Socialiniuose tinkluose svarstoma, kad skiepai nuo COVID-19 nusilpnina imunitetą ir dėl to šį sezoną žmonės daugiau ir sunkiau serga virusinėmis ir kitomis ligomis. LRT RADIJUI Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė patikina – skiepai nuo COVID-19 čia niekuo dėti, o žmonės sąmokslo teorijas kuria supainioję tikrąsias išaugusio sergamumo priežastis.
„Mes šį sezoną tikrai turime daug ir gripo, ir kitų kvėpavimo takų infekcijų atvejų, bet taip yra todėl, kad mes per tuos pandemijos metus buvome labai apriboti nuo virusų ir dauguma žmonių nėra jais persirgę. O tie virusai niekur nedingo, jie cirkuliuoja visuomenėje, todėl mes dabar turime tuos didelius skaičius.
Skiepai nuo COVID-19 tikrai niekaip negali paveikti, pavyzdžiui, sergamumo gripu arba kitais kvėpavimo takų virusais, nes kiekvienu atveju tas imuninis atsakas formuojasi specifiškai prieš konkretų ligos sukėlėją“, – aiškina A. Žvirblienė.
Anot profesorės, vakcina nuo COVID-19 „nėra kažkuo išskirtinė, kad nualintų imuninę sistemą“. Į ją reikėtų žiūrėti kaip į bet kokį medicininį preparatą – pasak ekspertės, „jie turi būti naudojami taip, kaip reikia, ir tada, kada reikia“, tuomet jokio neigiamo poveikio žmogus nepatirs.
„Mes žinome, kad net ir vitaminų gali būti per daug, jau nekalbant apie tokius vaistus, kaip antibiotikai ar nuskausminamieji. (...) Vienas garsus Rusijos politikas gyrėsi, kad „Sputnik“ vakcina pasiskiepijo 7 kartus. Toks požiūris į vakcinas yra, iš tikrųjų, neadekvatus. Jeigu mes tą imuninę sistemą nuolat aktyviname, tai tas mūsų imuninės sistemos darbas, žinoma, paskui gali būti nebe toks efektyvus. (...) Skiepai turi būti naudojami taip, kaip priklauso, ir tada nebus jokių problemų“, – tvirtina VU profesorė.
Pasak A. Žvirblienės, keturios vakcinos nuo COVID-19 dozės, kuriomis šiuo metu pasiskiepiję dalis šalies gyventojų, nėra per didelis jų skaičius, jis imuniteto nekvestionuoja.
„Tai yra tinkamas skaičius, pagal rekomendacijas. Kaip žinome, ta 4-ta dozė arba antroji sustiprinančioji dozė įvesta tiktai tada, kada atsirado ir gamintojo, ir Europos vaistų agentūros rekomendacijos. Vadinasi, tai yra patikrinta ir tokiais intervalais tos vakcinos gali būti naudojamos“, – LRT RADIJUI teigia moteris.
Taip pat skaitykite
Profesorės nuomone, tikėtina, jog ateityje žmonės bus raginami skiepytis ir 5-ta vakcinos nuo COVID-19 doze – ji, kaip ir gripo vakcina, galėtų tapti sezonine.
„Gali būti, kad, pavyzdžiui, po metų, artėjant kitam šaltajam sezonui, bus rekomenduojama ta tokia sezoninė COVID-19 vakcina. Tai nėra neįprasta, nes mes, pavyzdžiui, kasmet skiepijamės nuo gripo ir kažkaip niekas per daug dėl to nesistebi ir nebeskaičiuoja, kiek tų dozių. (...) Tiesiog yra sezoninė gripo vakcina ir žmonės pasiskiepija prieš šaltąjį sezoną. Tai gali būti, kad ir su COVID-19 vakcina bus panašiai“, – pasakoja A. Žvirblienė.
Propagandos ekspertė: gyvename post-tiesos epochoje
LRT RADIJO kalbinta VU lektorė, propagandos ekspertė Irena Snukiškienė sako, jog skiepai vis dar išlieka populiari tema skleidžiant konspiracijos teorijas ir melagienas. Pašnekovės teigimu, žmonės linkę abejoti mokslo įrodyta skiepų nauda, nes iš alternatyvių žiniasklaidos šaltinių gauna daug nepatikrintos, emocijas iššaukiančios informacijos.
„Mes gyvename taip vadinamoje post-tiesos epochoje, kai ta riba tarp melo ir tiesos tampa vis labiau nusitrynusi ir kvestionuojami net akivaizdūs mokslo faktai. (...) Visuomenės nuomonę veikia ne tiek objektyvūs faktai, kiek apeliavimas į žmonių emocijas, į žmonių asmeninius įsitikinimus.
(...) Tai yra gana naujas, 21 amžiaus, fenomenas, kuris atsirado drauge su skaitmeninėmis naujovėmis: socialiniais tinklais, skaitmenine žiniasklaida, „vlogerių“ ir nuomonės formuotojų kanalais, na, visu tuo, ką mes vadiname alternatyviąja žiniasklaida“, – dėsto VU lektorė.
Anot jos, šiame „informaciniame chaose“ pasiklysti yra labai lengva, o patikrinti, ar skleidžiama informacija yra teisinga, tampa beveik neįmanoma. „Žmonės dažnai dalijasi sąmokslo teorijomis net patys to nežinodami ir nenorėdami“, – LRT RADIJUI sako I. Snukiškienė.
„Prisiminkime COVID-19 situaciją, kai pasirodė pirmieji skiepai ir žmonės socialiniuose tinkluose ėmė masiškai dalintis informacija apie neva patirtus labai sunkius šalutinius skiepų poveikius. Ši informacija plito gana greitai, gana veiksmingai ir kiti žmonės skaitė ir baiminosi skiepytis“, – tvirtina moteris.
Propagandos ekspertės teigimu, žmonės turėtų dažniau kvestionuoti tiek žiniasklaidoje, tiek socialiniuose tinkluose perskaitytą informaciją, įsivertinti, ar ji yra patikima.
„Žmonės visų pirma turėtų savęs paklausti, ar tie socialinių tinklų profiliai, iš kurių sklinda ši informacija, yra tikri, ar už jų slepiasi gyvi žmonės. Antra vertus, jeigu jie yra tikri, ar tie žmonės iš tikrųjų pasiskiepijo. Trečia, jeigu jie pasiskiepijo, ar jie iš tikrųjų tuos poveikius patyrė. Bet tuos dalykus patikrinti yra jau beveik neįmanoma – štai čia mes ir atsiduriame toje post-tiesos epochoje“, – aiškina I. Snukiškienė.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „60 minučių“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
