Seimo narys Aurelijus Veryga penktadienį asmeninėje „Facebooko“ paskyroje pasidalijo įrašu bei pranešimo nuotrauka, kaip „Eurovaistinės“ tinklo vadovybė skatina darbuotojus parduoti klientams kuo daugiau maisto papildų „Olvel“. A. Veryga tokią pardavimų politiką vadina neetiška. „Eurovaistinės“ atstovė atkerta, kad tokia veikla yra teisėta, o ką nori įsigyti, renkasi pats vaistinės klientas.
Seimo nario pasidalintoje nuotraukoje matyti elektroninis laiškas, skirtas „Eurovaistinės darbuotojams. Jame teigiama, kad tai yra naujametis konkursas vaistininkų komandoms, numatyti 32 prizai daugiausiai maisto papildų pardavusiems.
„Prizus laimės vaistinės, turinčios didžiausią „Olvel“ produktų krepšelį vienam klientui. Ką veiksite už laimėtus pinigus, renkatės patys!“ – nurodoma „Eurovaistinės“ pranešime darbuotojams.
Greta išvardijami ir prizai: daugiausia maisto papildų „Olvel“ pardavusi vaistinės komanda bus apdovanota 8 prizais po 300 eurų, antros vietos komandai bus skirta 12 prizų po 200 eurų, o trečioje – 12 prizų po 100 eurų.
Pranešimo apačioje mažesnėmis raidėmis nurodoma, kad „visa šiuo el. laišku siunčiama informacija yra konfidenciali ir skirta tik el. laiško adresatui. Bet koks neteisėtas el. laiške siunčiamos informacijos atskleidimas, kopijavimas, platinimas ir perdavimas tretiesiems asmenims kitu būdu yra draudžiamas. Jei nesate šio el. laiško adresatas ir el. laiškas Jus pasiekė per klaidą, prašome informuoti siuntėją ir ištrinti el. laišką“.
LRT.lt primena, kad „Olvel“ prekių ženklo maisto papildai gaminami bendrovės „Siromed pharma“ užsakymu. Ji yra tarptautinės Šiaurės Europos įmonių grupės „Euroapotheca“ dukterinė bendrovė. „Eurovaistinė“ yra tos pačios įmonių grupės „Euroapotheca“, kuri priklauso „Vilniaus prekybos“ įmonių grupei, dalis.
Veryga: vaistininkus pavertė kasininkais
Nepaisant griežtų konfidencialumo nurodymų, elektroninis laiškas visgi ištrūko iš „Eurovaistinės“ darbuotojų rato ir pasiekė Sveikatos reikalų komiteto narį, buvusį sveikatos apsaugos ministrą A. Verygą. Pastarasis, kalbėdamas su portalu LRT.lt, nesutiko atskleisti, kas šį laišką jam perdavė, lakoniškai tepasakė, kad kreipėsi vaistininkai.
„Aš nežinau, ar tai yra „Eurovaistinės“ vaistininkai, bet jie turi, matyt, kanalų per ką atsiųsti“, – sakė A. Veryga.
Seimo narys įsitikinęs, kad tokia vaistinės darbuotojų skatinimo politika yra bloga klientų atžvilgiu, ja nepatenkinti ir patys vaistininkai. Pastarieji, politiko tikinimu, yra priversti žaisti pagal nustatytas darbdavio taisykles, nes, viena, atsisakęs daugiau parduoti nurodytų prekių vaistininkas negaus didesnio atlyginimo, antra, už taškų rinkimą atsakingas ne kiekvienas asmeniškai, o taikoma bendra atsakomybė vienos vaistinės komandai. Tai reiškia, kad jeigu visi stengiasi parduoti nurodytų prekių kuo daugiau, o vienas darbuotojas, nusprendęs, kad tokia veikla yra neetiška, renkant taškus nedalyvauja, gali užsitraukti ne tik darbdavio, bet ir bendradarbių nemalonę.
„Vaistininkai yra paversti pardavėjais ir jau seniai yra tuo nepatenkinti, nes ne tam jie tokius mokslus baigė, kad taptų kasininkais ir stumdytų kaip vadybininkai kažkokias prekes, už kurias taškų gali gauti. Na, ne tam ši profesija yra skirta. Vaistininkas turėtų patarti, ko reikia iš tikrųjų, pakonsultuoti“, – pabrėžė politikas.
Kerta per žmonių pasitikėjimą vaistininkais
Pasak A. Verygos, gyventojai tokiuose prekybiniuose žaidimuose yra silpnesnė pusė, kuria naudojamasi.
„Tai yra tiesiog pardavimų skatinimas už pinigus. Be abejo, už gyventojų pinigus. Dar man būnant ministru žmonės skųsdavosi, kad labai brangūs vaistai. Aš visą laiką prašydavau atnešti čekį iš vaistinės.
Atneša žmogus, kuris, akivaizdu, neturi tų pinigėlių, skaičiuoja, sveikata – brangiausias turtas, negaila nieko, paskutinius pinigus atiduoda. Žiūriu, tame čekyje suma – apie 50 eurų. Aišku, yra kompensuojamųjų vaistų, pasižiūriu, kokia jiems priemoka – koks 1 euras, o visa kita – tai tokie, kas yra tame lankstinuke yra, kuriuo aš pasidalinau: papildų, dar kažko pridėta, priparduota“, – tikino Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys.
Jis priminė, kad ir patys vaistininkai šiuo klausimu rengė ne vieną spaudos konferenciją, buvo atliktos apklausos.
Naujausios apklausos duomenys paviešinti rugsėjį, apklausos metu apie 85 proc. vaistininkų pripažino, kad jų sprendimus, konsultuojant pacientus ir parduodant jiems vaistų, lemia darbdavio sudarytos sąlygos. Paprašyti įvardinti dažniausiai vaistinėse taikytas poveikio priemones, 88 proc. apklaustųjų atsakė, jog nuo tam tikrų parduodamų prekių yra mokamas priedas prie atlyginimo.
„Patys vaistininkai sakė, kad ta motyvavimo sistema yra susieta su pozicijomis recepte, kad turi būti ne mažiau kaip 3 pozicijos prekių parduota, tada kažkokie taškai skaičiuojami – kas tai yra? Kažkokia nesąmonė. Mano nuomone, tai labai neetiška. Naudojamasi žmonėmis, kurie tuo metu yra silpnesniojo pozicijoje, neturi supratimo, nes jie – ne vaistininkai, ne medikai, jie pasitiki vaistininku, ir turėtų, šiaip, pasitikėti. Būtų blogai, jeigu nepasitikėtų, nes visa sistema yra grįsta pasitikėjimu. Ir tuo yra naudojamasi išskirtinai verslo interesui.
„Bandėme apie tai kalbėti, kelti klausimų ir tai pačiai ministerijai, ir vaistinių tinklams, bet panašu, kad... vienodai“, – komentavo A. Veryga.
Tiesa, politikas pridūrė, kad tokia vaistinių pardavimų politika yra teisėta veikla.
Ką įsigyti, renkasi pats klientas
Dėl paviešintos „Eurovaistinės“ pardavimų politikos naujienų portalas LRT.lt komentaro kreipėsi ir į šio vaistinių tinklo atstovus. Iš „Eurovaistinės“ Komunikacijos vadovės Kornelijos Sakalaitės raštu pateiktų atsakymų matyti, kad toks laiškas darbuotojams iš tiesų buvo išplatintas. K. Sakalaitė pabrėžia, kad „Eurovaistinė“ savo veikloje laikosi visų šalyje galiojančių įstatymų ir pačių aukščiausių veiklos etikos standartų.
„Akcentuojame, jog mūsų vaistininkai visada be išimties pirmiausia siekia išgirsti ir įsiklausyti į klientą ir tik tada rekomenduoti ir jam patarti, siekdami atliepti konkretaus, individualaus kliento poreikius.
Pastaruoju metu, siekdami priminti apie „Olvel“ produkcijos asortimentą, kurį sudaro žiemos laikotarpiu ypač aktualūs produktai, tokie kaip žuvų taukai, vitaminas D, kolagenas ir pan., surengėme konkursą, pakvietėme dalyvauti vaistinių komandas: vaistininkus, farmakotechnikus, konsultantus. Dalyvavimas konkurse nebuvo privalomas, nedaro įtakos kolegų veiklos vertinimo ar kitiems rezultatams, išskyrus paminėtus vienkartinius prizus“, – pabrėžė „Eurovaistinės“ atstovė.
Pasak jos, sprendimą, kokį maisto papildą ir kokį jo kiekį įsigys, priima tik pats klientas.
„Nors Lietuvos vaistininkų profesinės etikos kodeksas apibrėžia farmacines paslaugas, kurios teikiamos vartotojui parenkant tinkamus medikamentus, ne maisto papildus, be abejonės, mes atsakingai rekomenduojame ir parduodame bet kurią prekę, esančią vaistinėje. Visi mūsų vaistinių darbuotojai pirmiausia siekia padėti žmogui, teikdami prioritetą jo sveikatai ir gerovei, tad toks konkursas nepažeidžia nei mūsų įmonės, nei minėtame kodekse apibrėžiamos veiklos etikos“, – tikino K. Sakalaitė.
LRT.lt primena, kad praėjusių metų birželį Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) pirmą kartą Lietuvos vaistininkystės istorijoje buvo pasirašytas visuotinis Lietuvos vaistininkų profesinės etikos kodeksas. Kodeksą pasirašė Lietuvos farmacininkų sąjunga, atstovaujama prezidentės prof. habil. dr. Onos Ragažinskienės, ir Lietuvos vaistininkų sąjunga, atstovaujama pirmininkės dr. Liubovės Kavaliauskienės.
Lietuvos vaistininkų profesinės etikos kodeksas užtikrina, kad vaistininko veiklos prioritetu turi būti paciento sveikata ir gerovė, o asmeniniai vaistininko įsitikinimai neturi pakenkti pacientui.
Maisto papildai – ne vaistas
Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė, paprašyta pakomentuoti „Eurovaistinės“ pardavimų politiką, tikino, kad ji neturi teisės komentuoti atskirų vaistinių tinklų vykdomų rinkodaros, kainodaros ir kitų verslo sričių sprendimų ar vertinti, kaip jie atitinka teisės aktus bei kitus dokumentus.
„Visgi, šiuo atveju galiu pasakyti, kad maisto papildai pagal Lietuvos įstatymus patenka į maisto kategoriją, tad maisto papildus galime įsigyti ne tik vaistinėje, bet ir kitose prekybos vietose, pavyzdžiui, maisto prekių parduotuvėse, kur tiesiog pardavėjas gali supažindinti su maisto papildų pasirinkimu, atkreipti dėmesį į jų savybes, pasirodžiusias naujienas ir panašiai“, – raštu pateiktame atsakyme naujienų portalui LRT.lt teigė ji.
Tos pačios nuomonės laikosi ir SAM. Ministerijos Komunikacijos skyriaus patarėjas Julijanas Gališanskis akcentavo, kad minimas produktas yra ne vaistas, kuris galėtų būti skiriamas tik pagal griežtas indikacijas, o maisto papildas.
„Sveikatos apsaugos ministerija neformuoja politikos maisto papildų srityje, tačiau laikosi nuomonės, kad racionaliai turėtų būti vartojami tiek vaistai, tiek maisto papildai.
Primename, kad vaistinės yra privatūs verslo subjektai, jų vienas iš tikslų yra pelnas. Verslo etikos, sąžiningos konkurencijos, darbuotojų skatinimo ir kitais klausimas galėtų pakonsultuoti atitinkamos institucijos, Sveikatos apsaugos ministerija šiais klausimais nėra kontroliuojanti institucija“, – tikino J. Gališanskis.
