Teismo medicinos tarnybos vadovo teigimu, mažėjant teismo medicinos ekspertų, gali pradėti strigti ikiteisminiai tyrimai. Jau dabar, pavyzdžiui Alytuje, Marijampolėje bedirba po vieną tokį specialistą, sudėtingiausia situacija Klaipėdoje. Sveikatos apsaugos ministerija siūlo teismo medicinos ekspertus įtraukti į profesijų, kurių darbuotojų trūksta šalies įstaigose, sąrašą. Esą teismo medicinos studijas renkasi ir vis mažiau studentų rezidentūroje, o įstojusieji neretai jos nebaigia ar keičia specializaciją.
Į teismo medicinos laboratoriją iš visos Lietuvos suvažiuoja mėginiai, iš kurių nustatoma, kiek žmogus vartojo alkoholio ar narkotikų. Įranga taip pat parodo, koks tai narkotikas. Tarnybos vadovo teigimu, tai viena medicinos ekspertų darbo pusė. Kita – nuolatinis darbas su smurto, seksualinės prievartos aukomis, nužudymais. Todėl sako – ši profesija nėra patraukli. Prieš du dešimtmečius dirbo 65 gydytojai ir buvo 20 skyrių, dabar – dirba 50 gydytojų ir likę tik aštuoni skyriai.
„Mums reikėtų mažiausiai dešimties teismo medicinos ekspertų, į tą skaičių įeitų ir tie vadinami medicinos gydytojai ir kitų sričių ekspertai – tai biologai, chemikai ar farmacininkai ir kitų sričių specialistai, nes tokie dirba pas mus laboratorijose“, – teigia teismo medicinos tarnybos direktorius Romas Raudys.
Tarnybos direktorius skaičiuoja, Alytuje, Marijampolėje likę po vieną medicinos ekspertą, Klaipėdoje bedirba trys, nors reikėtų šešių, netrukus jų sumažės ir Šiauliuose, Kaune, nes dalis ekspertų – pensinio amžiaus.
„Tai įsivaizduokite, jei padalinyje dirba trys ekspertai, jie turi visą mėnesį padengti, paprastai šnekant, naktis ir savaitgalius, kitaip sakant, žmonės gyvena su mobiliais telefonais, miega su jais, nes bet kuriuo metu gali tekti apžiūrėti seksualinę auką arba, pavyzdžiui, nužudymo auką“, – sako R. Raudys.
Generalinės prokuratūros prokuroro teigimu, pernai lapkritį buvo atliktas net tyrimas bandant išsiaiškinti, kodėl Klaipėdoje daugiau nei 200 tyrimų buvo atliekami ypač ilgai. Paaiškėjo – trūksta teismo medicinos ekspertų.
„Jeigu ekspertinis tyrimas užsitęsia, tai daro įtaką ikiteisminio tyrimo procesui ir greitesniam tiesos nustatymui ir apskritai teisingumo įvykdymo procesui“, – pabrėžia Generalinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius.
Sveikatos apsaugos ministerija siūlo teismo medicinos ekspertus įtraukti į trūkstamų profesijų sąrašą, tai papildoma priežastis didinti jiems darbo užmokestį.
„Praeitų metų spalio mėnesį ministerija kartu su 9 profsąjungomis pasirašė kolektyvinės šakos sutarties pakeitimą, kuris leis nuo šių metų sausio 1-osios didinti biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį, ir yra paskaičiuota, kad darbo užmokestis nuo sausio 1-osios šių darbuotojų atžvilgiu turėtų vidutiniškai didėti apie 14 procentų“, – sako sveikatos apsaugos ministro patarėja Eglė Butkevičienė.
Teismo medicinos rezidentūrai kasmet skiriamos dvi valstybės finansuojamos vietos. Tačiau, pasak medicinos fakulteto, būsimieji gydytojai po metų kartais bando perstoti į kitą rezidentūros programą. 2021 ir 2022 metais į šią rezidentūrą įstojo po du rezidentus, tačiau tais metais baigusio nebuvo nė vieno medicinos eksperto. Šiemet planuojama, kad rezidentūrą baigs du medikai.
