Iškilios mazgelio formos darinys, pasižymintis šiurkščia, šviesia ar net papilkėjusia oda. Jei tokį pastebėjote ant savo kūno, tikriausiai tai karpa. Kaip ją atskirti nuo kitų odos darinių ir gydyti – LRT.lt portalui papasakojo medicinos specialistai.
Karpų rūšys ir kaip jas atskirti
Karpos – gerybiniai virusiniai odos dariniai. Pasak Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Dermatologijos ir estetinės chirurgijos centro gydytojos dermatovenerologės Alicijos Ramaškos, karpos nuo kitų odos darinių, pavyzdžiui, apgamų ar kraujagyslinių darinių, skiriasi ir išvaizda (priklausomai nuo rūšies), ir kilme (yra užkrečiamos). Yra keletas karpų rūšių: paprastosios, delnų-padų, plokščiosios, siūlinės ir kondilomos (išorinių lyties organų).
„Dažniausios ir lengviausiai atpažįstamos yra paprastosios karpos – nuo kelių iki keliolikos milimetrų balkšvi ar pilkšvi nelygiu kietoku suragėjusiu paviršiumi dariniai plaštakų, pėdų, alkūnių, kelių srityse“, – paprastąsias karpas apibūdina gydytoja dermatovenerologė.
Anot „Camelia“ vaistinės farmacininkės Karolinos Vėgėlės, šio tipo karpos yra skausmingos ir gali trukdyti dirbti įprastus darbus. Taip nutinka dėl stipraus odos sukietėjimo, kuris primena apvalios formos guzelį.
Delnų-padų karpos yra kietesnės, gali būti gilios, skausmingos, panašios į nuospaudas, – sako gydytoja dermatovenerologė A. Ramaška.
„Atskirti tokią karpą galima pagal taisyklingesnę ovalią formą, šerpetojimą ir tamsios spalvos taškelius centre“, – kaip nuo nuospaudos atskirti karpą pataria vaistininkė.
Panašių odos darinių gali atsirasti ir ant kaklo, akies voko, ties kūno linkiais, pažastyse ar po krūtimis. Šios kelių milimetrų ilgio, aiškiomis ribomis pasižyminčios karpos vadinamos siūlinėmis.
„Siūlinės karpos gali būti pavienės, tačiau kartais jos paplinta labai gausiai ir gali būti maišomos su paprastais apgamais, – teigia vaistininkė K. Vėgėlė. – Nuo apgamų jas atskirti padeda pailga ir plona karpos forma.“
Anot jos, sunkiausia pačiam žmogui diagnozuoti genitalijų karpas. Jomis dažniausiai užsikrečiama per lytinius santykius. „Šios karpos atsiranda ant išorinių lyties organų ir jų gleivinėje, taip pat sėdmenų zonoje ir apie išangę. Apie jų susiformavimą gali išduoti atsiradęs diskomforto jausmas, niežėjimas, skausmas, pastebėta viena ar daugiau apvalios formos išaugų“, – paaiškina vaistininkė.
Ji įspėja, kad pamačius tokius darinius patartina kreiptis į gydytoją, nes jie gali turėti įtakos vėžinių susirgimų atsiradimui.
„Pastebėjus neaiškų odos darinį ar įtarus karpą, reikėtų visgi kreiptis į gydytoją. Karpas galima supainioti su nuospaudomis, apgamais, keratomomis ar net odos vėžiu, – priduria gydytoja dermatovenerologė A. Ramaška. – Gydytojai dermatologai karpoms diagnozuoti naudoja specialų aparatą – dermatoskopą, kuriuo matomos tam tikros būdingos struktūros, pavyzdžiui, karpoms būdingi raudoni taškai – trombuoti kapiliarai.“
Kas kaltas dėl karpos atsiradimo?
Kaip teigia gydytoja dermatovenerologė A. Ramaška, karpas sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Šio viruso yra virš 150 tipų, o karpas sukelia keletas nevėžinių ŽPV potipių (1, 2, 3, 4, 10, 27 ir kt.).
„Virusu užsikrečiama kontaktiniu būdu, tiesiogiai nuo kito sergančio žmogaus ar per aplinkos daiktus, – paaiškina ji. – Lengviau užsikrečiama esant išsausėjusiai, sutrūkinėjusiai, pažeistai odai, esant šiltai, drėgnai aplinkai, padidėjusiam prakaitavimui, kraujotakos sutrikimams.“
Virusas patenka į odos ląsteles, sukelia jų vešėjimą ir taip susiformuoja odos darinys – karpa. Nors virusas giliau į vidaus organus neprasiskverbia, dėl jo gali atsirasti gleivinių karpų.
„Įdomu, kad nuo užsikrėtimo virusu iki karpos atsiradimo gali praeiti keli mėnesiai ar metai, galima būti viruso nešiotoju, – aiškina A. Ramaška. – Žmogaus imuninė sistema gali pati kovoti su virusu, slopinti jį, o nusilpus imunitetui karpos gali atsirasti esant ankstesniam užsikrėtimui.“
Taigi, karpoms atsirasti turi reikšmės ir odos būklė, ir bendras organizmo imunitetas.
Karpos taip pat gali vėl atsirasti ar atsinaujinti, nes, anot gydytojos dermatovenerologės, ilgalaikis imunitetas karpas sukeliantiems ŽPV tipams nesusiformuoja. A. Ramaška įspėja, kad didėjančios, plintančios, vis ataugančios karpos signalizuoja apie gilesnes, ne tik odos, problemas ir turėtų būti ženklas pasitikrinti imunitetą.
Pasak vaistininkės K. Vėgėlės, viena dažniausių karpos ataugimo priežasčių – nusilpusi imuninė sistema arba netinkama higiena.
„Karpomis dažniausia užsikrečiama vasarą, kai žmonės aktyviai leidžia laiką, bičiuliaujasi gamtoje. Jos virusiniu būdu plinta per įvairius sužeidimus, – paaiškina vaistininkė. – Esant silpnam imunitetui, karpomis užsikrėsti galima ir paspaudus ranką ar apsikabinus, todėl norintiems išvengti karpų atsiradimo reikia laikytis elementarios higienos taisyklių ir stiprinti bendrą organizmo sveikatą.“
Kol nesibaigė vasaros derlius, vaistininkė siūlo naudotis proga ir natūraliais būdais stiprinti imunitetą. Ji pataria vietoje saldumynų rinktis sezoninius vaisius, uogas ir į mitybą įtraukti daugiau šviežių daržovių, o esant poreikiui papildyti organizmą maisto papildais, skirtais imunitetui, kuriuose gausu vitaminų D, C, E bei cinko ir seleno.
„Stiprus imunitetas pasirūpins, kad po sėkmingo karpos šalinimo ji neataugtų pakartotinai, o jei jų atsinaujinimas vis tiek neduoda ramybės, patariu kreiptis į gydytoją, kuris paskirs karpoms šalinti tinkamą gydymą medikamentais“, – teigia K. Vėgėlė.
Kaip gydyti karpas?
Pasak gydytojos dermatovenerologės A. Ramaškos, vieno geriausio būdo gydyti karpas nėra. Visi gydymo metodai efektyvūs, svarbu teisingai parinkti gydymą priklausomai nuo žmogaus amžiaus, karpos dydžio, rūšies, vietos.
„Priešvirusinių vaistų karpoms gydyti, deja, nėra. Šalinama viruso sukelta pasekmė – pats odos darinys, – paaiškina gydytoja dermatovenerologė. – Vietiniam gydymui skiriami minkštinantys, nusluoksniuojantys įvairių rūgščių preparatai (salicilo, trichloracto, skruzdžių ir kt.), imunomoduliuojantys vaistai (imikvimodas), skysto azoto preparatai (krioterapija), destrukcija elektra ar lazeriu. Retais atvejais – chirurginis gydymas.“
Vaistininkės K. Vėgėlės teigimu, karpą sunaikinti gali padėti ir vaistinėse randami preparatai: „Specialistas pagal kiekvieno poreikį ir karpos tipą parinks tam tinkančią saugią priemonę. Populiariausios jų – specialus pieštukas, užpildytas tirpalu su rūgštimi, ar iš azoto pagaminta karpas užšaldanti priemonė.“
Vaistininkė įspėja, kad karpos naikinimas gali užtrukti nuo kelių dienų iki dviejų savaičių, o kartais gydančias procedūras gali tekti atlikti pakartotinai.
„Karpoms gydyti naudojamos medžiagos ardo šio darinio audinius, todėl karpos odai baltėjant ir jos vietoje jaučiant nežymų skausmą sunerimti nereikėtų. Mirus karpos audiniams ji tiesiog iškrenta“, – atkreipia dėmesį K. Vėgėlė.
Norintiems gydytis natūralios kilmės priemone, vaistininkė pataria ją pirkti tik iš anksto paruoštą ir sertifikuotą. Jos teigimu, natūralios kilmės priemonės su ugniažole dažnu atveju nėra pakankamai veiksmingos spręsti įsisenėjusias problemas.
„Savarankiškai karpų šalinimui naudoti įvairių pačių rinktų augalų nerekomenduoju, nes naudojami neteisingai jie gali nudeginti aplink karpą esančią odą ir taip pakenkti sveikatai“, – perspėja vaistininkė K. Vėgėlė.
Specialistė pabrėžia, kad karpa yra virusinės kilmės odos darinys, kurio jokiu būdu negalima badyti adata ar karpyti, nes visi šie ir kiti žalojimo būdai gali sukelti ne tik infekciją, bet ir padėti karpoms dar labiau išplisti.
Gydytojos dermatovenerologės A. Ramaškos teigimu, kartais – dažniau vaikams – karpos išnyksta ir savaime, tačiau tai gali užtrukti mėnesius ar metus, karpa gali didėti, tapti skausminga, plisti į kitas odos vietas ir yra užkrečiama kitiems, todėl rekomenduotina gydyti ir pavienes karpas.
„Gydymas efektyvesnis, kai kartu stiprinama odos barjerinė funkcija ir bendras organizmo imunitetas“, – pataria A. Ramaška.
