„Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kas nutinka su valgomu produktu, kai jis nukeliauja į mūsų žarnyną“, – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) lektorius dr. Tomas Vaičiūnas, savo žiniomis suvaldęs žarnyno skausmus, atsiradusius dėl Krono ligos. Ekspertas sako Lietuvoje pasigendantis požiūrio, jog gyvensenos ir mitybos pokyčiai, lygiai taip pat, kaip ir vaistai, gali gydyti.
Iš skausmo net netekdavo sąmonės
Kaip LRT RADIJUI atskleidžia T. Vaičiūnas, virškinimo trakto sutrikimai jį lydėjo nuo pat ankstyvos vaikystės. Iš pradžių tai pasireikšdavo skrandžio skausmu, nuolatiniu pojūčiu, jog ties saulės rezginiu yra kažkoks gumbas. Vėliau simptomai dar labiau paūmėjo, teko nuolat lankytis pas specialistus ir gulėti ligoninėje.
„Kiek save pamenu, tikriausiai nuo 8 iki 12 klasės nebūdavo taip, kad aš mėnesiui neiškrisčiau ir nebūčiau ligoninėje. Dažniausia priežastis buvo skrandžio uždegimas“, – pasakoja laidos „Tuzinas“ svečias.
Pradėjus studijuoti tuometiniame Kauno medicinos universitete (dabar – LSMU), dėl didžiulės įtampos, bemiegių naktų T. Vaičiūno sveikata dar labiau suprastėjo – jį kamavo nuolatiniai storosios žarnos skausmai,
„Vėliau jie progresavo beprotišku tempu ir dėka specialistų asmens sveikatos sektoriuje, daugiausia gastroenterologų, pavyko pirmiausia diagnozuoti dirgliosios žarnos sindromą“, – sako mokslininkas.
Kaip pažymi pašnekovas, gydymo nuo šios ligos iš esmės nėra, todėl jo gyvenimas toliau ėjo taip, kaip ėjęs. Visgi savijauta darėsi vis prastesnė: vyras nuolat juto sunkumą, lygiųjų raumenų spazminius skausmus, kai „žarnynas tiesiog neįspėjęs staiga ypač stipriai susitraukdavo“.
„Tai lemdavo tai, kad tiesiog sistema, matyt, save saugodama, išsijungdavo visiškai. Tai galėdavo būti bet kur. Tu pajunti didelį, labai stiprų, aštrų skausmą ir netenki sąmonės“, – prisimena T. Vaičiūnas.
Galų gale, po eilinėmis tapusių kolonoskopijos procedūrų ir tyrimų vyras išgirdo tikrąją diagnozę – jis serga Krono liga.
„Tai yra autoimuninė liga, kai imunitetas, neatpažindamas, mano atveju, storojo žarnyno, bando su juo susidoroti“, – paaiškina mokslininkas.
Sveikos mitybos pagrindas – visos struktūros augaliniai produktai
Sužinojęs, jog serga Krono liga, vyras ėmė ieškoti būdų, kaip jos simptomus galėtų numalšinti. Kaip prisipažįsta, nesėkmingų patirčių buvo daug. Viena iš jų – gydytojų rekomenduota keto dieta, kuri davė „patį blogiausią įmanomą rezultatą“.
„Ląstelės biologijoje jau buvo atlikta tyrimų, (...) kad klasikinė keto pagrindo mityba užmuša iš esmės visą mikrobiotą. (...) O mikrobiota ir autoimuninės ligos yra tos pačios smėlio dėžės objektas. Kitaip sakant, mikrobiota turi labai didelę įtaką mūsų simptomatikai“, – dabartinėmis žiniomis dalijasi T. Vaičiūnas.
Gilindamasis į savo sveikatos būklę, mažindamas tam tikrų maisto produktų, pavyzdžiui, pieno, suvartojimą, pašnekovas sako pastebėjęs reikšmingų pokyčių. Tai padėjo suprasti, jog didžiąją dalį lėtinių neinfekcinių sutrikimų žmonės gali sukontroliuoti vien sveika mityba, be vaistų, kuriuos specialistai neretai siūlo kaip pagrindinę priemonę.
„Mes esame, (...) pripažinkime sau, labai medikalizuota visuomenė visomis prasmėmis: nuo tipinio paciento arba paslaugų vartotojo iki paslaugų teikėjų. (...) Ką turiu galvoje – nefarmakologinės arba nevaistinės priemonės labai dažnai yra priimamos kaip nepakankamos arba jos negali suveikti taip, (...) kaip farmakologinės.
(...) Vaistai, moderni technologija gelbsti gyvybes, ir čia negali būti nė menkiausios diskusijos. Bet kai mes prieiname prie lėtinių neinfekcinių ligų, reikia pasižiūrėti šiek tiek giliau ir detaliau“, – tikina mokslininkas.
Kaip pabrėžia T. Vaičiūnas, daugybė mokslinių tyrimų rodo, jog žmogui sveikiausia mityba yra tokia, kurios didžiąją raciono dalį sudaro visos struktūros augalinio pagrindo produktai: „vaisiai, daržovės, sėklos, riešutai, pilnagrūdės kultūros ir šiek tiek gyvulinės kilmės produktų, imant nuo pieno produktų iki žuvies“.
Anot eksperto, duomenų, kad tokie produktai turėtų neigiamą įtaką žmogaus organizmui, nerandama.
„Priešingai yra, kai mes šnekame apie tai, ką mes šiandien labai mėgstame: perdirbtą gamą pieno ir mėsos produktų, perteklinį raudonos mėsos vartojimą. Yra beprotiškai daug tyrimų, kurie rodo labai neigiamą efektą“, – priduria pašnekovas.
Pasak LSMU lektoriaus, nors dauguma planuodami savo mitybą daugiausia dėmesio skiria kalorijoms bei įvairiems mikro ir makro elementams, visgi svarbu atsižvelgti ir į tai, kas įvyksta su iš pažiūros sveikais produktais, šiems patekus į žmogaus organizmą.
„Kai mes dedame ant Petri lėkštelės, atrodo, toje raudonoje mėsytėje matome labai daug teigiamų junginių. Bet kai ji keliauja per visą virškinamąjį traktą, ten susidaro tokie neigiami skilimo junginiai, kurie, perteklinai vartojant, daro labai blogą įtaką sveikatos rodikliams“, – kalba T. Vaičiūnas.
Kaip pabrėžia ekspertas, kartais pasimėgauti „nesveiku“ maistu, jei didžiąją dalį mitybos sudaro pilnos struktūros augalinio pagrindo produktai, tikrai galima.
„Susitikau su bičiuliais, gerai leidžiu laiką – kodėl gi nesuvalgius savo mėgstamo pyrago? Viskas su tuo yra labai gerai. Bet su viena sąlyga: jeigu kasdieniame sąmoningame pasirinkime dominuoja produktai, kurie turi teigiamą buferinį efektą“, – sako jis.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Tuzinas“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
