Klaipėdos ligoninių tinklo pertvarka reikiamo efekto neduoda, jos pradeda dirbti nuostolingai, iš darbo išėjo apie 50 gydytojų, o Vyriausybė nesilaiko pažadų dėl milijoninių injekcijų, sako uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus. Tuo tarpu ligoninės atstovai teigia stebintys priešingą tendenciją – medikai ne palieka įstaigą, o nori čia imtis darbo.
A. Vaitkus teigia, kad turi patikimus duomenis apie prastėjančią ligoninių finansinę būklę.
„Problema yra auganti, turiu pakankamai patikimus duomenis (...). Ligoninės, kurios buvo visą laiką su teigiamu finansiniu balansu, toliau eina į minusą ir šitaip palikti situacijos tikrai negalima“, – pirmadienį Klaipėdoje žurnalistams sakė A. Vaitkus.
Nuo sausio 1-osios veiklą pradėjo naujoji Klaipėdos universiteto ligoninė, įsteigta sujungiant tris gydymo įstaigas – Klaipėdos jūrininkų ligoninę, Klaipėdos universitetinę ligoninę ir Palangos reabilitacijos ligoninę.
A. Vaitkus sakė, kad nuo to laiko iš darbo ligoninėse išėjo mažiausiai 50 gydytojų, kito personalo.
Anot jo, iki šiol nėra aišku, ar naujoji ligoninė iš Vyriausybės sulauks žadėtų šimtamilijoninių investicijų Priėmimo skyriui įrengti ir kitoms reikmėms, pinigai buvo žadėti svarstant pertvarką.
„Man yra labai didelis noras, kad būtų aiškiai pasakyta, kiek ir kokia dalimi iš valstybės pusės prisidėta (...) Mes, tarybos nariai, aš asmeniškai tai tikrai jaučiuosi apgautas, nes priimant sprendimus praėjusių metų vasario 17 dieną atiduoti Klaipėdos universiteto ligoninę mes buvome tikinami, kad gausime šimtus milijonų eurų“, – kalbėjo A. Vaitkus.
„Tai tada klausimas retorinis – kam mes darėme tų ligoninių jungimą, jeigu buvo pažadas kuo skubiau pradėti tvarkyti, padaryti gerą priėmimo skyrių, o aš žinau, kad jokie projektai nepradėti rengti“, – pridūrė jis.
Klaipėdos meras sakė tai jau aptaręs su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu, bet iš jo išgirdęs atsakymą, kad Sveikatos apsaugos ministerija tokių lėšų nežadėjo.
„Ministrui sakiau (...), bet apie jokius šimtus milijonų – ministras mane patikino – kalba iš ministerijos pusės kaip ir nėjo“, – sakė A. Vaitkus.
Jo teigimu, balsuojant už ligoninių sujungimo projektą Klaipėdos taryboje tuometinė valdančioji koalicija numatė, kad investicijos siek iki 250 mln. eurų.
„Balsuodami mes tikėjomės, kad tokie sprendimai bus ir mes buvome skatinami kuo greičiau priimti sprendimą, nes jūs neteksite lėšų, kolegos, kurie tuo metu buvo daugumoje, mus tikino, kad kalba vyksta apie 200-250 milijonų eurų“, – sakė A. Vaitkus.
Ligoninės filialo vadovas stebi priešingą tendenciją – medikai grįžta
Laikinasis Klaipėdos universiteto ligoninės Klaipėdos ligoninės filialo direktorius Saulius Raugelė teigė, kad šiuo metu kiekvienas filialo skyrius stokoja tiek gydytojų, tiek slaugytojų, tačiau pastaruoju metu stebima tendencija, jog medikai ne palieka darbą, o nori šioje gydymo įstaigoje įsidarbinti.
„Per tą laikotarpį, kai užimu šį postą, turiu pasakyti, kad turime priešingą tendenciją – medikų grįžimą. Iš tų regionų, kur išeina medikai, grįžta, (taip pat – LRT.lt) tie, kurie buvo išėję, ką tik baigę. Mes esame pasiryžę bendradarbiauti ir kviečiame visus medikus grįžti, naujai ateiti. Juo labiau, kad turime žmogiškų resursų didelį trūkumą“, – sakė S. Raugelė.
Jis taip pat patikslino, kad ligoninės filialui iš tiesų stinga apie 50 darbuotojų, tačiau tai nėra tik gydytojai, bet ir slaugytojos.
Mėnesį filialo vadovo pareigas einantis S. Raugelė sakė negalintis detaliai komentuoti gydymo įstaigos finansinės padėties, tačiau teigė nemanantis, kad padėtis yra tokia komplikuota, jog gali pradėti stigti lėšų darbuotojų darbo užmokesčiui.
„Tokiais duomenimis aš nedisponuoju, nenorėčiau kelti panikos. Tikrai nemanau, kad būtų tokia situacija. Bent jau šiuo metu yra pozityvus ėjimas – grįžta medikai, uždirbamos lėšos. Visa esmė bus tada, kai pastovus direktorius pradės vadovauti, jo politikoje, jo santykyje su tarnybomis, ministerija“, – dėstė S. Raugelė.
Kalbėdamas apie jau įvykusį ligoninių jungimą laikinasis filialo vadovas teigė, jog šis procesas buvo neišvengiamas, nors tiek medikai, tiek gyventojai šį procesą vertina nevienareikšmiškai.
„Tačiau efektas to galėtų būti paslaugų konsolidavimas, dubliavimo išvengimas, greitosios pagalbos važinėjimo koncentravimas į vieną ligoninę ir paslaugų stiprinimas. Į tai mes einame žingsnelis po žingsnelio, tačiau ne taip greitai viskas vyksta, kaip norėtume“, – sakė S. Raugelė.
Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius Jonas Sąlyga komentare BNS nurodė, jog dalis darbuotojų iš ligoninės išėjo dar pernai gruodį, o pagrindinė to priežastis – pensinis amžius ir geros išmokos dėl reorganizacijos.
„Per visas tris sujungtas ligonines dėl minėtų priežasčių iš darbo išėjo 68 darbuotojai, daugiausiai – iš buvusios Klaipėdos universitetinės ligoninės. Reorganizavus įstaigas paaiškėjo, kad būtent toje pačioje minėtoje ligoninėje buvo 247 laisvi etatai, iš kurių – beveik 100 gydytojų“, – teigė J. Sąlyga.
Anot jo, rugsėjį ir rugpjūtį į ligoninę dirbti ateis per dešimt jaunų gydytojų.
J. Sąlygos teigimu, finansiniai nuostoliai buvo „užprogramuoti dėl buvusioje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje prieš pat reorganizaciją 2022 metų lapkričio–gruodžio mėnesiais ženkliai padidintų atlyginimų koeficientų.“
Anot ligoninės direktoriaus, šiemet vasarį Sveikatos apsaugos ministerijai pristatyta preliminari pajamų ir išlaidų sąmata, su pirmojo ketvirčio rezultatais supažindinti Seimo Sveikatos reikalų komitetas ir ministerija bei Klaipėdos universitetas.
„Šių metų pirmojo ketvirčio finansinis rezultatas buvo neigiamas 3 mln. eurų. Su nerimu laukiame pusmečio rezultatų, kuriuos jau turėsime rugpjūčio viduryje“, – tvirtino J. Sąlyga.
Jis pridūrė darantis žingsnius siekiant stabilizuoti situaciją – sudarytas taupymo planas, atsisakyta nebūtinų išlaidų, peržiūrėtos besidubliuojančios pareigybės, sumažinta administracija.
Spalio pradžioje šiai gydymo įstaigai turėtų pradėti vadovauti konkursą laimėjęs kardiologas Audrius Šimaitis.
