Siekiant užkardyti nelegalius invazinių grožio procedūrų atvejus, Sveikatos apsaugos ministerija siūlo leisti jas atlikti įvairių sričių gydytojams, baigusiems specialius kursus. Dalis medicinos darbuotojų pokyčiams nepritaria ir sako, kad kursų neužteks, norint paruošti kvalifikuotus specialistus, o žmonės ir toliau ieškos pigesnių procedūrų.
Moteris, nenorėjusi atskleisti savo tapatybės, išbandė ne vieną estetinės medicinos procedūrą. Visgi, pasak jos, ne visos procedūros vyko taip sklandžiai, kaip tikėtasi, teko susidurti su nekokybišku lūpų putlinimu.
„Jos (lūpos) buvo tokios kietos ir patinusios, kad buvo neįmanoma nei kalbėti, nei kažką daryti. Jos atrodo, kad sprogs“, – apie patirtį pasakoja pašnekovė.
Moteris sako išmokusi, kaip svarbu pasidomėti ne tik apie specialisto išsilavinimą, bet ir kokioje vietoje atliekama procedūra.
„Pasirinkimas labai didelis, susižavėjau turbūt eilinėmis nuotraukomis socialiniuose tinkluose. Prirašyta irgi mediciną baigusi daktarė, turi visus reikiamus išsilavinimus“, – sako ji.
Estetinės medicinos paslaugas gali atlikti trijų sričių gydytojai – dermatologai-venerologai, veido žandikaulių chirurgai bei plastikos ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojai. Sveikatos apsaugos ministerija siūlo, kad ne chirurgines estetines procedūras galėtų atlikti ir kitų sričių gydytojai, baigę specialius kursus. Esą tai padėtų sumažinti nesaugių ir nelegalių procedūrų skaičių.
„Kreipėmės į Lietuvos aukštąsias mokyklas – Lietuvos sveikatos mokslų universitetą ir Vilniaus universitetą – klausdami, ar jie būtų suinteresuoti organizuoti įvadinius kursus, kurie irgi yra aiškiai reglamentuoti“, – sakė sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.
Estetinės medicinos klinikų asociacija pokyčius palaikytų. Pasak jo, Lietuvoje maždaug trečdalis procedūrų atliekama šešėlyje, o dėl komplikacijų moterys į klinikas kreipiasi kasdien.
„Dažniausiai pasitaikantys yra ne medicininė komplikacija, tačiau netinkamas vaizdas. (...) Tai čia yra numeris vienas ir tai yra dažniausiai, deja, jaunos merginos ir priežastis – norėjau sutaupyti“, – aiškino Mantas Jasiukaitis, Estetinės medicinos klinikų asociacijos pirmininkas.
Pirmininkas sako, kad įsigaliojus pokyčiams, gyventojai turėtų didesnį kvalifikuotų specialistų pasirinkimą.
Tačiau estetinės medicinos procedūras atliekantys gydytojai kursams nepritaria.
„Nereiškia, kad tos kosmetologės nustos daryti šias procedūras ar žmonės nustos eiti pas jas, nes jos vis tiek sugebės pasiūlyti geresnę kainą“, – tikino Tadas Raudonis, Santaros klinikų dermatovenerologijos centro vadovas.
Medicinos darbuotojai sako, kad nors nechirurginės estetinės procedūros atrodo nesudėtingos, joms atlikti reikia daug žinių. Gydytojai turi gebėti įvertinti odos būklę, pigmentinius darinius, apgamus, nustatyti ir onkologinę ligą. Pasak gydytojų, nepavykus procedūrai, gali prasidėti įvairios komplikacijos, tokios kaip odos audinių nekrozė, randėjimas, apakimas.
„Nemanome, kad keleto mėnesių kursai yra pakankamas laikas įsisavinti visoms šioms žinioms. Mūsų gydytojai mokosi penkis metus rezidentūroje, iš kurių keturi metai yra skirti būtent šiai kompetencijai ugdyti“, – pabrėžė T. Raudonis.
Ar rengs estetinės medicinos paslaugų įvadinius kursus, universitetai turi nuspręsti iki vasario vidurio.
