Sergamumo COVID-19 liga kreivei kopiant aukštyn specialistai ragina nedelsti ir imtis saugumo priemonių, galinčių padėti stabdyti užkrato plitimą. Ekspertai mano, kad nors kasdien užfiksuojamų naujų atvejų skaičius ir artėja prie tūkstančio, tikrasis viruso plitimo mastas, tikėtina, yra didesnis ir artėja prie omikron bangos aukštumų. Raginama ne tik grąžinti apsaugines veido kaukes, bet ir grįžti prie rekomendacijų dirbti nuotoliniu būdu.
Kauno miesto poliklinika pirmadienį paskelbė – didėjant sergamumui COVID-19 liga Lietuvoje ir siekiant užtikrinti maksimalią pacientų ir darbuotojų apsaugą, nuo liepos 18 d. įstaigos patalpose bus būtina dėvėti nosį ir burną dengiančias medicinines kaukes ar respiratorius.
Savaitės, anot Kauno miesto poliklinikos direktoriaus Pauliaus Kibišos, reikės tam, kad informacija pasiektų pacientus. Tačiau jau dabar, vos įžengus į gydymo įstaigą, kauniečiams įteikiamos kaukės.
„Pasitarę su kolegomis, padalinių vadovais, įvertinę situaciją, visi palaikėme šią mintį. Gydytojams yra neramu, kai ateina be kaukių karščiuojantys, kosėjantys, čiaudintys žmonės. Rizika užsikrėsti – didžiulė. Gaila ir žmonių, ir darbuotojų. Dabar atostogų metas, didesnės eilės susidaro, mažiau dirbančių, todėl jei COVID-19 ims šienauti mūsų darbuotojus, bus liūdna“, – LRT.lt sakė P. Kibiša.
Jis pridūrė, kad per savaitę nežymiai padaugėjo testuojamųjų skaičius – žmonės ateina tik tada, kai jau jaučia koronaviruso simptomus. Tačiau pašnekovui nerimą kelia teigiamų skaičių dalis – kone 4 iš 5 parodo, kad žmogus serga COVID-19.
„Mes sekame teigiamų testų procentą. Prieš porą savaičių buvo 74 proc., praėjusią savaitę – 79 proc. teigiamų [testų]. Augimas kelia nerimą“, – aiškino P. Kibiša.
Tačiau pasak jo, mobilaus testavimo punkto neplanuojama vėl atidaryti. P. Kibišos teigimu, Kauno miesto poliklinikoje esantis testavimo kabinetas susitvarko ir veikia valanda ilgiau, o prireikus duris atvertų dar keturi kabinetai skirtinguose padaliniuose.
Kauno ligoninės tvarką keistų blogėjant situacijai
LSMU Kauno ligoninė LRT.lt pateiktame atsakyme nurodė, kad taikydama priemones dėl COVID-19 infekcijos plitimo valdymo vadovaujasi Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nurodymais ir rekomendacijomis.
„LSMU Kauno ligoninėje šiuo metu užimta iki 50 proc. mūsų gydymo įstaigai skirtų COVID-19 lovų, deguonies poreikis išlieka nedidelis, reanimacijoje pastaruoju metu COVID-19 pacientų negydoma. Infekcijos sergamumo tarp darbuotojų nėra“, – nurodė LSMU Kauno ligoninė.
Gydymo įstaigoje šiuo metu kaukes dėvėti privalu tik pacientams, kuriems pasireiškia ūmios kvėpavimo takų infekcijos ar gripo požymiai, pacientų lankytojams, medikams, kurie, teikdami ambulatorines, stacionarines ar diagnostikos paslaugas, turi tiesioginį artimą kontaktą su pacientais.
„Vis dėlto, atsižvelgdami į koronaviruso infekcijos plitimo naujausius duomenis, dėvėti vienkartines medicinines kaukes rekomenduojame visiems ligoninės pacientams ir darbuotojams, ypač rizikos grupėms priklausantiems asmenims. Į blogąją pusę keičiantis epideminei situacijai, asmens apsaugos priemonių naudojimo tvarka, tikėtina, tiek visos šalies gydymo įstaigose, tiek mūsų ligoninėje bus koreguojama“, – teigė ligoninė.
Kauno klinikų Stacionarinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovą doc. Evaldas Padervinskis LRT.lt perduotame komentare teigė, kad kaukių dėvėjimas Kauno klinikose nebuvo panaikintas nuo COVID-19 pandemijos pradžios.
„Šiuo metu galioja tvarka, kad kaukes dėvėti privaloma ligoninės vidinėse patalpose gydytojams konsultuojant pacientus, neišlaikant saugaus 2 metrų atstumo uždarose bendrosiose patalpose bei susirinkimų metu ir lankant pacientus. Kol kas pacientų lankymo tvarkos keisti taip pat neketinama“, – aiškino E. Padervinskis.
Jis pridūrė, kad jeigu epidemiologinė situacija keisis, bus imtasi atitinkamų ribojimų ir priemonių infekcijai suvaldyti.
Anot E. Padervinskio, šiuo metu Kauno klinikose COVID-19 protrūkių tarp medikų ar pacientų nepastebėta.
Kaukės sukeltų pacientų pyktį?
Vis dėlto ne visur ketinama sekti Kauno pavyzdžiu. Klaipėdos miesto poliklinikos vyriausioji gydytoja Loreta Venckienė LRT.lt teigė, kad šioje poliklinikoje kaukės kol kas išliks tik rekomenduojamos, o reikalavimas jas dėvėti ar kitos priemonės galėtų atsirasti įvedus jas visos šalies mastu.
„Dabar pas mus kaukių dėvėjimas yra privalomas visiems, kurie ateina karščiuojantys, arba simptomatiniams pacientams ir gydytojams pagal situaciją. Bet vyresnio amžiaus gydytojai, kiek matome, dirba su kaukėmis“, – teigė L. Venckienė.
Poliklinikos vadovė neslėpė, kad privalomas kaukių dėvėjimas gydymo įstaigoje nėra lengva užduotis. Neretai prie įėjimo apie prievolę naudoti šią apsauginę priemonę įspėti pacientai kaukę užsideda, tačiau vėliau poliklinikoje dažnas kaukę dėvi netinkamai – ši dengia tik burną. Be to, galiojant tokiam reikalavimui atsiranda papildomų ginčų ir konfliktų.
„Turėtume pirmiausia žmonių sąmoningumą ugdyti, jog jie žinotų, kad jeigu jaučia simptomus, neitų į darbą, neitų į polikliniką arba eitų su atitinkamomis saugos priemonėmis“, – pastebėjo L. Venckienė.
Kol kas pokyčių nenumatoma ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL), kuri organizuoja sveikatos priežiūros paslaugų dėl COVID-19 ligos teikimą ir jų užtikrinimą Klaipėdos ir Tauragės apskrityse.
„Situacija dėl ribojimų ligoninėje kol kas nesikeičia. Planai dėl galimų didesnių ribojimų numatyti. Stebime epidemiologinę situaciją ir esant poreikiui juos įgyvendinsime“, – teigė KUL vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis.
Šiuo metu ligoninėje gydomi 8 koronavirusu sergantys asmenys. Pastarosiomis savaitėmis pacientų skaičius svyruoja nežymiai ir siekia iki 10, Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje – 2–3 pacientai.
Praėjusią parą KUL mirė du pacientai. Abu jie buvo senyvo amžiaus (sulaukę daugiau kaip 90 metų), nepasiskiepiję, tačiau pagrindinė mirties priežastis buvo ne koronavirusas, o gretutinės ligos.
„Situacija stabili, žymaus sergančiųjų ir gydomų ligoninėje pacientų skaičiaus augimo nėra. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad dalis sergančių koronavirusu gydosi ambulatoriškai“, – pastebėjo V. Janušonis.
Beveik pusėje atliekamų testų aptinkamas virusas
Visoje šalyje pradėjus augti COVID-19 atvejų skaičiams, tokia pati tendencija stebima ir uostamiestyje.
Antradienį Klaipėdos miesto poliklinikoje dėl COVID-19 buvo ištirta kiek per 30 žmonių, virusas, pasak L. Venckienės, aptiktas pusėje mėginių.
„Kai buvo panaikintas mobilus punktas, pirmomis savaitėmis iš viso nebuvo žmonių, paskui – po vieną kitą. Daugėjimo tendenciją pastebėjome šiomis dienomis. Būdavo per savaitę 20 žmonių. Tai jau buvo labai daug, o vakar per dieną buvo 34. Tiesiog susirgimų tiek nebuvo, dabar padaugėjo susirgimų“, – dėstė poliklinikos vyriausioji gydytoja.
L. Venckienė akcentavo, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką, savo pacientus dėl COVID-19 tiria visos miesto gydymo įstaigos, tad atvejų viso miesto mastu yra daugiau.
KUL per pastarąsias dvi savaites COVID-19 tyrimai atlikti 68 pacientams. Iš jų – 32 žmonės (47 proc.) sulaukė teigiamų atsakymų. Virusas neaplenkė ir ligoninės darbuotojų: atlikti 7 tyrimai, iš kurių 6 buvo teigiami.
Specialistai įspėja dėl augančio sergamumo ir pastebi – ateina metas imtis priemonių
Pagal viešai prieinamus duomenis, praėjusią parą Klaipėdos mieste fiksuoti 42 užsikrėtimo COVID-19 atvejai. Šis skaičius gerokai didesnis nei 7 parų vidurkis, kuris siekia 20 užsikrėtimų.
Klaipėdoje užsikrėtimų per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų rodiklis yra 181,1 atvejo, o bendras šalies – 223 atvejai.
Blogiausia situacija pagal šį rodiklį šiuo metu yra Palangoje, kur pasiektas jau 517,4 atvejų rodiklis. Praėjusią parą kurorte užfiksuoti 6 užsikrėtimo atvejai.
Augantį sergamumą matantys specialistai pastebi, kad artimiausiomis savaitėmis situacija tik prastės.
„Manome, kad situacija stabili neišliks. Hospitalizuojamų pacientų daugėti gali rugpjūčio antroje pusėje. Tačiau esame pasiruošę. Jau daugiau nei dvejus metus dirbame su koronavirusu sergančiais pacientais, esame sukaupę reikalingą patirtį ir sėkmingai ją pritaikome“, – teigė V. Janušonis.
Vis dėlto specialistai įspėja, kad vertinant dabartines tendencijas jau atėjo metas bent gydymo įstaigose imtis tam tikrų atsargumo priemonių.
„Manau, kad skaičiai didės ir Kauno pavyzdys yra sveikintinas. Šiuo atveju atsakomybė ir sprendimų priėmimas yra paliktas gydymo įstaigoms. Atsižvelgiant į tai, kad yra žmonių, sergančių įvairiomis kvėpavimo takų virusinėmis infekcijomis ir panašiai, manyčiau, jog visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose būtų labai sveikintina, kad priimtų tokius sprendimus, Klaipėdoje taip pat“, – LRT.lt sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas.
Pastebima, kad būtent į sveikatos priežiūros įstaigas pirmiausia turėtų grįžti būtinybė dezinfekuoti rankas, dėvėti kaukes ar respiratorius ir pan., mat būtent tokiose vietose yra tikimybė užsikrėsti.
R. Grigaliūnas neatmeta, kad šiuo metu COVID-19 paplitimas gali būti didesnis nei fiksuojama oficialioje statistikoje, mat ne visi gyventojai, kurie gali būti užsikrėtę, kreipiasi į medikus ir atlieka tyrimus ligai nustatyti.
„Gal žmogus jaučia labai silpnus simptomus arba serga labai lengva forma. Vieni gal nesupranta, nežino ir „nurašo“ paprasčiausiai slogai ar kažkam tokio, jeigu temperatūros tik kelios dalys, kiti gal nekreipia dėmesio, dirba ir pan. Kitaip neplistų, nes per savaitę regione, palyginti prieš 7 dienas ir vakar dienos rezultatus, augimas yra nuo 40 iki 60 proc. užsikrėtimų per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų rodiklio. Klaipėdos mieste augimas yra 40 proc.“, – apie sergamumo augimą aiškino R. Grigaliūnas.
Neigiamus signalus siunčia ir vakcinacijos rodikliai. Bendras pasiskiepijusių skaičius Klaipėdoje nesiekia 60 proc., tad svarbu atkreipti dėmesį bent jau į rizikos grupes.
Atėjo metas ne tik kaukėms, bet ir dirbti nuotoliniu būdu?
Vertinimui, jog situacija kaista ir šiuo metu dėl menkų testavimo apimčių tikrasis sergamumo mastas išlieka nežinomas, pritaria ir duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius. Anot jo, teigiamų tyrimų procentas yra pakankamai aukštas ir artėja prie aukštumų, kurios fiksuotos omikron bangos metu.
„Iš to, ką mes matome dabar, matyti, kad turime normalią bangą, tik šį kartą mes į ją atėjome užrištomis akimis – nesitestavome ir viskas“, – apibūdino V. Zemlys-Balevičius.
Taigi, augančius sergamumo skaičius turėtų pajusti ir ligoninės, tad mokslininkas teigiamai vertina sprendimus imtis apsaugos priemonių.
„Tai yra epidemija, labai užkrečiama liga, todėl reikia saugotis. Ligoninėms, poliklinikoms reikia užtikrinti darbą, reikia saugoti gydytojus. Kaip saugosi gydytojus, jeigu leisi virusui plisti be jokių apribojimų? Kad ir ką sakytų garsiai rėkiantys antivakseriai, kaukės yra normali apsaugos priemonė nuo oru plintančių ligų“, – sakė V. Zemlys-Balevičius.
Mokslininko nuomone, imtis apsaugos priemonių šiuo metu yra tinkamas metas, nes reikia galvoti apie sveikatos sistemos apkrovą bei kitų sričių darbo organizavimą ir siekti išvengti trukdžių, kuriuos sukeltų itin daug žmonių į ligos patalus paguldęs virusas.
„Virusas yra labai užkrečiamas. Jeigu ateina sergantis žmogus į darbą, jis gali užkrėsti visus savo kolegas. Grąžiname kaukes, gražinkime bent jau rekomendacijas, kad tie, kurie nori ir gali, laikytųsi rekomendacijų dirbti nuotoliniu būdu. Kol rekomendacijos nėra, formaliai įmonės net negali žmonių laikyti nuotolyje. Fundamentalūs dalykai nesikeičia. Mes turime bangą, turime taikyti priemones, kurios mažina plitimą ir kurios gali užtikrinti normalų visuomenės funkcionavimą. Pradėkime jas taikyti anksčiau, nelaukime“, – akcentavo pašnekovas.
Tiesa, pastebima, kad panaši situacija susiklostė visoje Europoje ir pasaulyje. Mokslininko dėmesį patraukė San Fransiske atliktas nuotekų tyrimas.
„Ten labai aiškiai matyti, kad anksčiau, kai testuodavo normaliai, koreliuodavo tos kreivės. Būdavo pakilimas atvejų ir pakilimas nuotekose, o dabar pakilimas nuotekose yra didžiulis, dar didesnė epidemija nei per omikron, o atvejų skaičiai – nepadidėję. Tie nutekamieji vandenys parodo, kad epidemijos mastas yra kur kas didesnis, nei rodo mūsų įprasti rodikliai, nes nepakankamai testuojame“, – sakė V. Zemlys-Balevičius.
Vis dėlto mokslininkas pastebi, kad šios bangos metu su virusu dar „nesusipažinusių“ žmonių kone nėra – dauguma yra arba pasiskiepiję, arba persirgę, tad dabartinis pakilimas gali būti švelnesnis.
Kad ir ką sakytų garsiai rėkiantys antivakseriai, kaukės yra normali apsaugos priemonė nuo oru plintančių ligų.
V. Zemlys-Balevičius
Apie draudimus centrinė valdžia kol kas nemąsto, bet neatmeta, kad rudenį pandemija grįš su nauja jėga
Taigi, nors specialistai bei bent jau dalis medikų pritaria, jog atėjo laikas imtis saugumo priemonių, centrinė valdžia kol kas apribojimų įvesti neskuba.
Lietuvoje vėl augant COVID-19 infekcijos susirgimų skaičiui, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtina, kad Sveikatos apsaugos ministerija situaciją stebi ir kol kas jokių konkrečių sprendimų situacijai valdyti nėra planuojama.
„Kol kas jokių konkrečių sprendimų nėra planuojama, bet tikėtina, kad rudenį pandemija gali sugrįžti su nauja jėga ir tai, tiesą pasakius, neturėtų stebinti, tai buvo ir prognozuojama“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji pažymėjo, kad sveikatos apsaugos ministras yra pasakęs, jog artimiausiu metu jokie apribojimai nebus įvedami, o tai, kad medicinos įstaigose yra naudojamos kaukės, anot politikės, yra racionali apsisaugojimo priemonė, kuri nieko neturėtų trikdyti.
„Situacija, matyt, priklauso nuo to, su kuo mes lyginsime, bet per tuos pastaruosius metus mes išgyvenome įvairius pandemijos bangavimus ir pastaraisiais mėnesiais visas dėmesys, politikų dėmesys, natūralu, buvo nukreiptas į karą Ukrainoje ir dėl to pandemija nuėjo į antrą planą. Lygiai taip pat, matyt, gyventojai apie tai galvoja“, – sakė Seimo pirmininkė.
„Aš manau, kad šiuo metu jokių drastiškų priemonių imtis planuoti nereikėtų, tiesiog situacija yra stebima“, – pridūrė ji.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys birželio viduryje tikino, kad šiuo metu yra pasiruošta galimai grėsmei dėl augančio sergamumo, o labiausiai stabdant ligos plitimą prisidėtų numatyti testavimo mechanizmai.
„Jeigu tik kiltų kažkokia grėsmė, visi testavimo mechanizmai įsijungia ir jie mums padeda sukalibruoti situaciją, tai yra labai svarbu. Rudenį mūsų taip pat laukia adaptuotos vakcinos, taip pat tikėkimės, kad nebus kažkokių naujų atmainų“, – sakė sveikatos apsaugos ministras.
