Medicininio turizmo potencialas Lietuvoje didžiulis, tačiau neišnaudojamas. Pasak sanatorijų ir reabilitacijų įstaigų asociacijos, skirtingais skaičiavimais, gydytis atvykęs turistas išleidžia iki dešimties kartų daugiau nei pažintiniais tikslais, tačiau norint privilioti turistus būtinos valstybės pastangos pristatant Lietuvą užsienio rinkoms.
Birštono sanatorijų gydomuosiuose baseinuose ar kitose procedūrose daugiausiai lankosi lietuviai. Sveikatintis atvykusių užsienio turistų – vos vienas kitas. Dauguma atvyksta iš kitų Baltijos šalių.
„Prieš kovidą, prieš karą Ukrainoje „Versmė“ jų nestokodavo, ypač iš Vokietijos turėdavome didelį srautą, iš Latvijos, Lenkijos. Deja, praėję metai mums medicininio turizmo atžvilgiu yra liūdnoki“, – konstatuoja „Versmės“ sanatorijos direktorė Rasa Noreikienė.
Sanatorijos spėja, kad užsieniečius atbaidė pasikeitusi geopolitinė padėtis. Nebeliko žydų, sumažėjo vokiečių.
Kiek kitokia situacija privačioje grožio ir sveikatos paslaugų klinikoje Kaune. Pacientai iš užsienio sudaro apie 50 proc. klientų. Daugiausia – iš Jungtinės karalystės, Airijos.
„Didžioji dalis pacientų atvyksta su krepšeliu, [siekiančiu] daugiau negu 5 tūkst. eurų tokio tipo operacijoms. Lyderiaujančios sritys – estetinė chirurgija, bariatrija, ortopedija“, – teigia „Fi Clinica“ direktorius Laurynas Jarukas.
Tiek klinikos, tiek sanatorijos įsitikinusios – medicinos turizmo potencialas Lietuvoje yra didžiulis, tačiau menkai išnaudojamas. Skaičiuoja, kad sveikatintis ar gydytis atvykstantis turistas išleidžia nuo kelių iki dešimties kartų daugiau, nei atvykęs pažintiniais tikslais.
„Tas klientas perka visą paslaugų paketą, jis perka pervežimą iš oro uosto į Druskininkus, Birštoną ar Palangą, tai prisideda prie darbo vietų kūrimo regionuose“, – tikina Sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas Artūras Salda.
Anot įstaigų, prisitraukiant turistus, trūksta valstybės indėlio. Pasigendama resursais paremtos strategijos, viešinimo plano, pastangų gerinti susisiekimą.
„Turime puikius natūralius išteklius – purvą, mineralinį vandenį, kurie traukia turistus, tačiau mes sunkiai prasimušame kelią, kad būtų nustatyta tų natūralių išteklių sertifikavimo tvarka“, – sako R. Noreikienė.
„Kitos šalys, panašaus dydžio į Lietuvą, – Slovakija, Estija – jos investuoja kelis kartus daugiau pinigų į savo rinkodarą ir todėl yra žinomesnės“, – tikina A. Salda.
Lietuvos turizmo plėtros programoje kaip atskira prioritetinė kryptis medicinos ar sveikatinimosi turizmas nėra išskirtas, tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, kad ši sritis aktyviai plėtojama.
„Susitikinėjame su kelionių organizatoriais užsienyje, dalyvaujame parodose, mūsų laukia ir didelis europinis sveikatingumo kongresas Lietuvoje. Yra aktyvios rinkodarinės paslaugos, kad turistai iš užsienio rinktųsi Birštoną ar Druskininkus, o ne Karlovy Vary Čekijoje“, – aiškina viceministras Karolis Žemaitis.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, užsieniečiai sudaro 20 proc. besinaudojančių sveikatinimo paslaugas. Keliamas tikslas, kad per artimiausius metus skaičius augtų iki 30-40 procentų.
