Jei dirbate su kompiuteriu ar atliekate pirštų ir rankų monotoniškus pasikartojančius judesius, turite didesnę riziką susirgti riešo kanalo sindromu. Tai būklė, kai užspaudžiamas vidurinis plaštakos nervas, sutrinka kraujotaka ir išsivysto pakitimai. Skausmas vargina labiausiai naktį, o negydant po truputį situacija tik blogėja, rašoma pranešime spaudai.
„Simptomai paprastai vystosi palaipsniui ir apima nykščio, smiliaus ir vidurinio piršto tirpimą. Atsiranda naktiniai deginančio pobūdžio skausmai, reikia ieškoti patogios rankos padėties, ją purtyti. Labiausiai pacientus vargina ne pirštų tirpimas, o maudimas. Atsiradus naktiniam skausmui, sutrinka miegas ir tik tada dažniausiai pacientai kreipiasi į specialistus“, – sako „Ortopro“ klinikos gydytojas ortopedas-traumatologas Aleksandr Grinčiuk.
Riešo kanalo sindromo susirgimų skaičiai nuolat didėja – liga mažina darbo našumą, todėl nemažai darbuotojų priversti keisti darbą ar veiklos pobūdį. Pastaraisiais metais, kai vis daugiau žmonių dirba iš namų, diagnozė nustatoma ir tiems, kuriems anksčiau tai negrėsė vien dėl ergonomiškesnės biuro aplinkos.
A. Grinčiuk teigimu, pacientai dažniausiai skundžiasi pirštų tirpimu, skausmu ar dilgčiojimu, sumažėjusiu jų jautrumu, rankų patinimu, silpnumu, negebėjimu atlikti tam tikrų užduočių, reikalaujančių miklumo ar jėgos.
Riešo kanalo sindromo gydymas
Kai liga diagnozuojama anksti, dažniausiai chirurginė intervencija nereikalinga – taikomas konservatyvus gydymas: fizioterapija, mankštos, įtvaras nakčiai, paskiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Dažnas riešo padėties keitimas ir tam tikrų pratimų atlikimas taip pat padeda pagerinti būklę.
Asmenims, sergantiems sunkia riešo kanalo liga, gali prireikti chirurginio gydymo.
Kaip išvengti riešo kanalo sindromo?
Nėra visiškai patikimos priemonės, užtikrinančios tunelinio riešo sindromo prevenciją, tačiau galite imtis veiksmų, kad sumažintumėte susirgimo riziką.
„Jei manote, kad jums gali būti riešo kanalo sindromas, nelaukite, kol išgirsite diagnozę, nes nervų pažeidimas gali būti negrįžtamas“, – sako gydytojas ortopedas-traumatologas.
Jis pataria dažnai atpalaiduoti ranką ir naudoti kuo mažiau jėgos atliekant judesius.
„Suimkite kumštį ir lėtai ištieskite pirštus, kol jie bus tiesūs, venkite riešo maksimalaus lenkimo, pabandykite pakeisti rankas, kad atliktumėte užduotį, kuriai reikia tik vienos rankos, taip pat stenkitės, kad rankos ir riešai būtų šilti, atsipalaidavę“, – sako specialistas.
Yra kelios profesijos, kurių atstovams rizika susirgti riešo kanalo sindromu yra didesnė. Tai yra meistrai, kurie naudoja elektrinius ir rankinius prietaisus, atlikdami pasikartojančius judesius, taip pat siuvėjai, žolės pjovėjai, dažytojai, pakuotojai, valytojai, kirpėjai ir kiti grožio specialistai.
Taip pat didesnė rizika kyla žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, reumatoidiniu artritu, skydliaukės ligomis, įtakos turi ir nutukimas ar medžiagų apykaitos sutrikimai. Šia liga moterys serga dažniau nei vyrai.
