Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) specialistai pastebi, kad per pastaruosius ketverius metus sumažėjo mokinių, rūkančių įprastas cigaretes, skaičius ir žymiai padaugėjo vartojančiųjų elektronines cigaretes.
„Ką pamatėme iš tyrimų, geroji žinia ta, kad 2018–2022 metais sumažėjo rūkančių cigaretes. Bet panašu, kad pasirinko kitą rūkymo būdą, kaip mes jį bepavadintume, veipinimu ar kitaip, bet pradėjo vartoti elektronines cigaretes“, – Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos posėdyje tyrimo rezultatus pristatė NTAKD Prevencijos koordinavimo skyriaus vedėja Aušra Želvienė.
„Matome, kad kuo didesnė klasė, tuo daugiau rūkančiųjų, kas nėra nei paslaptis, nei siurprizas, nei naujovė. Tačiau kas yra šiek tiek nauja, tai yra tai, kad mergaitėms pavyko pasivyti berniukus rūkančiųjų skaičiumi. Dabar rūkančių mergaičių ir berniukų skaičius yra panašus“, – pridūrė A. Želvienė.
Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos posėdyje dėl nepilnamečių rūkymo keliamų problemų A. Želvienė teigė, kad šalyje yra 19 prevencijos programų vaikams ir paaugliams, bet reta savivaldybė sistemiškai koordinuoja jų įgyvendinimą.
„Ką daryti, kad nerūkytų? Būtų labai gerai, jei pasakyčiau, kad yra tokia programa, kurią įgyvendinus nebeliks šitų dalykų. Reikalinga nuosekli, koordinuota, ilgalaikė prevencija, visur – mokyklose, savivaldybėse, policijoje. Kad būtų, ne kas ką sugalvojo, tas tą daro“, – sakė NTAKD atstovė.
Pasak jos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rekomenduoja 19 prevencijos programų, bet jos nėra nuosekliai išdėstytos per visą ugdymo procesą.
„Dabar yra 19 programų mokyklose, ir paima vienais metais vieną, kitais metais kitą, išskirtinai retos savivaldybės, kurios turėtų – pirmoj klasėj tas, antroj tas, mokinys pereina į progimnaziją ir tada tęsiama su kitomis programomis. Panašu, kad tai palikta mokykloms, o ne savivaldybės koordinuoja“, – kalbėjo A. Želvienė.
Pasak jos, Lietuvos moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimo duomenys rodo, kad vaikai ir paaugliai vis dažniau renkasi elektronines cigaretes – jei 2014 metais 14 proc. 5–9 klasių mokinių nurodė per paskutines 30 dienų rūkę paprastas cigaretes ir 11,7 proc. – elektronines, o 2022 metais šie skaičiai yra atitinkamai 21 ir 12 procentų.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus patarėjos Jelenos Talačkienės teigimu, Lietuvoje pastebimos įvairios tendencijos – kai kur jauni žmonės labiau mėgsta rūkyti elektronines, o kitur – įprastas cigaretes.
„Iš kitos pusės, tikrai matome įvairias tendencijas šalyse: vienur jaunimas labiau mėgsta garinimą ir kaitinimo priemones, kitur – kitokias. Tai vis tiek randa savo produktą ir gaminį, įvairių šalių kultūriniai kontekstai tam turi įtakos“, – posėdyje teigė J. Talačkienė.
Vis gilėjant nepilnamečių rūkymo ir narkotinių medžiagų vartojimo problemai, ministerija teigia ruošianti prevencines priemones, kurios turėtų padėti apsaugoti vaikus nuo žalingų įpročių.
„Esame nusimatę plačią viešinimo kampaniją prevencijai, tai bus tuo pačiu skirta ir rūkymui, garinimui ir naujoviškų nikotino gaminių, tokių kaip sintetinis snusas, vartojimui“, – pristatė J. Talačkienė.
„Sutartis dėl nacionalinės metimo rūkyti pagalbos linijos yra beveik pasirašyta ir planuojame startuoti su šia linijos iniciatyva šiais metais. Taip pat esame nusimatę ir mobiliosios programėlės sukūrimą, ir, be abejo, jaunimui bus bandoma patraukliais būdais pateikti galimybę naudotis linija ir jos mobiliąja programėle“, – vardino SAM specialistė.
Be prevencinių programų, skirtų jaunimui, ministerija yra numačiusi ir finansavimą savivaldybių bei regionų specialistų kompetencijoms gerinti. Pasak J. Talačkienės, regionine pažangos priemone numatoma didinti prieinamumą prie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo mažinimui skirtų paslaugų.
„Kalbant apie sisteminius sprendimus, kuriuos SAM nusimatę, yra mūsų nacionalinės ir regioninės pažangos priemonės, kurioms tikrai numatytas didelis dėmesys ir skirtas nemažas finansavimas. Visai psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tematikai nacionaliniu lygmeniu skirta apie 6 milijonai, ir regioninei pažangos priemonei viso numatyta 22 milijonai“, – nurodė Psichikos sveikatos skyriaus patarėja.
„Šios priemonės yra orientuotos į tai, kaip mokyti savivaldybėse dirbančius specialistus tikslingai pasirengti“, – pridūrė J. Talačkienė.
ELTA primena, kad pastaruoju metu daugėjant vaikų, apsinuodijusių narkotinėmis medžiagomis, kurios vartojamos rūkant elektronines cigaretes, politikai ieško problemos sprendimo būdų. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tvirtina siūlantis uždrausti elektroninių cigarečių prekybą todėl, kad niekas nepasiūlo geresnio būdo, kaip valdyti šiuo metu esantį chaosą. Pasak jo, šių prietaisų dėka galima garinti ir narkotines medžiagas.
Pastaruoju metu apie galimybę uždrausti el. cigaretes yra užsiminęs ne tik A. Veryga, bet ir konservatorius Vytautas Kernagis.
Politikai, siūlantys tokį draudimą, akcentuoja padidėjusį paauglių, apsinuodijusių nuo elektroninių cigarečių rūkymo, skaičių. Taip pat pabrėžiama, kad prietaisais gali būti garinamos ir narkotinės medžiagos.
Nuo 2022 m. liepos 1 d. yra įsigaliojęs Seimo įstatymo projektas, kuriuo buvo uždrausta elektroninių cigarečių skysčių su skoniais prekyba.
