Antradienį vykusioje šeimos gydytojų ir pacientų spaudos konferencijoje buvo išreikštas nepritarimas šeimos medicinos sistemos pertvarkai. Gydytojai teigia – rengiama sveikatos sistemos reforma yra ydinga, o į šeimos gydytojų klausimus nei Sveikatos apsaugos ministerija, nei Seimo Sveikatos reikalų komitetas neatsako.
Skambučių centro darbuotojai
Vilniuje gyvenantis pacientas Giedrius Liaudeneckas sakė, kad šeimos gydytojas jam yra pirmasis žmogus, į kurį kreipiasi iškilus bet kokiai sveikatos problemai. Jis nerimauja, kad įsigalėjus reformai gydytojai pereis prie labiau automatizuoto darbo, ir dėl to G. Liaudeneckas praras ryšį su savo mediku.
„Gyvenime žmogus turi turėti 3 patikimus žmones – gerą kunigą, gerą advokatą ir gerą gydytoją“.
Pacientas pridūrė, kad šeimos gydytojas mato visą paciento istoriją, todėl žino, pas kokį specialistą jį reikia nukreipti. G. Liaudeneckas spaudos konferencijoje teigė, kad jam nerimą kelia tai, jog šeimos gydytojai taps ne medikais, o labiau skambučių centrų darbuotojais.
„Nieko blogo yra ir susimokėti“
Šeimos gydytoja, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos narė ir buvusi pirmininkė Alma Astafjeva neneigė, jog sveikatos sistemai pokyčiai yra reikalingi. Tačiau, anot jos, ši reforma turi daug rimtų trūkumų.
Anot jos, kad profesinės sąjungos nariai steigiamus sveikatos centrus vadina burbulais, nes pacientai bus priversti lankytis centruose, norėdami nemokamai gauti tiek šeimos gydytojų, tiek specialistų paslaugas.
„Pacientas bus priverstas lankytis tame regione, kur jis yra prisirašęs. Jeigu lankėtės pas specialistą kitame regione, tai pas jį lankytis nebegalėsite, tik išskirtiniais atvejais. Lankysimės pas specialistus, kuriuos turime savo regione“, – pridūrė šeimos gydytoja, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos narė Rasa Isevičienė.
Šeimos gydytoja sakė, kad šį klausimą profesinė sąjunga kėlė ir Sveikatos reikalų komitete, tačiau sulaukė tik atsakymo, kad „nieko blogo yra ir susimokėti“. R. Isevičienės teigimu, pacientas, norėdamas gauti specialisto konsultaciją ne savo regione, turės susimokėti ne tik už ją, bet ir už tyrimus, kurie dažnu atveju yra brangūs.
Siuntimai – reikės ar nebe?
Anot šeimos gydytojų, iškyla ir dar viena problema – nėra iki šiol žinoma, ar tokiuose sveikatos centruose vis dar reikės išrašinėti siuntimus pas specialistus.
R. Isevičienė pabrėžė, kad jeigu nereikės ir pacientas galės pats rinktis specialistą, tai apsunkins antrinės sveikatos priežiūros grandinės profesionalus. Jos teigimu, didžioji dauguma pacientų klaidingai diagnozuoja sau ligą, neteisingai priskirdami simptomus tam tikrai sričiai. Todėl dalis jų klaidingai išsirinks ir specialistą.
Šeimos gydytojas, Lietuvos šeimos gydytojų kolegijos atstovas Aurimas Rapalavičius pridūrė, kad tokiu būdu antrinės sveikatos priežiūros grandinės specialistai turės priimti visus pacientus, vietoj to, kad gautų reikiamus pacientus, pas jį atsiųstus šeimos gydytojo. Anot jo, dėl to eilės nesumažės, o tik dar labiau padidės.
A. Astafjeva taip pat išreiškė nepasitenkinimą tuo, kad SAM ir sveikatos reikalų komitetas vis dar nėra atsakęs į Šeimos gydytojų profesinės sąjungos klausimus, ir dažnu atveju nekviečia jų į diskusijas, o tik į reformos pristatymus.
SAM atsakas: šeimos gydytojo reikšmė nepakis
Šeimos gydytojo komanda, kuriai planuojamas naujas finansavimo modelis, skirta pacientų gerovei – kuo daugiau paslaugų žmonės gaus pirminėje grandyje, tuo efektyvesnis bus ir sveikatos palaikymas, ir gydymas. O pirminės ir antrinės grandies paslaugų integracijos praktika sėkmingai taikoma mūsų šalies didžiųjų miestų poliklinikose bei privačiose klinikose. Taigi, nuogąstavimai, neva reforma pakenks šeimos gydytojo darbui ar reikšmei yra nepagrįsti ir remiasi tik prielaidomis. Be to, parengtuose teisės aktuose nelikę tų nuostatų, kurios vis dar kelia kai kurių medikų nepasitenkinimą – jos jau pernai yra pakoreguotos pagal tuomet pateiktus pačių gydytojų siūlymus, teigiama SAM pranešime žiniasklaidai.
Šeimos gydytojo reikšmė nepakis ir nė vienas šeimos gydytojo komandos narys nedubliuos jo funkcijų. Priešingai, šeimos gydytojas bus pirminės sveikatos priežiūros grandies ašimi, o kiti jo komandos nariai, vykdydami savo slaugos, kineziterapijos, atvejo vadybos, akušerijos ir kt. funkcijas jį papildys ir perims tuos darbus, kurie tiesiogiai nesusiję su ligų diagnozavimu ir gydymu – pradedant paciento registracija pas gydytojus-specialistus šeimos gydytojo nurodymu, receptų pratęsimu ir baigiant jo pavėžėjimo į kitą gydymo įstaigą organizavimu ar socialinėmis paslaugomis, praneša SAM.
Dar daugiau – rastas sprendimas, kaip sudaryti sąlygas šeimos gydytojams suteikti geresnes paslaugas savo pacientams užtikrinant visapusišką pirminę sveikatos priežiūrą. Rengiama nauja paslaugų apmokėjimo tvarka, kai šeimos gydytojo komandos finansavimas priklausys nuo teikiamų paslaugų apimčių – kuo platesnis šeimos gydytojo komandos teikiamų paslaugų spektras, tuo didesnį finansavimą ji gauna. Taip bus išspręsta ir pačių gydytojų įvardijama problema, kad šeimos gydytojų komandos nesikuria tik dėl finansavimo trūkumo.
SAM teigimu, pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugų grandies integracija mažesnėse savivaldybėse yra siūloma kaip galimybė įstaigoms veikti efektyviau ir pacientams teikti kokybiškesnes paslaugas. Beveik pusėje pirminės sveikatos priežiūros įstaigų, tarp jų – ir privačiose klinikose, sėkmingai yra sujungtos pirminės ir antrinės grandies, t. y. šeimos medicinos ir gydytojų specialistų paslaugos. Valstybinė ligonių kasa pastebi, kad jose pacientams teikiama daugiau konsultacijų, tačiau yra gerokai mažiau išvengiamos hospitalizacijos atvejų. Tai reiškia, kad gyventojų sveikatos problemos glaudžiai bendradarbiaujant visiems gydytojams išsprendžiamos anksčiau, nei žmonėms su pažengusia liga tenka gultis į ligoninę.
SAM siūlo galimybę šią gerąją praktiką pritaikyti ir mažesniuose miestuose (10 savivaldybių jau planuoja tokius pokyčius, kitos, pavyzdžiui, Telšiai, tai jau padarė nelaukdami papildomo finansavimo). Pokyčiams įgyvendinti numatyta ir Valstybės biudžeto, ir Europos Sąjungos tikslinė parama – ji bus skirta toms savivaldybėms, kurios nori pagerinti tiek medikų darbo sąlygas, tiek sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams. Dalyvauti šioje reformoje nėra privaloma nė vienai sveikatos priežiūros įstaigai.
SAM taip pat atkreipia dėmesį, jog galimos rizikos dėl pirminės ir antrinės grandies sujungimo, kurias įvardija kai kurie medikai, yra išsprendžiamos, pirmiausia – pačių įstaigų bendradarbiavimo valdysena, o ne konkurencija.
Daugiau lėšų šeimos gydytojų komandoms
SAM duomenimis, nuo kitų metų kasmet bus skiriamos papildomos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos trūkstamiems šeimos gydytojo komandos specialistams įdarbinti, o iš ES fondų lėšų bus įrengiamos šeimos gydytojo komandos narių darbo vietos, dalis lėšų bus skirta apmokymams, kvalifikacijai kelti bei įrangai įsigyti.
LRT.lt primena, kad Šeimos gydytojo komandos plėtrą numatyta įgyvendinti palaipsniui, tačiau tikimasi, kad iki 2030 metų visi šeimos gydytojai dirbs su pilnos sudėties komandomis, sudarytomis pagal kiekvienos gydymo įstaigos pacientų poreikius, teigiama pranešime. Tai reiškia, kad gydymo įstaigoms (ar savivaldybėms) paliekama sprendimo laisvė, kokius specialistus ir kiek jų pasitelkti, atsižvelgiant į pacientų amžių, sveikatos būklę, šeimų sudėtį, socialinę padėtį ir pan.
Šeimos gydytojo komandoms pradėjus dirbti visa sudėtimi, šeimos gydytojai taps centrine jų ašimi ir galės susitelkti tik į paciento sveikatos būklę. Kiti komandos specialistai atliks daugybę pacientui svarbių funkcijų – nuo kraujo spaudimo pamatavimo, skiepijimo, registravimo tyrimams, naujagimių priežiūros namuose iki pavėžėjimo į kitą gydymo įstaigą organizavimo, konsultacijų dėl gyvenimo būdo pokyčių ir pan.
Anot ministerijos, svarstoma, kad ateityje šeimos gydytojų komanda galėtų teikti dar įvairesnio pobūdžio pagalbą, pavyzdžiui, po specialių mokymų priimti nesunkius psichikos sveikatos sutrikimus turinčius pacientus, padėti nerimą ar kai kurias priklausomybes (rūkymą ir pan.) turintiems žmonėms.
