LRT.lt skaitytoja Milda renkasi tik moteris gydytojas, bet ne dėl to, kad vyrus laikytų prastesniais specialistais. Jos motyvas kitoks.
„Esu drovi ir jaučiuosi nejaukiai, jei mane apžiūrinėja gydytojas vyras. Jau nekalbu apie ginekologą. Sykį teko lankytis Skubiosios pagalbos skyriuje dėl pilvo skausmų. Su nerimu laukiau, koks gydytojas mane apžiūrės. Ačiū Dievui, budėjo moteris. Tada man kilo klausimas, ar turiu teisę Skubiosios pagalbos centre reikalauti, kad mane apžiūrėtų gydytoja moteris“, – LRT.lt pasakojo Milda.
Vadovas: prabangos rinktis nėra
Skubios medicinos gydytojas, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriaus vadovas Paulius Uksas sako, kad Lietuvoje skubiosios pagalbos paslaugas teikia gydytojas specialistas, nenurodant jo lytiškumo. Toks yra reglamentas.
„Mes nevertiname specialistų pagal jų lytį, rasę, tikėjimą ir panašiai. Skaitytojai Mildai galiu atsakyti, kad ją konsultuos tas gydytojas, kuris tą dieną dirbs. Juolab kad Skubios pagalbos skyriuje nedirba po kelis tos pačios srities specialistus, tad tokios prabangos rinktis nėra. Pavyzdžiui, budi tik vienas gydytojas ginekologas. Beje, dėl ginekologo. Sutapimas, bet mūsų skyriuje dirba tik moterys ginekologės, tad jei Milda pateks pas mus, problemų dėl šios srities gydytojos jai neturėtų kilti“, – LRT.lt sakė P. Uksas.
Gydytojas pasakojo, kad jų skyriuje buvo atvejis, kai vyras atvežė savo žmoną gydytojo chirurgo konsultacijos ir reikalavo, kad ją apžiūrėtų tik gydytoja moteris.
„Laimei, tą dieną skyriuje dirbo du chirurgai – vyras ir moteris. Konflikto pavyko išvengti“, – sakė Skubios pagalbos skyriaus vadovas.
Dažniausias prašymas – atlikti magnetinį rezonansą skubos tvarka
Vadovas pasakojo, kad gydytojai ir personalas stengiasi paisyti pacientų norų, tačiau pasitaiko įvairių, kartais ne visai adekvačių pageidavimų.
„Būna tokių, kuriems iš principo netinka konkretus gydytojas specialistas dėl neaiškių priežasčių, kai kurie nenori, kad juos apžiūrėtų gydytojas rezidentas. Sunkiausia, kai pacientas atsisako gultis į ligoninę, nors mes, gydytojai, matome, kad būklė yra pavojinga ir žmogų reikia nedelsiant hospitalizuoti. Žmogui išaiškini, bet jis vis vien atsikalbinėja, pavyzdžiui, argumentuoja, kad namuose paliko šunį vieną – nebus kam jo išvesti pasivaikščioti.
Pasitaiko žmonių, kurie atvykę į Skubios pagalbos skyrių nori išsitirti kone dėl visų įmanomų lėtinių ligų arba pasitikrinti, ar neserga ypač retomis infekcinėmis ligomis.
Bene dažniausiai pasitaikantis prašymas – atlikti magnetinį rezonansą skubos tvarka. Net ir dėl raiščių traumos.
Būna, kad Skubios pagalbos skyriuje prašo ištirti, ar neserga kokia nors onkologine liga, arba reikalauja, kad atliktume įvairiausių kraujo tyrimų, echoskopijų ir t. t.“, – pasakojo P. Uksas.
Gydytojas: pacientai kartais manipuliuoja
Gydytojas teigė pastebėjęs, kad kone trečdalis į jų Skubios pagalbos skyrių atvykstančių pacientų gudrauja ir manipuliuoja, reikalauja skubios pagalbos, nors ji jiems nebūtina.
„Pavyzdžiui, paprašyti įvertinti savo skausmo lygį nuo vieno iki dešimties, beveik visi sako: „Dešimt.“ Tačiau kai pasiūlai suleisti narkotinių analgetikų, kurie būtini esant tokiam skausmui, žmogus atsisako: „Ai, ne, narkotikų gal nereikia, ne taip ir skauda. Gal tik kokie trys balai“, – apie Skubios pagalbos skyriaus pacientus pasakojo gydytojas.
