plečia metimo rūkyti pagalbos paslaugų įvairovę ir prieinamumą – nuo 2024 metų pradžios pirminio lygio sveikatos priežiūros įstaigose startuoja trumposios metimo rūkyti intervencijos ir išplėstinės metimo rūkyti pagalbos paslaugų teikimas. Gyventojai, apsilankę pas savo šeimos gydytoją, psichikos sveikatos centruose ir savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose galėtų gauti trumpąją metimo rūkyti intervenciją (pas šeimos gydytojus) ir išplėstinę metimo rūkyti pagalbą (net iki 6 metimo rūkyti konsultacijų ir reikalingą tęstinę pagalbą siekiant išvengti atkryčio).
