„Tokios ligos nėra“ arba „neieškokit ligų“ – su tokiu požiūriu, kaip teigia patys pacientai, susiduria jaučiantys vėlyvosios Laimo ligos stadijos (neuroboreliozės) simptomus. Tarpusavyje šią diagnozę ligoniai vadina lėtiniu Laimu arba lėtine Laimo liga. Jų nuomone, Lietuvoje per mažai dėmesio skiriama Laimo ligos diagnostikai ir gydymui, teisinantis, jog sergančiųjų skaičius nedidelis. „Kai mažai tiri, tai mažai sergančių ir turi“, – ironizuoja LRT.lt kalbinti pacientai.
Gydytojų infektologų teigimu, visą reikalingą pagalbą pacientai gali rasti ir Lietuvoje – čia dirbantys medikai remiasi mokslu patvirtintais metodais, tyrimais, dirba vadovaudamiesi oficialiomis Europos Sąjungos Laimo boreliozės diagnostikos ir gydymo gairėmis.
„Aktualiausia žinutė pacientams būtų neieškoti ligos tada, kai kvalifikuoti specialistai ją paneigia“, – įsitikinusi Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja dr. Daiva Radzišauskienė.
Jai pritaria Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius gydytojas infektologas Alvydas Laiškonis. „Reikia pripažinti, kad vėlyvoji Laimo ligos stadija šiuo metu nepagydoma“, – sako jis.
Vis dėlto, profesoriaus nuomone, pasitempti yra kur – Laimo ligos diagnostika nėra tokia aktyvi, kokia galėtų būti.
Važiuoja į užsienį, nes Lietuvoje jaučiasi „nurašyti“
Kaip Lietuvoje nustatoma ir gydoma Laimo liga (boreliozė)? Kodėl dalis pacientų pagalbos ieško už Lietuvos ribų ir renkasi galbūt sveikatai pavojų keliančias medicinos paslaugas privačiose klinikose? Pasidomėti tuo portalas LRT.lt nusprendė po diskusijas sukėlusios publikacijos, kurioje aprašyta vilnietės Vaidos Venskutonytės ligos istorija. Jauna moteris beveik 4-erius metus ieškojo priežasčių, kodėl prastėjo jos sveikata, ir neįtarė, jog varginančius simptomus sukėlė erkių platinama infekcija – Laimo liga.
Šiai ligai būdingų simptomų moteris sako niekada nepajutusi, nebuvo užfiksavusi ir erkės įsisiurbimo. Be to, pirmasis jai atliktas Laimo ligos tyrimas buvo neigiamas. Sveikatos būklei prastėjant, Vaida ryžosi pagalbos ieškoti ne Lietuvoje ir išvyko gydytis į privačią kliniką Lenkijoje. Ši gydymo įstaiga teigia besispecializuojanti Laimo ligos diagnostikos bei gydymo srityje, dirba pagal amerikietišką veiklos modelį. Joje, pasak Vaidos, gydėsi ir šiuo metu gydosi mažiausiai keletas pacientų iš Lietuvos.
Taip pat skaitykite
Vienas tokių – Juozas (pavardė portalui žinoma – LRT.lt). Kauno rajone gyvenantis vyras sunegalavo 2018-aisiais, po to, kai pjaunant žolę įsisiurbė erkė. „Ji buvo visai mažutė – nimfa, bet po įsisiurbimo atsirado dėmė, buvau stipriai sukarščiavęs, jaučiau silpnumą“, – pasakojo Juozas.
Nors Laimo ligai būdingi simptomai buvo, šeimos gydytoja, įvertinusi juos, nusprendė neskirti tyrimo. Juozas sako dabar jau suprantantis, jog tai buvo klaida. Tačiau tuomet pasitikėjo medikės kompetencija. Jos patarimų paisė ir vėliau, kai vienas po kito ėmė atsirasti nauji simptomai – sveikata sparčiai blogėjo. Naktimis vyriškis sapnuodavo košmarus, atsibusdavo išpiltas šalto prakaito, jautė silpnumą. Būdavo dienų, kai dėl prastos savijautos nepavykdavo išeiti į darbą. Tačiau kraujo tyrimai buvo gana geri. „Gydytoja nieko specifinio neįžvelgė“, – sakė Juozas.
Prisimindamas tą laiką, Juozas pasakojo jautęs visą puokštę varginančių sveikatos problemų: degindavo liežuvį, ėmė kristi svoris, slinko plaukai: „Į dušą nuėjęs matai, kad saujomis slenka plaukai, svoris neįprastai krenta – po kelis kilogramus per savaitę. <...> Trūkdavo oro, skaudėdavo sąnariai, raumenys – kaip po didelio fizinio krūvio. Prasidėjo virškinimo problemos – dingo apetitas, per pusmetį netekau daugiau nei 20 kg. Spalį ištiko pirmoji rimta sveikatos krizė – jaučiau širdies permušimus, šlamėjimą, skambėjimą ausyse, svaigimą: tiek galva svaigdavo, kad nepaeidavau. Galiausiai vieną naktį prasidėjo tachikardijos priepuolis, po kurio atsidūriau Kauno klinikose.“
Tačiau nei ligoninėje padaryta kardiograma, nei kiti tyrimai nieko blogo neparodė. „Į klinikas važiavau net kelis kartus: būdavo, naktį prasideda tie širdies permušimai, sulauki ryto, nuvažiuoji į klinikas – nieko „stebuklingo“ nerasdavo <...>“.
Pasak Juozo, nors sveikatos problemų tik daugėjo, jis pats nesugalvojo kreiptis į gydytoją infektologą, to nerekomendavo ir medikai, pas kuriuos lankėsi. „Tuo metu jau buvau pakeitęs šeimos gydytoją į jauną specialistą. Jis mane siuntė visur: pas gastroenterologą, psichologą – sakė, kad galbūt man perdegimas, bet tai nepasitvirtino <...>. Vaikščiojimai pas gydytojus – visus, išskyrus infektologą, tęsėsi iki 2021 m.“, – pasakojo Juozas. Per tą laiką jam buvo nustatyta autoimuninė liga – celiakija, dėl kurios jį galbūt ir vargino visi anksčiau minėti simptomai.
„Tuo metu aš labai stipriai laikiausi mitybos režimo, kuris rekomenduojamas sergantiems celiakija. Bet būdavo maždaug dvi dienos geros, o po to kokia savaitė bloga. Tokia, kad aš vos iš lovos pakylu“, – pasakojo Juozas.
Išsitirti dėl Laimo ligos jis sako nusprendęs po netikėto susitikimo su pažįstamu, kuriam jau buvo nustatyta ši liga. „Kažkaip išsišnekėjome apie ligas – buvo labai panašūs mūsų abiejų simptomai. Jis ir patarė pasidaryti Laimo tyrimą, tą aš savarankiškai ir padariau. Netrukus gavau atsakymą – rodė boreliozę.“
Pamatęs šiuos duomenis šeimos gydytojas, anot Juozo, iš karto nusiuntė konsultuotis pas gydytoją infektologą. „Jo nuomonė mane nustebino. Turėdamas rankose mano tyrimus, gydytojas infektologas paaiškino, jog nepakanka klinikinių simptomų (jie per silpni), kad man būtų diagnozuota Laimo liga. Jo teigimu, trejus metus Laimo liga sergantis pacientas jau turėtų gulėti paralyžiuotas lovoje, o aš, štai, dar vaikštau. Tiesiai šviesiai taip pasakė. Su tokiu atsakymu ir išėjau“, – prisiminė vyras.
Anot jo, gydytoja infektologė tąkart paaiškino: jeigu ir buvo Laimo liga, dabar pacientas jau persirgęs ir yra įgijęs imunitetą. „Dar, sakė, gali būti kitas dalykas – tyrimas parodė gretutines infekcijas. Tokį atsakymą, kiek aš žinau, labai dažnai išgirsta ligoniai [sergantys Laimo liga]. Daugiau man nieko ji nepaaiškino, nepatarė, ką daryti“, – prisiminė vyras.
Jis neslėpė, jog, nesulaukęs pagalbos iš medikų, puolė ieškoti internete informacijos apie Laimo ligą ir gydymo galimybes Lietuvoje bei užsienyje: „Griebiausi šiaudo. Kai esi beviltiškoje situacijoje, nėra ką daryti – vaikai maži, gyventi norisi. Taip ir radau kliniką Lenkijoje, kurios specializacija – Laimo ligos gydymas.“
Laisvai lenkiškai kalbantis, skaitantis ir rašantis Juozas sakė prieš vykdamas į šią įstaigą pasidomėjęs ja. Rasta informacija ir kitų pacientų atsiliepimai įtarimų nesukėlė: „Radome ir daugiau tokių gydymo įstaigų, bet galiausiai pasirinkome šią. Atrodė rimčiausia.“
Griebiausi šiaudo. Kai esi beviltiškoje situacijoje, nėra ką daryti – vaikai maži, gyventi norisi. Taip ir radau kliniką Lenkijoje, kurios specializacija – Laimo ligos gydymas.
Į kliniką jis išvyko kartu su dar vienu lietuviu, taip pat sergančiu Laimo liga. Tai buvo 2021 m. vasarą. Nuo to laiko Lenkijoje lietuviai lankėsi ne kartą. Jiems buvo atlikti tyrimai, suteikta konsultacija, paskirtas gydymas.
„Laimo liga panaši į onkologinę. Ji neišgydoma, tu su ja gali gyventi, tik su labai prasta gyvenimo kokybe. Ligonis turi pats apgalvoti savo strategiją: ar jis nori vegetuoti, ar ieškoti gydymo, bandyti tai, ką mokslas išrado naujausio <...>“, – savo nuomonę išsakė lietuvis, pridūręs, jog apie tai, kokį gydymą jam rekomendavo Lenkijoje, jis kalbėjosi ir su savo šeimos gydytoju, klausė jo nuomonės.
„Jo atsakymas buvo toks: „Tu puikiai žinai, kad Lietuvoje lėtinis Laimas (vėlyvoji Laimo ligos stadija – LRT.lt) nei diagnozuojamas, nei gydomas. Aš tau negaliu niekuo pagelbėti“, – kalbėjo Juozas.
Gydo pagal oficialias ES šalių gaires
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvoje praėjusiais metais buvo užregistruota 2 380 Laimo ligos atvejų, sergamumo rodiklis siekė 84,8 atv. 100 tūkst. gyventojų.
Specialistų teigimu, sergamumui erkių platinamomis ligomis būdingas „bangavimas“, t. y. sergančiųjų skaičius vienais metais gali išaugti, kitais metais – sumažėti. Vidutiniškai užregistruojama iki 3 tūkstančių Laimo ligos atvejų per metus.
Atskirai duomenys dėl vėlyvosios Laimo ligos stadijos atvejų nėra fiksuojami. Medikų teigimu, vėlyvosios stadijos Laimo liga sergančių pacientų Lietuvoje yra labai mažai.
Tačiau Juozas pabrėžia: „Mažai, nes nediagnozuojama. Į mūsų grupę kas savaitę užsiregistruoja 10–30 žmonių. Ir taip kiekvieną savaitę.“ Šioje grupėje, kurios narių skaičius jau perkopė 2000, esantys ligoniai ir jų artimieji dalinasi savo patirtimi, rekomenduoja medikus, tyrimus, gydymą. Dažno jų savijauta ir jaučiami simptomai panašūs į Vaidos ir Juozo.
Tokios pacientų istorijos kelia nerimą Lietuvoje dirbantiems gydytojams infektologams. Jų teigimu, diagnostinių priemonių Lietuvoje pakanka – kas pripažinta kitose šalyse, naudojama ir pas mus.
Mūsų šalies medikų kompetencija, gydant šią infekcinę ligą, pasitiki ir Sveikatos apsaugos ministerija, nurodžiusi, kad šiuo metu Lietuvoje nėra patvirtintos Laimo ligos diagnostikos bei gydymo tvarkos.
Kaip rašoma portalui LRT.lt atsiųstame Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) komentare, „ministerija nėra patvirtinusi Laimo ligos diagnostikos ir gydymo tvarkos. Tokios tvarkos yra rengiamos didžiausią sergamumą / mirtingumą sukeliančioms ligoms, o Laimo liga joms nėra priskiriama“.
„Gydytojai gydo pacientus remdamiesi savo kompetencija, kurią įgyja studijų ir rezidentūros metu, kuri nustatyta medicinos normose ir kituose teisės aktuose, bei tobulina universitetų / draugijų organizuojamuose kursuose, skaitydami Lietuvos ir tarptautines rekomendacijas.
Profesinės draugijos ir universitetai taip pat turi teisę rengti ligų diagnostikos ir gydymo metodinius dokumentus ir patys priima sprendimą, kokie dokumentai yra reikalingi ir aktualūs, kuriuos tikslinga atnaujinti“, – atsakyme portalui apie Laimo ligos diagnostiką ir gydymą Lietuvoje rašo SAM.
Nors viešumoje galima rasti pacientų skundų dėl galimo netinkamo šios ligos diagnozavimo ir paskirto gydymo, oficialiai gautų skundų beveik nėra.
Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nurodė, jog 2022 m. gavo ir nagrinėjo vieną prašymą, susijusį su Laimo liga. Į komisiją kreipęsis pacientas skundėsi netikslingu šios ligos diagnozavimu.
„Prašymas buvo pripažintas nepagrįstu ir netenkintas. [Pacientui] paslaugos teiktos Kaune, privačioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. <...> Ankstesnių metų statistikos komisija neturi, kadangi duomenys, susiję su skundais dėl Laimo ligos, nėra renkami“, – nurodė Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos Teisės ir veiklos administravimo skyriaus vyr. specialistė pacientų žalos klausimais Janina Lisienė.
Gydytoja infektologė: vykti į kitas šalis pacientams nėra jokio reikalo
Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja dr. Daiva Radzišauskienė sako, kad Laimo liga, arba boreliozė, diagnozuojama remiantis klinikine simptomatika ir serologiniais tyrimais.
„Atliekami serologiniai tyrimai, t. y. nustatomi boreliozės sukėlėjo B. burgdorferi s. l. antikūnai. Antikūnai gali būti neaptinkami ligos pradžioje, kai yra lokali infekcija. [Kad būtų nustatyta], reikia kreiptis į gydytoją specialistą“, – sakė gydytoja infektologė.
Pasak medikės, gydymas skiriamas tik tuomet, kai nustatoma Laimo boreliozė: „Jeigu nėra simptomų, tai nėra ir Laimo boreliozės. Profilaktinis gydymas neskiriamas“, – teigė Santaros klinikų gydytoja infektologė.
Dabartinėje medicinoje Laimo boreliozė skirstoma į tris stadijas: I, II ir III. Pacientų minima „lėtinė Laimo liga“, dr. D. Radzišauskienės teigimu, yra vėlyvoji Laimo boreliozė. Tai III Laimo ligos stadija.
Nors viešumoje daug pacientų pasakoja sergantys vėlyvąja Laimo borelioze, kurią vadina „lėtiniu Laimu“, gydytojos infektologės teigimu, Lietuvoje tokių atvejų nėra daug.
„Tai labai retas boreliozės pasireiškimas. [Jis] diagnozuojama remiantis klinika ir serologiniais tyrimais“, – sakė dr. D. Radzišauskienė.
Dalis pacientų, susidūrusių su Laimo liga, domisi galimybėmis gydytis ne Lietuvoje – vyksta į privačias klinikas Lenkijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje. Jų teigimu, ten taikomi diagnostikos ir gydymo metodai padeda įveikti net ir vėlyvąja Laimo boreliozę.
Dr. D. Radzišauskienė perspėja – vykti į kitas šalis pacientams nėra jokio reikalo, be to, tai nėra saugu. „Laimo boreliozė diagnozuojama ir gydoma Lietuvoje, vykti į kitas šalis pacientams nėra jokio reikalo. Tai nėra saugu. Jeigu gydytojai Lietuvoje paneigė Laimo boreliozę, vadinasi, reikia ieškoti kitos sveikatos sutrikimų priežasties – gali būti ir psichosomatinės problemos. Vaistų vartojimas be indikacijų (tikslios diagnozės, nustatytos mokslo patvirtintais tyrimais – LRT.lt) gali sukelti nepageidaujamų reakcijų“, – nurodė Santaros klinikose dirbanti gydytoja infektologė.
Jeigu gydytojai Lietuvoje paneigė Laimo boreliozę, vadinasi, reikia ieškoti kitos sveikatos sutrikimų priežasties – gali būti ir psichosomatinės problemos.
Vienas iš tyrimų, kuris siūlomas pacientams, įtariantiems, jog gali sirgti vėlyvąja Laimo borelioze, užsienyje esančiose klinikose yra testas „Vibrant“. Teigiama, kad jis padeda nustatyti ne tik visas Laimo ligos stadijas, bet ir galimas koinfekcijas (papildomas infekcijas, kurias taip pat platina užsikrėtusi erkė – LRT.lt).
Dr. D. Radzišauskienės teigimu, testas „Vibrant“ nėra standartizuotas – akademinė bendruomenė tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse šio testo diagnozuojant Laimo boreliozę nepripažįsta.
Pasak dr. D. Radzišauskienės, Lietuvos gydytojai infektologai dirba remdamiesi oficialiomis Europos Sąjungos Laimo boreliozės diagnostikos ir gydymo gairėmis.
„Jomis ir remiasi gydytojai specialistai Lietuvoje. Diagnostinių priemonių Lietuvoje pakanka – kas pripažinta kitose šalyse (universitetinėse ligoninėse, o ne privačiose klinikose), naudojama ir Lietuvoje. Aktualiausia žinutė pacientams būtų neieškoti ligos tada, kai kvalifikuoti specialistai ją paneigia“, – įsitikinusi gydytoja infektologė.
Ragina aktyviau tirti: geriau gauti neigiamą atsakymą nei pražiūrėti ligą
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius gydytojas infektologas Alvydas Laiškonis sako girdėjęs ne vieną istoriją apie laiku nenustatytą Laimo ligą.
„Tokie atvejai labai liūdni, bet [laikoma, kad] tokia liga nepagydoma. Jeigu liga ilgai užsibuvus, [paprastai būna] nervų sistemos pakitimų. Pacientai jaučia ir galvos skausmą, svaigimą, ir panašius simptomus, kurie yra nepagydomi. Kitaip sakant, žmogus lieka neįgalus“, – sakė LSMU profesorius.
Tiesa, jo teigimu, kai kuriais atvejais tokie pacientai vis dėlto gauna gydymą intraveniniais antibiotikais: „Nereikia niekur važiuoti – ir čia, Lietuvoje, galima [gydytis]. Tačiau ne visi žmonės išgyja. Kai kurie išgyja, o kitiems neduoda jokių rezultatų. Tai priklauso nuo organizmo ir imuninės sistemos“, – pabrėžė infekcinių ligų specialistas.
Aptardamas Lietuvoje taikomus gydymo metodus, pašnekovas buvo įsitikinęs – Lietuvoje šiuo metu pacientams pasiekiamas moderniausias Laimo ligos gydymas.
„Toks pat, kaip ir visame pasaulyje. [Visame pasaulyje Laimo ligos atveju] yra skiriamas gydymas antibiotikais, dažniausiai trijų savaičių kursas. Yra pirmos eilės antibiotikai, antros eilės antibiotikai. Geriausiai tinka „Doxycyclin“, jei žmogus jo negali [vartoti], skiriamas antibiotikas „Amoxicilin“. Yra ir kitų antibiotikų – čia jau gydytojas nustato, kas reikalinga“, – sakė prof. A. Laiškonis.
Anot profesoriaus, nors sunkesnė Laimo ligos stadija laikoma nepagydoma, yra, kur Lietuva galėtų pasistengti labiau. Tai – ankstyvoji ligos diagnostika. Ir tai, pasak prof. A. Laiškonio, yra bendra pacientų ir medikų atsakomybė.
„Problema ta, kad tik maždaug 50 proc. žmonių, kuriems įsisiurbė bakterija Borrelia burgdorferi užsikrėtusi erkė, atsiranda vadinamoji migruojanti eritema (lot. Erythema migrans). Tai tiems žmonėms, sakyčiau, labai pasisekė – jie iškart kreipiasi į gydytoją ir kartais gydytojui užtenka vien pasižiūrėti, kad pamatytų, jog yra Laimo liga, ir skirtų gydymą. Jeigu vis dėlto norima atlikti tyrimą, pacientui reikia išlaukti – antikūnai susidaro tik po 3–4 savaičių. Tad per anksti ištyrę (pvz., jeigu erkė įkando vakar, o tyrimą darysim šiandien), gausime klaidingus atsakymus ir klaidingą diagnozę“, – sakė profesorius.
Tik maždaug 50 proc. žmonių, kuriems įsisiurbė bakterija Borrelia burgdorferi užsikrėtusi erkė, atsiranda vadinamoji migruojanti eritema (lot. Erythema migrans). Tai tiems žmonėms, sakyčiau, labai pasisekė.
Jis ragino drąsiau tirtis. „Geriau gauti neigiamą atsakymą, bet nepražiūrėti ligos. Jei Laimo liga pastebima pavėluotai, pacientui būna išsivysčiusi neurologinė simptomatika. Tada žymiai sunkesnis gydymas. Todėl visada, jeigu žmogus buvo lauke, miške, net ir miesto parkuose, kur, kaip žinome, irgi gali įsisiurbti erkė, reikia apie tai pagalvoti ir patartina darytis tyrimą [Laimo ligos antikūnams nustatyti]“, – patarė gydytojas infektologas.
