Iš visų Lietuvos gyventojų, bandžiusių mesti rūkyti, tik 5 procentams pavyko tai padaryti be jokios pagalbos. Anot LRT RADIJO kalbintos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus patarėjos Jelenos Talačkienės, nuosekli pagalba metantiems rūkyti asmenims Lietuvoje nesuteikiama, o dabartinės iniciatyvos – tik pavienės. Šią problemą SAM ketina spręsti tiek trumpalaikėmis, tiek ilgalaikėmis priemonėmis, tarp kurių – ir metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija.
Nėra kokybiškos pagalbos sistemos
Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje galioja plati tabako kontrolės programa – rūkalai brangsta, ribojamas jų įsigijimas, daugėja nerūkymo zonų. Visgi panašu, kad tokiomis priemonėmis labiau siekiama apsaugoti tuos, kurie nerūko, o ne padėti rūkantiesiems atsikratyti savo žalingų įpročių.
Skelbiama, kad iš visų rūkančių Lietuvos gyventojų mesti yra bandę 73 proc., tačiau sėkmės sulaukia labai mažas jų procentas. Kaip aiškina SAM atstovė J. Talačkienė, norint atsikratyti šios psichologinės ir fiziologinės priklausomybės, reikia labai tikslios, sistemingos pagalbos. O mūsų šalyje ji dabar nėra teikiama.
„Lietuvoje faktiškai nėra tokios nuoseklios ir prieinamos pagalbos šiai dienai. Yra tik pavienės iniciatyvos“, – aiškina specialistė.
J. Talačkienės teigimu, nuoseklios pagalbos metantiems rūkyti trūkumą Lietuvoje aptiko ir čia misiją atlikusi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tabako kontrolės pagrindų konvencijos sekretoriato ekspertų komanda. Ji vertino priemones, kurios Lietuvoje pasitelkiamos mažinant tiek rūkymo paklausą, tiek pasiūlą.
„Jie įvardino, kad būtent metimo rūkyti pagalba Lietuvoje yra silpnoji grandis, kuri turėtų būti stiprinama, – sako SAM specialistė. – Matyt, dėl to tiems žmonėms yra sunku mesti rūkyti.“
Moteris pasakoja, kad viena iš negausių pagalbos priemonių, šiuo metu teikiamų Lietuvoje, – antrus metus Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) vykdomos konsultacijos. RPLC siūlo 6 konsultacijų su psichologu ciklą, pirmą medikamentų pakuotę skiria nemokamai. 2020 m. tokia paslauga pasinaudojo apie 160 asmenų, 2021 m. – 185 asmenys.
Dar viena Lietuvoje veikianti pagalbos priemonė – svetainė „Nerukysiu.lt“, kurią administruoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD). Kaip LRT RADIJUI pasakoja NTAKD Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Aneta Abromavičiūtė, čia vienoje vietoje surinkti visi praktiniai įrankiai pagalbos ieškantiems asmenims.
„Ten yra teikiama įvairiausia pagalba norintiems mesti rūkyti. Asmenys nėra fiksuojami, kuriems pavyko mesti rūkyti būtent dėl svetainėje suteiktos pagalbos, bet „Nerukysiu.lt“ yra skiltis, kurioje asmenys gali pasidalinti savo sėkmės istorijomis ir tokia informacija yra viešai prieinama“, – paaiškina NTAKD atstovė.
Pagalbą gauti bus galima ir telefonu
Sistemingos ir kvalifikuotos pagalbos trūkumas, kurį pastebėjo PSO ekspertai, paskatino SAM inicijuoti ne vieną naują projektą.
„Tikrai sąmoningai susiplanavome eilę tikslinių priemonių, skirtų padėti Lietuvos gyventojams mesti rūkyti“, – sako SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėja.
Tarp ministerijos planų – ir nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefono linija. Tai 6 metų trukmės projektas, kurio tikslas – gyventojams patogiu laiku nemokamai telefonu juos konsultuoti.
„Būtent ši pagalba telefonu yra ypač patraukli jauniems asmenims – paskambinti ir gauti čia ir dabar, o ne eiti kažkur ir laukti gydytojo konsultacijos“, – komentuoja J. Talačkienė.
Moteris sako, kad tokia priemonė pasirinkta atsižvelgus į įvairius ekspertų vertinimus. Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto 2020 metais atliktas tyrimas parodė, kad lietuviams tokios konsultacijos yra patrauklios, jie mielai jas rinktųsi.
„Ir ekonominis vertinimas Lietuvoje tokios pagalbos linijos yra atliktas, kad tai apsimoka Lietuvoje diegti. Ir kaštai, kurie būtų skirti tai linijai išlaikyti, apsimokėtų, jeigu mes kitoje svarstyklių pusėje dėtume tą ekonominę, socialinę žalą, kuri būtų tiriama asmeniui rūkant“, – įžvalgomis dalinasi pašnekovė.
Šiuo metu telefono pagalbos liniją kelioms valandoms per dieną įsijungęs yra jau minėtas NTAKD. Kaip pasakoja A. Abromavičiūtė, praėjusiais metais tokiu būdu pagalba suteikta daugiau nei 200 asmenų. Tikimasi, kad jau nuo kitų metų linija veiks pilnai, visą dieną, ir „patenkins patikimos informacijos poreikį“.
Teiks nemokamas psichologo konsultacijas
SAM atstovė J. Talačkienė LRT RADIJUI pasakoja, jog kita ministerijos numatyta priemonė – metimo rūkyti paslaugos, teikiamos sveikatos priežiūros įstaigose. Tos paslaugos planuojamos dviejų tipų – trumposios intervencinės ir išplėstinės. Kurias iš jų taikyti, būtų nustatoma kiekvienam individualiai.
„Trumpoji intervencija užtrunka 3–5 minutes, kai gydytojas pasiteirauja, ar asmuo rūko. Jeigu rūko, tada jis taiko pagal savo metodiką tam tikrą intervenciją, kad asmeniui yra būtina mesti rūkyti dėl asmeninių priežasčių, įvardina būtent su tuo asmeniu susijusias priežastis. Nurodo, kokias pagalbos paslaugas ir kur galėtų gauti tas asmuo, padeda žmogui tas paslaugas gauti, jeigu reikia – išrašomi ir medikamentai.
Išplėstinė jau būtų teikiama tuo atveju, jeigu asmeniui pačiam nepavyksta savo pastangomis mesti rūkyti ir jam reikalinga papildoma pagalba. Išplėstinę pagalbą sudarytų nuo keturių iki šešių psichologo konsultacijų ciklas, kai su žmogumi jau būtų dirbama nuosekliai ir intensyviau, kad jis galėtų palaikyti motyvaciją, išvengti to atkryčio“, – ministerijos planus aiškina specialistė.
Šį projektą planuojama įgyvendinti jau nuo kitų metų. Teikti pagalbą norintiems mesti rūkyti būtų apmokyti virš 1200 specialistų. Pačios paslaugos gyventojams būtų nemokamos.
Į kramtomąjį tabaką žiūri skeptiškai
Kaip vieną iš priemonių mesti rūkyti žmonės neretai pasitelkia įvairius pakaitinius nikotino gaminius. Pavyzdžiui, vienas tyrimas atskleidžia, jog Švedijoje tradicines cigaretes pakeitus kramtomuoju tabaku, mirštamumas nuo rūkymo sukeltų ligų sumažėjo 90 proc.
Visgi SAM tokias priemones kaip kramtomąjį tabaką, elektronines cigaretes ar kaitinamąjį tabaką yra linkusi vertinti atsargiai.
„Labai svarbu pažymėti, jog pagal Tabako kontrolės įstatymo 13 straipsnį Lietuvos Respublikoje parduoti ir vartoti kramtomąjį tabaką yra draudžiama. Ta išimtis dėl kramtomojo tabako buvo padaryta tik Švedijai, tai yra sąmoningai Europos Sąjungos lygiu padaryta. Tikrai šiai dienai patikimų nepriklausomų duomenų, įrodančių, jog tai padeda žmogui mesti rūkyti, nėra. Tą akcentuoja ir Pasaulio sveikatos organizacija“, – ministerijos pozicija dalinasi J. Talačkienė.
Jeigu pasirenkamas kombinuotas priklausomybės nuo tabako gydymo metodas, kai psichologinės konsultacijos derinamos su medikamentais, svarbu vartoti tokius preparatus, kurių veikimas yra įrodytas ir patvirtintas PSO.
„Šiai dienai Pasaulio sveikatos organizacija ir kitos mokslinės institucijos rekomenduoja pakaitinius nikotino terapijos vaistinius preparatus, tai yra, medikamentinę pagalbą vaistiniais preparatais, kurie yra registruoti registre. Tai yra vadinamieji pleistriukai, gumos, specialūs inhaliatoriai, kuriais po truputį žmogus išvedamas iš tos priklausomybės“, – situaciją apžvelgia specialistė.
Viso interviu su Sveikatos apsaugos ministerijos ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovėmis klausykitės LRT RADIJO laidos „Sveikata“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
