Ekspertams bandant išnarplioti simptomų ir „ilguoju COVID-19“ vadinamos ligos požymių rezginį, naujuoju tyrimu siekiama suteikti šiai diagnozei šiek tiek daugiau aiškumo, rašo „Medical News Today“.
Mokslininkams iš Londono Karaliaus koledžo (JK), dirbusiems su personalizuotos mitybos įmonės ZOE sveikatos tyrimų programoje surinktais duomenimis, pavyko įžvelgti tam tikrą tvarką visame tame chaose.
Tyrime nustatyta, kad ilgojo COVID-19 simptomus galima suskirstyti į tris tipus: neurologinius simptomus, respiracinius simptomus ir sisteminius / uždegiminius bei pilvo simptomus.
1. Neurologiniai simptomai – tai dažniausiai pasireiškiantys ilgojo COVID-19 simptomai, apimantys anosmiją / disosmiją, smegenų rūką, galvos skausmą, delyrą, depresiją ir nuovargį (su COVID-19 susijęs skonio praradimas paprastai priskiriamas kvapo praradimui).
2. Respiraciniai simptomai yra susiję su galimu plaučių pažeidimu; prie jų priskiriamas stiprus dusulys, širdies plakimas, nuovargis ir krūtinės skausmas.
3. Sisteminiai / uždegiminiai ir pilvo simptomai yra raumenų ir kaulų skausmas, anemija, mialgija, virškinimo trakto sutrikimai, negalavimas ir nuovargis.
Tyrimo tikslais mokslininkai išanalizavo 336 652 asmenų duomenis, surinktus ZOE vykdyto COVID-19 simptomų tyrimo metu. Šioje grupėje 1 459 žmonės pranešė apie ilgojo COVID-19 simptomus, tebesitęsiančius ir praėjus 12 savaičių po ūminės COVID-19 infekcijos.
„Šis tyrimas neabejotinai praplečia mūsų supratimą apie ilgojo COVID-19 sindromą ir – kas labai svarbu – leidžia tiksliau numatyti, kam gali grėsti užsitęsusi liga, – „Medical News Today“ sakė tyrime nedalyvavusi mokslininkė iš Bostono universiteto Medicinos mokyklos dr. Jai Marathe. – Ir gydytojai, ir pacientai, – pažymėjo ji, – ieško atsakymų, kam gresia ilgalaikis COVID-19, kiek ilgai tęsis simptomai, kas padės jų atsikratyti ir pan. Nors šis tyrimas neatsako į visus kylančius klausimus, jis suteikia tvirtą pagrindą, kuriuo galima remtis.“
Kol kas dar nerecenzuotas tyrimas buvo paskelbtas išankstinių mokslo darbų versijų duomenų bazėje „medRXiV“.
Kuo skiriasi skirtingų COVID-19 variantų simptomai
Tyrėjai taip pat pradėjo į grupes skirstyti simptomus, susijusius su skirtingais SARS-CoV-2 variantais ir vakcinacija.
„Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad su krūtine susiję simptomai (respiracinių simptomų grupė) JK populiacijoje buvo ryškesni tarp neskiepytų pacientų, užsikrėtusių pradine viruso forma [vadinamuoju „laukiniu“ variantu]“, – „Medical News Today“ sakė šio tyrimo autorė, Londono Karaliaus koledžo absolventė ir mokslinė bendradarbė Liane S. Canas.
„Tuo tarpu pacientams, sirgusiems alfa arba delta variantais, dažniau pasireiškė neurologiniai simptomai, tokie kaip anosmija ir smegenų rūkas, – tęsė ji. – Deja, nepavyko patikimai įvertinti vakcinacijos poveikio šiems dviem variantams. Alfa atveju neturėjome pakankamai vakcinuotų asmenų užsikrėtimo metu. Delta bangos metu neturėjome pakankamai neskiepytų asmenų, kuriems išsivystė ilgasis COVID-19.“
Sisteminiai / uždegiminiai ir pilvo simptomai buvo nedidele apimtimi siejami su visais variantais.
Simptomų trukmė
„Vidutiniškai „laukinio“ tipo viruso simptomai laikėsi ilgiau – 30 savaičių, palyginti su delta ir alfa viruso variantais, kurių simptomai atitinkamai buvo juntami 24 ir 25 savaites, – teigė dr. L. S. Canas. – Tačiau mes analizavome tik ilgiau nei 12 savaičių sergančių asmenų duomenis, todėl šie rezultatai yra mažiau reikšmingi nei simptomų grupių profiliavimas ir reikėtų atlikti tolesnius tyrimus, kuriuose taip pat būtų atsižvelgta į vakcinacijos poveikį.“
„Tyrimo išvados rodo, kad ilguoju COVID-19 sergantys asmenys, kuriems pasireiškia stiprus dusulys, užkimęs balsas, uoslės praradimas, nuovargis, delyras, anosmija, galvos skausmas ir karščiavimas, greičiausiai šiuos simptomus jus ilgiau ir jie bus sunkesni, – „Medical News Today“ sakė dr. J. Marathe. – Šia informacija apsiginklavę gydytojai gali tiksliau konsultuoti savo pacientus ir atliepti jų lūkesčius dėl simptomų pagerėjimo. Jie taip pat gali siekti kryptingo gydymo metodų, kuriais siekiama pašalinti simptomų grupės poveikį, ir tokiu būdu pakoreguoti ir, tikėkimės, pagerinti, pacientų klinikinę priežiūrą, parinkimo.“
O kaip su omikron?
Tyrimo autoriai vis dar analizuoja su omikron variantais susijusius duomenis, tačiau pasidalino kai kuriomis ankstyvomis įžvalgomis.
Dr. L. S. Canas sakė, kad „pirminiai rezultatai parodė, jog ilgojo COVID-19 paplitimas tarp omikron variantu užsikrėtusių pacientų yra daug mažesnis nei kitų variantų atveju“.
Straipsnyje apie ZOE tyrimą rašoma, kad ilgojo COVID-19 tikimybė persirgus omikron variantu yra 20–50 proc. mažesnė nei kitų variantų atveju; omikron atvejai sudaro tik 4,4 proc. tirtų atvejų, tuo tarpu, kai delta variantu persirgo 10,8 proc. ilguoju COVID-19 sergančių tyrimo dalyvių.
„Kai kurie tyrimai parodė mažesnę riziką susirgti ilguoju COVID-19, užsikrėtus omikron variantu, palyginti su delta variantu, o kiti pažymėjo, kad pacientai, kuriems po užsikrėtimo omikron infekcija išsivysto ilgasis COVID-19, serga ne tokia sunkia forma, – aiškino dr. J. Marathe. – Galbūt tai susiję su apskritai lengvesniais ūminės omikron infekcijos simptomais.“
Nors mažesniam procentui omikron užsikrėtusių žmonių pasireiškia ilgasis COVID-19, didesnis šios padermės užkrečiamumas reiškia, kad užsikrečia daugiau žmonių, taigi, daugiau žmonių suserga ilguoju COVID-19.
„Nors bendras pacientų, sergančių ilguoju COVID-19, skaičius bendruomenėje gali būti mažesnis, į Bostono medicinos centrą dėl užsitęsusio COVID-19 besikreipiančių pacientų skaičius išliko pastovus tiek po delta, tiek po omikron varianto bangos“, – sakė dr. J. Marathe.
Kalbant apie ilgojo COVID-19 simptomus, atsiradus naujiems viruso variantams, anot jos, mažai kas tepasikeitė.
„Nepastebėjome didesnio ilgojo COVID-19 simptomų skirtumo žiemą, kai cirkuliavo omikron variantai, ir pavasario mėnesiais. Nuovargis, dusulys, nuotaikos sutrikimai ir smegenų rūkas vis dar buvo dažniausiai pasitaikantys ilguoju COVID-19 sergančių pacientų skundai“, – aiškino dr. J. Marathe.
Mokslininkės nuomone, naujasis tyrimas yra vertingas.
„Tai gali sudaryti sąlygas papildomiems moksliniams tyrimams, kuriais bus siekiama įvertinti skirtingus patobiologinius kelius, galinčius turėti įtakos ilgojo COVID-19 išsivystymui, ir tiksliau apibrėžti šią būklę, – „Medical News Today“ sakė ji. – Manau, kad vis dar nežinome, kam gresia ilgasis COVID-19 ir kodėl jis gresia. Vis geriau suprasdami šią ligą, galėsime sėkmingiau planuoti ilgojo COVID-19 gydymo ir prevencijos strategijas.“
