Prie privačių psichologų kabinetų driekiantis milžiniškoms eilėms, ekspertai primena – tokios pat kokybiškos psichologinės pagalbos galima gauti ir nemokamai, valstybės finansuojamose įstaigose. Kaip aiškina jose dirbantys specialistai, nuoširdūs pokalbiai ir aktyvus komandinis darbas atsistoti ant kojų čia padeda ne vienam žmogui.
Pasikonsultuoti nemokamai siuntimo nereikia
Kaip LRT RADIJUI sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Edita Bishop, neretai dalis gyventojų į valstybines įstaigas psichologinės pagalbos nesikreipia, nes bijo įrašo apie jų sveikatos būklę.
„Tas mitas buvo ganėtinai ilgai gajus, nesikreipiama būtent dėl stigmos: dėl to, kad negalės įsidarbinti, negalės dirbti. Bet tikrai noriu atsakingai pasakyti, jog tokių reikalavimų, kad dėl psichikos ir elgesio sutrikimų būtų draudžiama dirbti tam tikrą darbą, praktiškai nebeliko.
Yra išlikusios aktyvios formos – aktyvi šizofrenija, kuri pasireiškia tam tikrais simptomais, arba gili depresija. Bet ar taip, ar taip, tokioje būsenoje žmogus negali dirbti“, – tvirtina E. Bishop.
Pasak SAM atstovės, svarbu, jog žmonės žinotų, kad jiems valstybinėse įstaigose priklauso nemokamos specialistų konsultacijos. Dėl jų net nereikia kreiptis į šeimos gydytoją.
„Visi gyventojai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, esame prirašyti prie tam tikro psichikos sveikatos centro, (...) nepriklausomai nuo to, (...) ar tų paslaugų reikėjo, ar nereikėjo.
(...) Visi gali kreiptis tiesiogiai į psichikos sveikatos centrą, (...) jokio siuntimo nei iš šeimos gydytojo, nei iš nieko kito nereikia. Jaučiuosi blogai, jaučiuosi, kad man galbūt depresijos simptomai pasireiškia, trukdo man gyvenime – galiu eiti tiesiai į psichikos sveikatos centrą.
(...) Ar tai bus gydytojo psichiatro, ar medicinos psichologo, ar socialinio darbuotojo, ar slaugytojo, tos paslaugos yra suteikiamos“, – kalba pašnekovė.
Svarbu pažymėti, priduria ji, jog sunkios būklės žmonės taip pat turi galimybę gauti nemokamas psichoterapijos paslaugas, tik šioms jau yra reikalingas siuntimas.
„Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų yra kompensuojama 30 nemokamų psichoterapijos konsultacijų. Tai yra viena papildoma pagalbos galimybė.
Kita nuo praeitų metų atsiradusi paslauga – psichoterapijos dienos stacionaras. Dabar jau yra įsisteigę, mano žiniomis, trys psichoterapijos dienos stacionarai, kur galima gauti jau intensyvesnes paslaugas, tokias pusiau stacionarines, (...) o jeigu sunkesni atvejai, tai užtikrinama ir stacionarinė pagalba“, – dėsto E. Bishop.
Centrų privalumas – specialistų komanda
Jonavos psichikos sveikatos centre dirbanti medicinos psichologė Gintarė Meslinienė aiškina, jog susitikimų skaičius, kurį finansuoja valstybė, kiekviename centre gali skirtis. Štai Jonavoje nemokamai per metus žmonės gali konsultuotis 10-12 kartų. Ar tiek vizitų pakanka padėti pacientui – labai subjektyvu.
„Nuo kiekvieno žmogaus vidinės motyvacijos priklauso. Tikrai esame girdėję, kad sako: man ir vieno karto užteko ateiti, pasikalbėti ir pamatyti save kitoje šviesoje.
(...) Tačiau mano praktikoje vis dėlto dažnas klientas išnaudoja tuos 10-12 susitikimų, nes jaučia, kad [jiems] reikia palaikymo. (...) O tai tikrai yra toks pirminis pagalbos susiradimas, pagalvojimas, kokių dar specialistų man reikėtų“, – LRT RADIJUI pasakoja G. Meslinienė.
Pasak medicinos psichologės, tokių centrų kaip Jonavoje privalumas yra tas, jog čia dirba visa komanda specialistų, todėl žmogui užtikrinama įvairiapusiška pagalba.
„Yra komanda, kuri pacientą įvertina įvairiapusiškai, gali ir derinti, ir pasitarti čia pat, kokios pagalbos šiam žmogui reikia ir kokios yra galimybės psichikos sveikatos centre tą pagalbą suteikti.
Tarkime, jeigu yra tokie rimti dalykai kaip savižala, suicidiniai ketinimai, labai svarbi yra atvejo vadyba, kuri garantuoja, kad tas žmogus bus nuosekliai prižiūrimas visos specialistų komandos. Tai tikrai labai padeda, (...) suteikiame tam žmogui visą puokštę paslaugų“, – pažymi ekspertė.
„Tiesiog ateini ir būni priimtas“
Visgi, kaip atskleidžia kita pašnekovė, psichologė Jovita Kriukelytė, neretai eilėse žmonėms tenka laukti ir tose pačiose valstybinėse įstaigose. Tokiais atvejais, kai pagalbos reikia nedelsiant, galima kreiptis ir į Vilniaus „Krizių įveikimo centrą“, kuriame J. Kriukelytė ir savanoriauja.
„Iš tikrųjų būna situacijų, kai žmonės ateina ir pasako: „esu užsirašęs pas savo šeimos psichikos sveikatos centro specialistą, bet sulauksiu jo po dviejų mėnesių“. (...) O pas mus pagalba yra prieinama tą pačią dieną.
Mes, psichologai savanoriai, budime kiekvieną darbo dieną nuo 16 iki 20 val. ir šeštadienį nuo 12 iki 18 val. Nereikia jokio išankstinio užsirašymo, tiesiog ateini ir būni priimtas“, – sako psichologė.
Tiesa, priduria ji, čia už vizitus jau reikia susimokėti. Iš viso vienam žmogui konsultacijų priklauso aštuonios: pirmoji iš jų būna nemokama, o likusios septynios – už socialinę kainą, po 10 eurų.
Pasak J. Kriukelytės, kadangi susitikimų metu dirbama su tam tikrų krizių įveikimu, tokio skaičiaus konsultacijų įprastai užtenka.
„Krizių įveikimo centras“ yra orientuotas į žmones, kurie išgyvena krizes: netektį, skyrybas, nepagydomų ligų išaiškėjimą, santykių problemas, savižudybės krizę. (...) Darbas su krizės įveikimu ir vyksta apie porą mėnesių.
Kalbant apie ilgalaikę terapiją, kur reikėtų kalbėti apie vaikystės traumų pasekmes, taip, aštuonių kartų greičiausiai neužtektų. Bet krizės įveikimui aštuoni kartai yra pats tas“, – tikina ekspertė.
Atsiverti bendruomenės nariui būna lengviau
Siekiant atliepti psichologinės pagalbos reikiamumą jaunimui, psichologinės paslaugos teikiamos ir kai kuriuose universitetuose. Kaip teigia Vilniaus universiteto (VU) bendruomenės psichologė Dovilė Grigienė, nemokamai studentai VU konsultuojami keturis kartus, tačiau, esant sunkiam atvejui, papildomai suteikiami dar trys nemokami vizitai.
Kaip pažymi pašnekovė, iš įvairių Lietuvos kampelių į sostinę studijuoti suvažiavusiems jaunuoliams gana sunku gaudytis, kur gauti pagalbos, be to, trūksta finansų lankytis privačiuose kabinetuose. Dėl to nuspręsta psichologinę pagalbą teikti pačioje bendruomenėje.
„Vėlyvoji paauglystė ir ankstyvoji suaugystė yra toks amžiaus tarpsnis, kai bėdai ištikus suaugusiųjų pagalba yra svarbi. (...) Sudėtingose situacijose mažiau formalus bendruomenės narys ramina labiau negu žmogus su baltu chalatu, kai turi belstis, eiti per registratūras ir laukti“, – pabrėžia D. Grigienė.
Pasak psichologės, nors ne privačiai teikiama psichologinė pagalba neretai nurašoma kaip nekokybiška, taip tikrai nėra.
„Motyvacija turėti privatų kabinetą nebūtinai yra surišta su profesionalumu. Aš tikiu, kad žmogus, kuris baigia psichologijos magistrantūrą, yra pasiruošęs padėti, suteikti psichologinę pagalbą. (...) Nemanau, kad jeigu tai yra privatus kabinetas, tai ten būtinai bus daug geriau negu kitur“, – sako VU atstovė.
Visgi, anot ekspertės, labai svarbu, jog pagalbos beieškantis žmogus į psichologo konsultacijas žiūrėtų realistiškai, pats įdėtų darbo, siekdamas pozityvių pokyčių.
„[Viskas] priklauso nuo žmogaus lūkesčių ir įsivaizdavimo, kas turi vykti tame psichologo kabinete. (...) Jeigu žmogus nusivylė, galima kelti klausimą, kuo nusivylė, kas ten buvo, kiek tai yra mano dalis, kad aš gal kažko nepasakiau, ko aš norėčiau, o kiek – to specialisto“, – tikina D. Grigienė.
Visos diskusijos klausykitės LRT RADIJO laidos „Čia ir dabar“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė
