Dantenų ligos yra vienas iš labiausiai paplitusių lėtinių negalavimų, kuriuo skundžiasi nuo 20 iki 50 procentų žmonių visame pasaulyje. Jos atsiranda tuomet, kai ant dantų susikaupia apnašos – lipni bakterijų plėvelė, rašo „Science Alert“.
Ankstyvoje stadijoje dantenų ligos (gingivitas) yra išgydomos ir jokių negrįžtamų padarinių nepalieka. Tačiau kai kuriems žmonėms išsivysto lėtinė destruktyvi dantenų ligos forma, kuri yra neišgydoma. Ši liga progresuoja iki dantų netekimo.
Vis daugiau tyrimų rodo, kad dantenų ligos gali būti susijusios ir su kitomis rimtomis sveikatos būklėmis.
Toliau rasite keletą tokių sąsajų pavyzdžių ir paaiškinimus, kaip dantenų ligos susijusios su kiekviena iš išvardintų būklių.
1. Alzheimerio liga
Keletas rimtų tyrimų ir metaanalizių parodė, kad vidutinio sunkumo ar sunkios dantenų ligos yra reikšmingai susijusios su demencija.
Pavyzdžiui, vienas tyrimas atskleidė, kad dešimt metų ar ilgiau lėtinėmis dantenų ligomis sergantiems žmonėms Alzheimerio ligos rizika padidėja net 70 proc., lyginant su dantenų ligomis nesergančiais asmenimis.
Tyrimai taip pat parodė ryšį tarp dantenų ligų ir šešis kartus sumenkusių kognityvinių gebėjimų.
Iš pradžių buvo manoma, kad šias sąsajas tiesiogiai lemia bakterijos. Porphyromonas gingivalis – bakterijų, kurių organizme gausu sergant lėtinėmis dantenų ligomis, buvo rasta nuo Alzheimerio ligos mirusių žmonių smegenyse.
Taip pat buvo rasta gingipainais vadinamų toksiškų bakterijų fermentų, kurie, kaip manoma, pasunkina dantenų ligų eigą, neleisdami išsijungti imuniniam atsakui ir taip pailgindami uždegimą.
Visgi lieka neaišku, ar šį ryšį paaiškina smegenyse esančios bakterijos, pakitęs imuninis atsakas ar kiti veiksniai, pavyzdžiui, sisteminio uždegimo sukelti pažeidimai.
Tačiau rūpinimasis burnos sveikata gali būti vienas iš būdų sumažinti Alzheimerio ligos riziką.
2. Širdies ir kraujagyslių ligos
Širdies ir kraujagyslių ligos taip pat glaudžiai susijusios su dantenų ligomis.
Dideliame tyrime, kuriame dalyvavo daugiau nei 1600 vyresnių nei 60 metų žmonių, nustatyta, kad dantenų ligos gali būti siejamos su beveik 30 procentų didesne pirmojo širdies priepuolio rizika.
Akivaizdus ryšys išliko ir po to, kai mokslininkai pakoregavo tyrimo rezultatus, atsižvelgdami į kitas ligas (pavyzdžiui, diabetą ir astmą) ar gyvenimo būdo įpročius (pavyzdžiui, rūkymą, išsilavinimą ir santuoką), kurie, kaip žinoma, padidina širdies priepuolio riziką.
Visai neseniai atlikti tyrimai taip pat parodė, kad dėl sisteminio uždegimo, kurį sukelia lėtinė dantenų liga, organizmo kamieninės ląstelės gamina itin jautrius neutrofilus (ankstyvosios gynybos baltuosius kraujo kūnelius).
Šios ląstelės gali pažeisti arterijų gleivinę, pažeisdamos arterijas dengiančias ląsteles ir paskatindamos apnašų susidarymą.
3. II tipo diabetas
Dantenų ligos yra žinoma II tipo diabeto komplikacija, tačiau lėtinė dantenų liga padidina riziką susirgti II tipo diabetu.
Procesai, siejantys šias dvi ligas, yra daugelio tyrimų objektas, ir tikėtina, kad vienos būklės sukeltas uždegimas paveikia kitą.
Pavyzdžiui, II tipo diabetas padidina dantenų ligų riziką, nes skatina dantenų uždegimą.
Tačiau taip pat įrodyta, kad dantenų ligos sutrikdo insulino signalizaciją ir skatina atsparumą jam – abu šie veiksniai gali tapti II tipo diabeto priežastimi.
Keletas klinikinių tyrimų parodė, kad intensyvus dantų valymas gali kelis mėnesius pagerinti cukraus kiekio kraujyje kontrolę diabetu sergantiems pacientams – tai dar kartą įrodo ryšį tarp šių dviejų ligų.
4. Įvairūs vėžio tipai
Dantenų ligos taip pat yra susijusios su didesne rizika susirgti daugelio rūšių vėžiu. Pavyzdžiui, įrodyta, kad rizika susirgti stemplės vėžiu dantenų ligomis sergantiems pacientams yra 43 procentais didesnė, o skrandžio vėžiu – 52 procentais didesnė.
Kitas tyrimas taip pat parodė, kad žmonėms, sergantiems lėtinėmis dantenų ligomis, rizika susirgti bet kokio tipo vėžiu yra 14–20 procentų didesnė. Tame pačiame tyrime nustatyta 54 procentais didesnė kasos vėžio rizika.
Kol kas nėra aišku, kodėl toks ryšys egzistuoja. Kai kurie mokslininkai mano, kad tai susiję su uždegimu, kuris yra svarbus veiksnys ir dantenų ligų, ir vėžio atveju.
Uždegimas sutrikdo aplinką, reikalingą, kad ląstelės išliktų sveikos ir tinkamai funkcionuotų, ir tokiu būdu skatina tiek dantenų ligų progresavimą, tiek naviko augimą.
Kaip išsaugoti sveikas dantenas
Dantenų ligų galima išvengti, o ankstyvosiose stadijose – išgydyti.
Nors kai kurių dantenų ligų rizikos veiksnių pakeisti negalima (pavyzdžiui, genetikos), galima pakeisti gyvenimo būdą ir sumažinti bendrą riziką.
Pavyzdžiui, galima valgyti mažiau cukraus, vengti tabako ir alkoholio bei sumažinti stresą. Taip pat svarbu žinoti, kad tam tikri vaistai (pavyzdžiui, kai kurie antidepresantai ir vaistai nuo hipertenzijos) gali sumažinti seilių gamybą ir tokiu būdu padidinti dantenų ligų riziką.
Šiuos vaistus vartojantys žmonės turėtų imtis papildomų atsargumo priemonių, pavyzdžiui, naudoti specialius seilių gamybą skatinančius gelius ar purškiklius arba ypač kruopščiai valytis dantis.
Žinoma, svarbiausias dalykas, kurį galime padaryti, kad apsisaugotumėme nuo dantenų ligų (o vėliau ir kitų sveikatos problemų), – du kartus per dieną valyti dantis su fluoro turinčia pasta ir nenaudoti burnos skalavimo skysčių iš karto po dantų valymo, kad ant dantų paviršiaus liktų fluoro. Tarpdančių valymas namuose (pavyzdžiui, naudojant dantų siūlą) ir reguliarūs apsilankymai pas odontologą taip pat padeda kontroliuoti burnos sveikatą.
