Prieš mėnesį prasidėjusi sveikatos priežiūros įstaigų reforma kelia diskusijų. Reformos eigą parlamentarams pristačiusių Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų teigimu, didžiausias iššūkis – specialistų trūkumas, gydytojų migracija ir privačių gydymo įstaigų nenoras jungtis į kuriamus sveikatos centrus.
Opozicijos atstovai teigia, kad reforma dar nei eilių sumažino, nei padidino medikų skaičiaus. Kol kas nauji centrai, sujungiant rajono ligoninę ir pirminės sveikatos priežiūros centrą, įkurti tik dviejose savivaldybėse.
Švenčionių gyventojai jau nuo kovo medicinos paslaugas gauna savivaldybės sveikatos centre. Jis pradėjo veikti sujungus Švenčionių rajono ligoninę ir pirminės sveikatos priežiūros centrą. Meras sako, pirmiesiems šalyje įkūrus tokį centrą, buvo ir nepatenkintų tokiu sprendimu.
„Svarbiausias tikslas yra, kad tos paslaugos gyventojams būtų pasiekiamos kaip įmanoma greitesniu būdu, kad gyventojams nereikėtų ilgai laukti eilėse, vaikščioti iš vieno kabineto į kitą. Bet kokiu atveju, kaip ir kiekviena reforma, ji turi tam tikrų minusų: vienas susijęs su personalu ir su personalo tam tikrais pasikeitimais“, – komentuoja Švenčionių rajono meras Rimantas Klipčius.
Sveikatos apsaugos viceministrė tiki, kad tokie centrai kaip Švenčionyse kitose savivaldybėse pradės veikti per metus, tam numatytos ir investicijos. Tačiau savivaldybėse nėra taip paprasta sujungti visas sveikatos priežiūros įstaigas, nes jos, pasak viceministrės, varžosi tarpusavyje.
„Todėl mes ir įvedėm tą bendradarbiavimo elementą, kas yra labai didelis ir mentalinis pokytis visų gydytojų darbe, bet tai yra dėl paciento. Dėl to, kad įstaigos susitelkia aplink pacientą, o nesiuntinėja pacientą viena nuo kitos ir nenusigraibo, kaip sako, grietinėlės, kas geriau yra finansuojama ir taip toliau“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Aurelijus Veryga išsako savo nuomonę: „Jie paleidžia pinigus pirmiausia ne ten, kur aišku, kur visi sutaria, kur mes neprieštaraujam, bet ten, kur ir patiems neaišku, kaip tie centrai bus“.
Komiteto nariai dėl reformos neturi bendro sutarimo. A. Veryga sako, reforma turi būti reikalinga ne valdininkams, o pacientams. Tačiau, pasak jo, kol kas nematyti nei kad eilės mažėtų, nei kad gydytojų daugėtų.
„Sukėlus nestabilumą sistemoje, medikai pradeda migruoti į privatų sektorių, ir tai reiškia, kad viešasis sektorius, jau ir taip susidurdamas su didelėmis žmogiškų išteklių problemomis – trūksta medikų, trūksta slaugytojų, jis susidurs su dar rimtesnėmis problemomis ir, panašu, kad tas pažadas, kad trumpės eilės, kad bus arčiau medikai specialistai, jis negali būt įgyvendintas“, – sako A. Veryga.
Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas teigia, kad dar anksti pamatyti rezultatą, nes procesai prasidėjo tik prieš mėnesį.
„Tai yra gelbėjimo ratas netgi mažosioms savivaldybėms. Įvertinkim, kas būtų su Kupiškiu, Pakruoju, Akmene, kai kuriomis kitomis mažomis savivaldybėmis. Kas numatyta – stiprinam šeimos gydytojų komandą, išbiurokratinam sistemas, suteikiam ir suteiksim daugiau teisių gydytojui pačiam spręsti“, – teigia Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė pripažino, kad šiuo metu ypač trūksta gydytojų ir kitų specialistų. Tačiau esą ministerija ėmėsi peržiūrėti medikų ruošimo programas. Vis dėlto socialdemokratai jau antrą kartą prašo stabdyti sveikatos priežiūros įstaigų reformą.
