Naujienų srautas

Sveikata2023.08.31 19:33

Kaip atskirti panikos ataką nuo nerimo priepuolio?

LRT.lt 2023.08.31 19:33
00:00
|
00:00
00:00

Žmonės dažnai painioja panikos ataką ir nerimo priepuolį. Nors abiem būsenoms būdingas pagreitėjęs širdies ritmas, paviršutiniškas kvėpavimas ir nerimo jausmas – jos skiriasi intensyvumu, trukme ir priežastimis, rašo „Medical News Today“. 

Kadangi šių būsenų simptomai labai panašūs, daugumai gali būti sunku atskirti panikos ataką nuo nerimo priepuolio.

Kaip atpažinti panikos ataką?

Panikos ataka dažniausiai prasideda staiga, tarsi Perkūnas iš giedro dangaus. Pasak medikų, ši būsena gali pasireikšti ir tada, kai yra aiški priežastis, ir tada, kai jos nėra.

Panikos ataka įprastai praeina po keleto minučių, tačiau kartais gali įvykti kelios panikos atakos iš eilės, todėl žmogui atrodo, kad priepuolis trunka daug ilgiau.

Po priepuolio daugelis žmonių likusią dienos dalį jaučiasi įsitempę, susirūpinę ir pan.

Panikos atakos simptomai

Kai norima diagnozuoti panikos ataką, turi sutapti bent keturi žemiau išvardyti požymiai:

Padažnėjęs širdies plakimas;
Krūtinės skausmas;
Galvos svaigimas arba svaigulys;
Karščio bangos arba šaltkrėtis;
Pykinimas;
Galūnių tirpimas ar dilgčiojimas;
Drebulys;
Dusulys;
Skrandžio skausmas;
Prakaitavimas;
Kontrolės praradimo jausmas;
Mirties baimė;
Atskirties nuo aplinkos jausmas.

Kas labiau rizikuoja patirti panikos ataką?

Tikimybė patirti panikos ataką didesnė, jei žmogus tai patyrė bent kartą (negydomi panikos priepuoliai gali kartotis ir intensyvėti).

Didesnį šansą patirtį panikos ataką turi sergantieji depresija, bipoliniu sutrikimu, nerimo sutrikimu, turintys kitų psichikos sveikatos problemų.

Į rizikos grupę patenka ir kai kuriomis lėtinėmis ligomis sergantys žmonės. Pavyzdžiui, turintys skydliaukės sutrikimą, diabetą, širdies ligą.

Žmonės, kurie turi problemų dėl alkoholio ir narkotikų vartojimo, taip pat kur kas dažniau patiria panikos ataką.

Panikos ataką gali sukelti ir stresiniai įvykiai, praeityje patirtos traumos.

Nerimo priepuolis silpnesnis, bet trunka ilgiau

Skirtingai nei panikos ataka, nerimo priepuolis neprasideda staiga. Nerimo jausmas gali stiprėti palaipsniui, tai gali būti smegenų reakcija į ilgai trunkantį nerimą, stresą ar grėsmę.

Jei panikos atakos simptomai būna sunkūs, nerimo priepuolio intensyvumas gali būti lengvesnis.

Be to, panikos ataka trunka trumpai, o nerimo priepuolio simptomai gali trukti ilgesnį laiką. Jie gali tęstis kelias dienas, savaites ar net mėnesius.

Nerimo priepuoliai nėra diagnozuojama būklė. Žemiau pateikiami generalizuoto nerimo sutrikimo simptomai:

Nervingumas;
Dirglumas;
Padažnėjęs širdies plakimas;
Padažnėjęs kvėpavimas;
Oro trūkumas;
Drebulys;
Gausus prakaitavimas;
Gresiančio pavojaus jausmas;
Sunkumai susikaupti;
Miego sutrikimai.

Kas gali sukelti nerimo priepuolius ir panikos atakas?

Šios būsenos neatsiranda be priežasties. Dažniausios jų priežastys:

Neigiami aplinkos dirgikliai, stresas;
Abstinencija nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų;
Lėtinės ligos ar lėtinis skausmas;
Šalutinis vaistų poveikis;
Fobijos (pernelyg didelė objektų ar situacijų baimė);
Traumą keliantys veiksniai;
Per dažnas stimuliatorių vartojimas (pavyzdžiui, kofeino).

Medikai pastebi, kad ir panikos ataka, ir nerimo priepuolis gali nutikti tik kartą per gyvenimą. Jei šios būsenos kartojasi, o joms pasibaigus žmogus ilgesnį laiką jaučiasi blogai, būtina kreiptis pagalbos į gydytoją psichiatrą.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi