Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, šiuo metu sveikatos priežiūros įstaigose trūksta 2 tūkst. slaugytojų. O slaugytojus rengiančios aukštųjų mokyklų programos – užpildytos, ten motyvuotų studentų apstu. Visgi menkas atlyginimas, nepakeliami darbo krūviai, įtempti santykiai su įstaigos vadovais ir kolegomis jaunus specialistus nuo darbo Lietuvoje atgraso. LRT RADIJO kalbinti ekspertai aiškina, kad lietuviai į slaugą įstoja jau žinodami, jog emigruos, ir tikisi, kad greitu metu pavyks ir pas mus jiems sukurti palankias sąlygas.
Studijuoja su tikslu išvykti
Šiais metais į Vilniaus universiteto (VU) vykdomą slaugos programą priimta beveik 120 studentų. Norinčiųjų studijuoti buvo dar daugiau – 398. Kaip aiškina VU Medicinos fakulteto profesorė Natalija Fatkulina, susidomėjimas studijomis didelis, bet VU nepajėgus visų studentų priimti.
Profesorė džiaugiasi, jog sulaukia motyvuotų studentų, jaučiančių pašaukimą slaugytojo profesijai. Su kiekvienais metais mažėja ir įstojusių, vėliau studijas nutraukti nusprendusių, jaunuolių.
Kaip pasakoja prof. N. Fatkulina, lietuvių studentai labai vertinami ir užsienyje. VU dažnai sulaukia kreipimųsi iš Vokietijos, Norvegijos ar Didžiosios Britanijos universitetų, kviečiančių studentus pas juos atlikti praktiką.
„Be abejo, universitetas nedalyvauja tokiose derybose. Mūsų tikslas – parengti slaugytoją Lietuvai“, – LRT RADIJUI tvirtina N. Fatkulina.
Visgi užsienio universitetų susidomėjimas lietuvių slaugytojais – ne be atsako.
„Labai skaudu, kad žmonės jau tendencingai renkasi šitą specialybę su sąlyga, kad jie išvyks“, – sako Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė.
Anot jos, aukštas slaugą studijuojančiųjų skaičius „nebūtinai atspindi, kiek iš tikrųjų [jų] ateis į darbo rinką“.
Remiantis SAM duomenimis, gaunamais iš Strateginės analizės centro, po 10 metų dabartinis slaugytojų trūkumas sveikatos priežiūros įstaigose išaugs iki 3 tūkstančių.
Vilioja mažesni darbo krūviai
Kaip LRT RADIJUI pasakoja J. Keburienė, viena jos pažįstama, Norvegijoje dirbanti slaugytoja, sako pastebėjusi, kad pandemijos laikotarpiu noras išvykti lietuviams slaugytojams buvo sumažėjęs – gal dėl nežinios, o gal tikėjosi, kad išliks valdžios nustatyti priedai.
Dabar norinčiųjų išvykti skaičius vėl šoktelėjo. Jie dažniausiai renkasi Didžiąją Britaniją, Vokietiją ir Skandinavijos šalis, pasižyminčias itin aukštu slaugos sektoriaus lygiu.
J. Keburienė išskiria keletą priežasčių, dėl ko slaugytojai renkasi užsienį, – tai ir menkas atlyginimas Lietuvoje, ir įtempti santykiai su vadovais, ir didelė atsakomybė. Bene svariausias argumentas – nepakeliamas darbo krūvis.
„Viskas prasideda nuo to, kad trūksta lėšų. Ir patys vyr. gydytojai reikalauja, spaudžia tuos vidutinės grandies vadovus, kad su minimaliais kaštais atliktų įvairias paslaugas, taupytų aprangas, pirštines, darbo jėgą – na tiesiog, jeigu kažkas susirgo, neskiriami pavadavimai, toms pačioms [slaugytojoms] tenka“, – akcentuoja medikė.
Lietuvoje įstatymo, reglamentuojančio slaugytojų darbo krūvius, nėra. Šiuo metu galioja tik 2012 m. sveikatos apsaugos ministro pasirašyta rekomendacija. Visgi ne visos sveikatos priežiūros įstaigos į ją atsižvelgia.
„Kalbant jau apie turimą SAM paskelbtą metodiką, ji tikrai yra pakankamai tinkama tam, kad pačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos tinkamai ją pritaikytų. Bet kadangi tai rekomendacija, tai turbūt kai kurios įstaigos krūvius turi didesnius slaugytojų negu rekomenduoja“, – teigia VU Medicinos fakulteto prof. N. Fatkulina.
Du ar net tris kartus nei įprasta didesnis krūvis, su kuriuo neretai susiduria lietuviai slaugytojai, neigiamai atsiliepia jų psichologinei ir fizinei būsenai. Dirbant tokį atidumo reikalaujantį darbą, pervargimas gali nulemti kritines klaidas pacientų priežiūros atžvilgiu.
„Jeigu yra įstaigose dirbama nepamatuojamais krūviais, tai tikrai taip neturi būti ir tai tikrai atsiliepia saugumui, atsiliepia kokybei sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. Natūralu, kad tai turėtų būti aukščiausias prioritetas tiek pačių gydymo įstaigų, tiek pačių specialistų, kurie dirba.
Tokios įstaigos turėtų geriau mažinti teikiamų paslaugų spektrą negu pastatyti žmones į pavojų, nesuteikiant kokybiškų paslaugų“, – sako sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.
Viceministras patikina, jog Vyriausybės programoje yra numatyta peržiūrėti, kaip reglamentuojami visų sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų krūviai, ir įsivertinti, ar dabartinį SAM nutarimą palikti tik kaip rekomendaciją.
Valdžia nepateisino lūkesčių
J. Keburienė LRT RADIJO laidoje priekaištauja SAM dėl neparodomos iniciatyvos sprendžiant tiek darbo krūvio, tiek kitus slaugytojams aktualius klausimus.
„Kažkaip labai sunkiai prisiima atsakomybę sprendimuose mūsų SAM. Kaip žinia, mes tas problemas keliame, [esame] pasiruošę bendradarbiauti. Kai ateina tas metas, kai vyksta kažkokios šakinės derybos, jie tiesiog dėl šitų dalykų nesidera, parauda, kad mes, kaip profesinės sąjungos, juos smaugiame“, – skundžiasi J. Keburienė.
Specialistė teigia, jog Lietuvoje tarp politinių partijų apskritai nėra bendro susitarimo visuomenei svarbiais klausimais. Kiekviena naujai išrinkta valdžia stengiasi panaikinti tai, kas buvo padaryta ankstesnės. Moteris sako, jog daugiau medikų bendruomenė tikėjosi ir iš dabartinės valdžios.
„Vilčių kažkokių tikrai nededame, nes tikrai atėjo valdantieji su ambicijomis, kad bus didinami atlyginimai, paskaičiuojami krūviai. Kol kas dėl atlyginimų galima teigti, kad mus apgavo, nes didinimas buvo tik tiek, kad kilo pernai metų MMA (minimalioji mėnesinė alga – LRT.lt), nes mūsų atlyginimai yra skaičiuojami pagal MMA“, – aiškina J. Keburienė.
Sveikatos apsaugos viceministras A. Pečkauskas patikina, jog slaugytojams darbo užmokestis auga nuolat.
„Per pastaruosius 5 ir daugiau metų yra kiekvienais metais nuoseklus darbo užmokesčio augimas. [Čia] kalbama apie vidutinį darbo užmokestį tiek gydytojams, tiek slaugytojams, tiek visam sektoriui. Nuo 2017 m. matomas 10, 17, 13, 22, 18 proc. vidutinio slaugytojo darbo užmokesčio didėjimas“, – dėsto A. Pečkauskas.
Požiūris į slaugą keičiasi
Nepaisant sunkumų, su kuriais Lietuvoje susiduria slaugytojai, LRT RADIJO kalbinti ekspertai šioje profesijoje įžvelgia ir pozityvių pokyčių. Nuo sovietmečio buvo išlikęs mąstymas, jog slaugytojai – tik gydytojo padėjėjai, kurie vykdo tiesioginius gydytojo nurodymus, o patys jokių sprendimų nepriima. Toks požiūris dabar jau keičiasi.
„Dabar slaugytojas yra pilnai savarankiška profesija, [jį] galima įvardinti kaip žmogaus sveikatos vadybininką. Jis betarpiškai bendradarbiauja, galima sakyti, yra jungtis tokia tarp paciento ir visų ligoninėje atliekamų procedūrų. [...] Tai yra komandos narys, pilnavertis kaip gydytojas“, – sako J. Keburienė.
Kad auga slaugytojų savarankiškumas, patvirtina ir viceministras A. Pečkauskas. Štai 2017 m. atsirado išplėstinės praktikos slaugytojo sąvoka, suteikianti slaugytojams dar daugiau galimybių padėti žmonėms. Dabar jie gali savarankiškai vykdyti procedūras ir vizitus, spręsti dėl vaistų pratęsimo ar nutraukimo. Viceministras žada, jog SAM ir toliau tęs tokias iniciatyvas.
„Natūralu, kad tie žingsniai keliant šią specialybę į didesnį savarankiškumo lygmenį iš SAM perspektyvos tikrai nesustos. Šiuo metu yra peržiūrimas ir bendrosios slaugos aprašas, ir akušerijos aprašas, kur tikimasi kuo daugiau suteikti savarankiškumo slaugytojams, tikintis padaryti šią specialybę patrauklesnę ir kad žmonės į ją ateitų vis labiau ir labiau pasiruošę“, – situaciją apžvelgia A. Pečkauskas.
Visos diskusijos klausykitės LRT RADIJO laidos „Sveikata“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
