Pasaulis nerimauja dėl naujos COVID-19 padermės XBB 1.5, kuri, kaip aiškėja, yra daug užkrečiamesnė už kitus šiuo metu Europoje vyraujančius omikron atmainos potipius. Kai kur JAV užsikrėtimai šia paderme sudaro net 75 proc. ligos atvejų. Ar tai didelė grėsmė Lietuvai? LRT RADIJO kalbinta Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė ramina – Europoje šie skaičiai yra daug mažesni, o sunkių ligos formų kol kas nefiksuojama.
Tikina, jog simptomai išliko tokie patys
Gruodžio pabaigoje JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) duomenimis, užsikrėtimai XBB 1.5 potipiu šioje šalyje sudarė daugiau nei 40 proc. naujų COVID-19 ligos atvejų, o šalies šiaurės rytuose – net 75 proc.
Kaip aiškina profesorė A. Žvirblienė, situacija Europoje šiuo metu yra žymiai geresnė – užsikrėtimai šiuo omikron potipiu sudaro tik apie 2,5 proc. visų ligos atvejų. O konkrečiai Lietuvoje tebevyrauja BA.5 potipis, fiksuoti tik keli susirgimai XBB paderme.
„Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras praneša, kad bent jau Europoje kažkokio pagrindo nerimui nėra, nes nebūtinai tos tendencijos, kurios yra stebimos JAV, būtinai tokios pat bus ir Europoje“, – teigia specialistė.
Anot jos, tokį aukštą sergamumą XBB paderme Jungtinėse Valstijose lėmė tai, jog būtent čia šis potipis ir atsirado, o žmonėms daug judant, netruko išplisti ir visoje šalyje. Prie tokio staigaus XBB išplitimo prisidėjo ir tai, jog, kaip skelbiama, jis plinta daug greičiau nei šiuo metu Europoje vyraujančios omikron atmainos. Kiek greičiau, A. Žvirblienės teigimu, kol kas sunku pasakyti.
„Kol kas yra sunku įvertinti, kiek kartų skiriasi plitimo greitis. Bet tokia tendencija yra visą laiką su šio viruso evoliucija: kiekviena nauja atmaina turi evoliucinį pranašumą prieš kitas atmainas, kurios buvo iki tol, ir pagrindinis pranašumas yra tai, kad tiesiog geriau infekuojamos žmogaus ląstelės“, – aiškina VU profesorė.
Kalbant apie ankstesnius COVID-19 variantus, specialistai pabrėždavo, jog užsikrėsti nuo sergančio žmogaus galima per 15 minučių. LRT RADIJO pašnekovė patikina, jog dėl didesnio naujojo potipio plitimo greičio šis laikas gali sutrumpėti ir iki vos kelių minučių.
„Jeigu pasitvirtins, kad tikrai tas užsikrėtimo greitis yra didesnis, tai taip, tai reiškia, kad užsikrėtimo laikas vidutiniškai sutrumpėja. Bet norėčiau pabrėžti, kad tai nėra kažkokia ypatinga grėsmė. (...) Mes jau su omikron turėjome situaciją, kada tikrai labai lengvai buvo galima užsikrėsti“, – sako A. Žvirblienė.
Taip pat skaitykite
Specialistės teigimu, didžiausia grėsmė galėtų slypėti nebent didesniame XBB potipio virulentiškume, t. y., jei būtų nustatyta, jog jis sukelia sunkesnę ligos formą. Tačiau, anot A. Žvirblienės, „kol kas nėra jokių įrodymų, kad šis naujas viruso potipis būtų pavojingesnis, kad sukeltų kažkokius sunkesnius simptomus“.
„Kol kas, kiek rodo duomenys, simptomai yra tokie pat – tiesiog kvėpavimo takų infekcijai būdingi simptomai. Kažkokių ypatingų grėsmių ar ypatingai sunkios ligos formos nėra. Buvo čia tokia informacija, kad galbūt šis potipis sukelia viduriavimą ir skrandžio negalavimus, bet ir kitiems COVID-19 variantams tokia simptomatika buvo būdinga.
(...) Aiškų, mes nežinome ilgalaikio poveikio, nes apskritai šitas koronavirusas yra linkęs sukelti vadinamąjį ilgąjį COVID. Bet tiktai praėjus tam tikram laikui paaiškės, ar yra, pavyzdžiui, didesnė rizika kažkokių ilgalaikių negalavimų ar nervų sistemos pažeidimų. Kol kas tokių duomenų nėra“, – paaiškina Gyvybės mokslų centro profesorė.
Paklausta, ar skiepai, šiuo metu prieinami Lietuvoje, nuo šio potipio apsaugo, A. Žvirblienė pabrėžia, jog „skiepai apsaugo nuo sunkios ligos, koks tai bebūtų variantas“, tačiau patvirtina, jog jų veiksmingumas prieš naująjį potipį galimai yra mažesnis.
„Šiuo atveju tą skiepų veiksmingumą nėra taip paprasta patikrinti. Galima nebent paimti kraujo serumą žmonių, kurie yra paskiepyti, ir pasižiūrėti, kaip antikūnai, kurie yra tame kraujo serume, sugeba neutralizuoti tą naują variantą. (...) Bet taip mes tiktai įvertiname tą antikūnų poveikį, o turime nepamiršti, kad imuninis atsakas yra ne vien antikūnai, bet ir T ląstelių atsakas, kurį sunku išmatuoti.
(...) Kol kas nėra tokio aiškaus būdo ar aiškaus eksperimento, kuris parodytų, kad, pavyzdžiui, skiepai nuo šitos atmainos visiškai neapsaugo arba apsaugo labai gerai. Pagal tą neutralizuojančių antikūnų poveikį, tai taip, jis yra mažesnis ir tai yra natūralu, nes viruso S baltymas yra gerokai pakitęs ir todėl antikūnai, kuriuos sukelia vakcinoje esantis S baltymas, žinoma, ne taip gerai atpažįsta tą XBB viruso variantą“, – dėsto specialistė.
Visgi moteris patikina, jog žmonėms, gavusiems antrąją sustiprinančiąją vakcinos dozę, šiuo metu jos visiškai pakanka.
Rekomenduoja imtis atsargumo priemonių
Europos Sąjungos šalys ėmėsi atsargumo priemonių, kurios užkirstų kelią viruso plitimui iš Kinijos, kurioje šiuo metu sergamumas COVID-19 liga sparčiai auga. LRT RADIJO paklausta, ar šioje šalyje, kaip ir JAV, siaučia XBB potipis, VU Gyvybės mokslų centro profesorė A. Žvirblienė spėja, jog Kinijoje plinta tos pačios atmainos kaip ir Europoje.
„Mes nelabai turime tikslių duomenų. Problema yra ta, kad Kinija atlieka sekoskaitą tikrai mažomis apimtimis, nepakankamomis tokiai didelei populiacijai. (...) Ten tų sekoskaitos tyrimų turėtų būti atliekama keli šimtai tūkstančių per savaitę ar per kelias dienas, o kol kas atliekami keli šimtai ar iki tūkstančio. Dėl to mes nežinome to tikro vaizdo, kokios atmainos ten plinta, bet panašu, kad plinta tos pačios atmainos ir tie patys potipiai – omikron ir jo įvairūs palikuonys“, – tvirtina A. Žvirblienė.
Su tuo sutinka ir kita LRT RADIJO pašnekovė, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Jurgita Pakalniškienė. Moters teigimu, nors Kinija, ilgai besilaikiusi nulinės COVID-19 politikos, atveria savo sienas ir į Europą iš šios šalies atvyksta vis daugiau keliautojų, didelės grėsmės šiuo metu tai, panašu, nekelia.
„Šiai dienai turimais duomenimis, Kinijoje cirkuliuoja tos pačios viruso atmainos, kaip ir cirkuliuoja Europoje. Taip pat europiečiai, įskaitant ir Lietuvos gyventojus, yra tiek persirgę, tiek gan plačiai pasiskiepiję, tai tas imuninis fonas yra pakankamai aukštas. Sveikatos priežiūros sistemos irgi yra pakankamai gerai pasiruošusios. Tai tokios tiesioginės grėsmės, atrodytų, kaip ir nėra“, – teigia J. Pakalniškienė.
Visgi, kaip pabrėžia SAM atstovė, informacija iš Kinijos yra gana ribota, situacija taip pat yra nuolat besikeičianti ir būtent dėl planuojamo Kinijos piliečių keliavimo yra siekiama imtis papildomų atsargumo priemonių.
Taip pat skaitykite
„Visų pirma, visiems, keliaujantiems į Kiniją ar iš šios šalies, yra labai rekomenduojama visos kelionės metu dėvėti kaukes arba respiratorių, taip pat laikytis kitų infekcijos plitimo mažinimo priemonių. Be abejonės, sergantiems asmenims patariama nekeliauti. Taip pat visos šalys labai daug dėmesio skiria ir intensyvina epidemiologinę stebėseną, sekoskaitos tyrimų apimtis, siekiant kaip įmanoma greičiau identifikuoti, jeigu iš Kinijos atvykstantiems keliautojams būtų nustatomos kažkokios naujos viruso atmainos. (...) Taip pat yra rekomenduojama nuotekų stebėsena, labiausiai tiesioginiais reisais atskrendančių lėktuvų iš Kinijos, vėlgi tam, kad būtų ieškoma galimų atmainų“, – dėsto SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja.
Paklausta, kokių priemonių konkrečiai imasi Lietuva, J. Pakalniškienė akcentuoja, jog šiuo metu yra parengtos rekomendacijos keliautojams, taip pat ieškoma būdų, kaip būtų galima savo ruožtu organizuoti nuotekų tyrimus iš orlaivių.
„Kadangi mes neturime tiesioginių skrydžių, tai galbūt bandysime organizuoti nuotekų tyrimus iš tų orlaivių, kurie atskrenda iš šalių, kurios yra kaip tranzitinės šalys skrendant į Lietuvą. Taip pat yra ieškoma būdų, kaip Lietuvoje padidinti sekoskaitos apimtis“, – sako specialistė.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Sveikata“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
