Pasirodžius policijos pranešimams apie Vilniuje po patirtų traumų mirusį kūdikį savo istorijos puse pasidalijo ir kūdikio mama. Julija Plečkaitienė asmeninėje „Facebook“ paskyroje pasakoja priešingą istoriją nei pateikiama policijos pranešime. Moteris tvirtina, kad jų šeimoje smurto niekada nebuvo, o policijos nurodyta informacija, kad sužalojimus kūdikis patyrė savo namuose, iškritęs iš vaikiškos lovytės, Juliją apskritai šokiravo. Šeima dėl tragedijos kaltina medikus ir ketina kreiptis į teismą.
„Kas sako, kad vaikas iškrito iš lovytės, tegul kartu paaiškina, kaip 2 mėnesių vaikas, kuris ne tik kad nesivarto, bet dar yra ir su judesius ribojančiu gipsu, galėjo iškristi iš lovytės?“ – naujienų portalui LRT.lt komentavo moteris.
Julija paskyroje atvirai išdėstė, kad dėl kūdikio mirties jų šeima kaltina medikus, nes, tėvų nuomone, jie laiku nesuteikė vaikui reikalingos pagalbos, neatliko būtinų tyrimų, kurie, tėvų nuomone, galėjo gydymo eigą pakeisti iš esmės.
„Dėl to, kas nutiko, kaltiname išskirtinai medikus, kurie daug kartų atsisakė daryti daugiau tyrimų, kartoti senus tyrimus ir ieškoti problemos. Išaiškėjo, kad galimai kone su kiekvienu kūdikio paėmimu ant rankų mes jį laužydavome, o mėlynės visą laiką rodė vidinį kraujavimą.
Tragedijos buvo galima išvengti. <...> Daugybę kartų prašiau medikų pagalbos ir beldžiausi į visas įmanomas duris. Prašiau tokių tyrimų kaip kompiuterinė tomografija, šonkaulių rentgenas, kraujo krešėjimo rodiklių tikrinimas ir kitų. Sistemoje yra pažymėtas kiekvienas mūsų vizitas pas gydytojus, visi mūsų nusiskundimai. Buvo daugybė progų išgelbėti mūsų kūdikį ir tai buvo medikų darbas“, – asmeninėje „Facebook“ paskyroje tikino moteris ir pridūrė, kad šeima neketina nuleisti rankų ir planuoja dėl kūdikio mirties kreiptis į teisėsaugą.
„Ieškosime geriausių advokatų ir sieksime, kad kiekvienas gydytojas, dalyvavęs mūsų vaiko gyvenime šiuos du mėnesius, atsakytų prieš teisėją, kodėl nebuvo atlikti papildomi tyrimai, kurie būtų išgelbėję mūsų kūdikio gyvybę“, – asmeninėje paskyroje rašė Julija.
Pirmą kartą klinikose – su 2 savaičių kūdikiu ant rankų
Visą kūdikio ligos istoriją moteris išliejo trijuose lapuose, smulkiai nupasakodama vaiko negalavimus nuo pradžios iki paskutinių atodūsių. Pirmosios bėdos pasireiškė praktiškai vos gimus kūdikiui – dviejų savaičių kūdikiui ant smakro pasirodė patechijos ženklų. Tai mažas, 1–2 mm dydžio raudonos spalvos taškas, kuris rodo, kad yra plyšęs kapiliaras. Gydytojai paragino moterį stebėti, jeigu patechijų daugės, liepė būtinai atvykti į apžiūrą.
Apžiūros prireikė jau po savaitės – sauskelnes kūdikiui keisdama motina daugiau patechijų pastebėjo ant vaiko galūnių, greta raudonų taškų švietėsi ir į mėlynes panašūs dariniai.
„Nuvykome pas šeimos gydytoją ir gavome siuntimą į Santaros klinikas. Ten buvome hospitalizuoti naujagimių skyriuje. Vaiko kraujo tyrimai parodė nežymų krešėjimo rodiklių pakitimą, kartu buvo atlikta galvos echoskopija, tačiau ji nerodė jokių pakitimų. Kitą dieną mus paleido namo, tačiau su medikais buvo sutarta po savaitgalio grįžti į klinikas, į onkohematologinį dienos stacionarą dėl tolesnių tyrimų“, – rašė Julija.
Prieš išvykdama pirmą kartą iš klinikų moteris dar paprašė medikų atlikti vaiko galvos kompiuterinę tomografiją – tikslesnį ir informatyvesnį tyrimą, tačiau jai buvo atsakyta, kad „nėra pagrindo“.
Antras raundas – onkohematologinis dienos stacionaras
Po savaitgalio, kaip sutarta, moteris su kūdikiu prisistatė pas Santaros klinikų hematologus, kad būtų atlikti tolesni tyrimai. Pirmas nerimą kėlęs ženklas – kad kraujas po ėmimo ilgai nekrešėjo. Nepaisant to, motina su kūdikiu tą pačią dieną išlydėti namo. Mama būgštavo dėl nekrešančio kraujo, o gydytojams užkliuvo kūdikiui ant lūpos atsiradusi pūslelė, galimai rodanti herpeso virusą. Būtent ši pūslelė dar tą pačią dieną sugrąžino mamą su kūdikiu atgal į klinikas. Mat paskambinusi Julijai gydytoja pasakė, kad jei tai – herpeso virusas, jis gali būti pavojingas. Po tyrimų paaiškėjo, kad pūslelė nieko bendra su herpesu neturi, tačiau tada atkreiptas didesnis dėmesys į vaiko kūną marginančias mėlynes ir patechijas. Nerimą kėlė ir kūdikio išmatose atsiradę juodi taškeliai, galimai rodantys vidinį kraujavimą.
„Slapto kraujavimo tyrimas grįžo teigiamas, tačiau gydytoja nusprendė viską suversti alergijai laktozei. Per visą laiką ligoninėje alergologo mes net nematėme. Gydytoja, pasikonsultavusi telefonu su kitu specialistu, neapžiūrėjusi vaiko, išrašė belaktozį mišinį ir toliau kraujavimo priežasčių ieškota nebuvo“ – rašė Julija.
Bėda po vieną nevaikšto
Po savaitės – vėl atgal į klinikas, į onkohematologinį dienos stacionaro skyrių tolesnių tyrimų. Tarp šių dviejų vizitų kūdikis dar persirgo ir COVID-19 liga. Tiesa, ši infekcija tarsi žalos nesukėlė, vaiko būklę medikai įvertino kaip stabilią.
„Buvo paimta daugiau tyrimų, parodytos naujos mėlynės. Išvykome namo. Vakare su manimi susisiekė onkohematologė ir pasakė, kad vaikelio prasti tyrimai, viskas rodo stiprų kepenų pažeidimą ir turime atvykti į ligoninę. Bet ten nebuvo vietų, todėl gydytoja pasakė, kad susisieks po savaitgalio“, – įraše pasakojo moteris.
Trečią savaitę nuo žygių po klinikas dienos Julija su kūdikiu paguldyta į ligoninę. Vaiko kraujo tyrimai kėlė naujų keblumų – paimti kraujo tyrimams buvo ypač sunku, mat šis labai krešėjo. Kraują kūdikiui teko imti su švirkštu.
„Sulaukėme rezultatų, jie labai nepatiko gydytojams. Tyrimai rodė trombozę, bet vaikui buvo nustatytas kepenų pažeidimas, todėl nuspręsta neduoti vaistų ir vaiko būklę stebėti“, – rašė Julija.
Tą patį vakarą – dar vienas smūgis. Julija, keisdama kūdikiui sauskelnes, išgirdo trakštelint kojytę. Vaiką viena po kitos apžiūrėjo dvi budinčios gydytojos, jos konstatavo, kad jam greičiausiai laisvas sąnarys. Nuspręsta pagalbos kreiptis į traumatologus. Šie iš karto paskyrė rentgeno tyrimą, šis parodė kūdikio šlaunikaulio lūžį su poslinkiu. Motina su kūdikiu perkelti į kitą skyrių, vaikui kojos kaulas atstatytas, kitą dieną kojos padėtis dar papildomai buvo pakoreguota. Baigę darbą traumatologai mamą su kūdikiu grąžino atgal į kitą ligoninės korpusą, kad vaikui būtų toliau gydomos kepenys.
Tačiau kojos lūžis sudomino ir Santaros klinikų genetikus. Apžiūrėjusi vaiką specialistė motinai pasakė, kad jam gali būti osteogenezė. Tokią diagnozę tarsi patvirtintų ir melsvi akių obuoliai.
Osteogezė yra paveldimoji kaulų liga, kai sutrinka kaulinio audinio mineralizacija ir atsiranda kaulų sistemos sutrikimų. Šiai kaulų ligai yra būdingas kaulų trapumas, tačiau pažeidžiamos ir kitos struktūros: sąnariai, akys, ausys, oda, dantys, gali išsivystyti klausos sutrikimas. Priklausomai nuo ligos tipo, o jų yra keturi, osteogenezė gali būti mirtina. Jei liga pasireiškia dar negimusiam kūdikiui, vaisius gali mirti gimdoje arba netrukus po gimdymo dėl kaulų deformacijų, trapumo ir dauginių lūžių.
Ligą įtarusi genetikė motinai pridūrė, kad tyrimo, kuris galėtų patvirtinti arba paneigti diagnozę, teks laukti mažiausiai pusmetį. Baisi ne tik pati galima diagnozė. Moteris įraše tikina, kad daug nežinomybės ir baimės kėlė tai, kad jiedu su kūdikiu namo iš klinikų išlydėti be papildomų instrukcijų, kaip su tokiu trapiu vaiku reikia elgtis.
Osteogenezė ramybės nedavė tik tėvams?
Po poros savaičių Julijai su vaiku teko grįžti pas traumatologus, kad šie pakeistų gipsą, kuris dengė pusę kūdikio kūno – nuo juosmens iki pat kojų pirštų. Ir čia – dar viena naujiena. Pasirodo, atidžiau išnagrinėję vaiko rentgeno nuotrauką, darytą prieš dvi savaites, gydytojai pastebėjo dar vieną lūžį šlaunies srityje, tik šis jau buvo sugijęs. Kada jis įvyko – moteris tegali spėlioti. Tai galėjo nutikti tiek gimdymo metu, tiek ir iki jo.
Pakeitus gipsą mama su kūdikiu vėl išlydėti namo. Moteriai galima osteogenezės diagnozė jau nedavė ramybės.
„Tokiu atveju vaiką reikia labai saugoti, galbūt reikalinga speciali įranga vaikui nešioti. Prieš išvykstant paprašėme gydytojos patarimo, kaip elgtis, ką daryti, jei mūsų vaikeliui yra osteogenezė, bet gydytojos atsakymas buvo toks: kol diagnozė nepatvirtinta, gyvenkite įprastą gyvenimą“, – įraše tikino Julija.
Visgi situacija kuo toliau, tuo labiau blogėjo. Vaiko kraujo tyrimai rodė žemą hemoglobino kiekį, pats kūdikis nuolat buvo neramus: verkė liečiant šonkaulių sritį, keičiant sauskelnes, rengiant. Sunerimę tėvai dar kartą apsilankė pas traumatologus, prašė pakartoti rentgeno tyrimą.
„Man buvo atsakyta, kad tokiems mažiems šonkauliai nelūžta, nes ten – kremzlės. Vietoje to padarė galūnių rentgeną, jis nieko neparodė. Paklausus, kodėl vaikas verkia liečiant jo šonkaulius, krūtinę, buvo paaiškinta, esą dėl to, kad jam spaudžia gipso liemens dalis, ir patarė pakišti ten skepetėlę“, – pasakoja kūdikio netekusi motina.
Apsilankymai pas įvairių sričių gydytojus tapo dažnesni. Išėję iš traumatologų Julija su kūdikiu po dviejų dienų jau lankėsi pas kepenų gydytojus. Šiems moteris rodė vaiko kūną nusėjusias mėlynes, jų vis daugėjo, vienos švietė jau ir ant vaiko veido, kitos – galvos srityje. Vaiką apžiūrėjusi medikė dar bandė šeimą siųsti, kad vaiką apžiūrėtų kita specialistė, deja, nesėkmingai.
„Gydytoja prie manęs paskambino mūsų onkohematologei, paaiškino situaciją, paklausė, ar gali nusiųsti mus jai apžiūrėti, bet onkohematologė atsakė, kad ji yra su studentais, kad visi įmanomi tyrimai mums jau atlikti iš jos pusės ir dabar tereikia sulaukti genetikų atsakymo dėl osteogenezės. Jei diagnozė pasitvirtins, tai paaiškins mėlynes“, – rašė Julija.
Visgi po pakartotinių kraujo tyrimų nuspręsta motinos su kūdikiu neguldyti į ligoninę. Nors imamas kraujas iš vaiko galvos venos labai krešėjo, mėginys paimtas tik po kelių bandymų, kraujo tyrimai buvo geri. Julija įsitikinusi, kad tąkart tirti tik tie kraujo rodikliai, kurie rodo kepenų veiklą. Moteris ir šiandien stebisi, kodėl pradžioje įtarę trombozę medikai netyrė kraujo krešėjimo rodiklių.
Spalio 12-oji: vaiko smegenys yra mirusios, praneš, kai vaikas numirs
Per trečią vizitą pas traumatologus, kai vėl buvo keičiamas kūdikiui gipsas, Julija nusprendė pati susirasti skyriuje retų kaulų ligų specialistą, apie kurį buvo girdėjusi puikių atsiliepimų. Apžiūrėjęs vaiką, jis taip pat įtarė osteogenezę. Mėlynės ant vaiko galvos ir kaklo, jo nuomone, rodė kraujo krešėjimo sutrikimą, todėl jis motinai rekomendavo grįžti konsultacijos pas onkohematologę.
Iki spalio 11 dienos tėvai vežiojo kūdikį pas traumatologus keisti gipso, konsultavosi su kitais specialistais, o mėlynių kūdikiui ant kūno tik daugėjo.
„Vis pakalbėdavome apie jas su vyru ir stebėdavomės, kaip tai gali būti normalu? Bet žinojome, kad pas gydytojus važiuoti jau neverta. Vis tiek nieko nebetirs, nes, pasak jų, nėra ką tirti, o kompiuterinei tomografijai nėra pagrindo“, – apmaudo neslėpė Julija.
Lemtingą spalio 11-ąją kūdikis buvo ypač neramus, verkė, atpylinėjo maistą. Pervystytas ir susuptas į pledą kūdikis motinai sukėlė dar daugiau nerimo.
„Mačiau, kad kažkas negerai, bet nesupratau – kas. Jis buvo labai vangus, lyg susirietęs. Tada pamačiau, kad viena galvos pusė yra patinusi. Tą pačią sekundę išskubėjome į klinikas“, – skausmingus tos dienos įvykius prisiminė Julija.
Pasak moters, niekas priėmimo skyriuje neskubėjo teikti vaikui pagalbos. Traumatologo Julija nerado, atėjo ortopedas iki priimamojo, bet „jis žvilgtelėjo į mūsų vaiką ir, pasakęs nesuprantantis, kodėl jį kviečiau, išėjo“, – pasakojo Julija.
Galiausiai priėmimo skyriuje kūdikiui buvo atliktas echoskopijos tyrimas – rasta nedidelė, apie 8mm hematoma, reikėjo atlikti daugiau tyrimų, tad kūdikis paguldytas į reanimaciją.
„Tai buvo paskutinis kartas, kai matėme savo vaiką. Kol neurochirurgai nusileido iš trečio aukšto į antrą pas mus, mano žiniomis, jie kūdikį reanimacijoje rado jau panirusį į komą, nekvėpuojantį. Buvo atlikta kompiuterinė tomografija ir pastebėta daugybė įvairaus senumo hematomų galvoje, kaukolės lūžis, daugybiniai seni šonkaulių lūžiai. Būklė buvo kritinė. Nutarta daryti magnetinį rezonansą. Magnetinio rezonanso tyrimas parodė daugiau lūžių ir negrįžtamus pakitimus smegenyse. Kūdikio gyvybę palaikė tik aparatai. Jis buvo keliskart gaivintas. Prognozės jau buvo prasčiausios“, – įraše skaudžiais prisiminimais dalijosi moteris.
Kitą rytą prie reanimacijos durų sutiktus tėvus gydytojas informavo – vaiko smegenys yra mirusios ir stebuklo nebus, pridūrė, jog praneš, kai vaikas numirs.
„Tą pačią dieną, vakare, mums pranešė, kad mūsų vaikelio gyvybė užgeso“, – pasakoja mama.
Santaros klinikos be tėvų sutikimo komentuoti negali
Naujienų portalas LRT.lt dėl atvejo susisiekė su Santaros klinikų Komunikacijos skyriumi. Vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Rasa Pekarskienė patikino, kad klinikos atvejo komentuoti be tėvų sutikimo negali.
„Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą, Santaros klinikos vadovaujasi LR įstatymais ir neturi teisės komentuoti konkretaus atvejo be tėvų sutikimo“, – nurodė R. Pekarskienė.
Santaros klinikų prašyta atsakyti, kodėl mirus kūdikiui būtent klinikų darbuotojai kreipėsi į policiją? Taip pat prašyta patikslinti, kokia yra kūdikio mirties priežastis, nuo kokių ligų klinikose jis buvo gydomas ir galbūt jau yra gautos genetinio tyrimo išvados.
Santaros klinikų Komunikacijos tarnybos vadovė Jurgita Juozaitytė-Markevičienė taip pat pasidalino komentaru, kad kūdikiui įstaigoje buvo suteikta visa įmanoma pagalba.
„Santaros klinikos nuoširdžiai liūdi dėl kūdikio mirties. Viešoje erdvėje matome kūdikio mamos mūsų klinikų medikams reiškiamus kaltinus. Deja, neturime tėvų leidimo viešai komentuoti šio atvejo, tačiau esame užtikrinti, jog mūsų įstaigoje buvo suteikta visa įmanoma, profesionali pagalba, kad kūdikio gyvybė būtų išsaugota. Santaros klinikos teisės aktų nustatyta tvarka informavo policiją, kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą“, – teigė J. Juozaitytė-Markevičienė
Prokuratūra nekomentuoja ikiteisminio tyrimo medžiagos
Atvejį dėl kūdikio mirties tiria Vilniaus apygardos prokuratūra, tyrimui vadovauja 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Antanas Gubista. Kaip naujienų portalui LRT.lt sakė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė, yra pradėta baudžiamoji byla, atliekamas ikiteisminis tyrimas kūdikio mirties priežasčiai nustatyti. Tyrimas pradėtas po to, kai apie mirtį policijai pranešė Santaros klinikų personalas.
„Tyrimo metu bus nustatomos visos galimos kūdikio mirties priežastys ir aplinkybės, dėl kurių atsitiko ši ypatingai jautri ir skaudi nelaimė. Daugiau komentuoti negalime, nes atliekamas ikiteisminis tyrimas, susijęs su mažamečiu“, – sakė G. Vitkauskaitė-Šatkauskienė.
