Lietuvoje itin trūksta slaugytojų. Skaičiuojama, kad jų reikėtų bent pora tūkstančių daugiau. Geresnės darbo sąlygos šalies medikams ir slaugytojams žadamos jau ne vienus metus, tačiau jų užtikrinti niekaip nepavyksta. Ligoninėse milžiniškais krūviais dirbantys specialistai vis dažniau traukia į užsienį ieškoti ne tik didesnio atlyginimo, bet ir pagarbos. Vis dėlto Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir toliau tikina, kad per artimiausius metus slaugytojų profesijos prestižas stipriai kils.
Panevėžio ligoninėje dirbanti vyresnioji slaugytoja Daiva sako, kad būna dienų, kai nenori eiti į darbą.
„Jau vakare atrodo, viskas, nebenoriu, nebeisiu. Ryte atsikeli ir vėl eini, nes kažkaip taip pagalvoju: jeigu tu nuleisi rankas, kas tada bus? Artimiausias žmogus prie paciento, prie ligonio – slaugytoja. Ji šiltu žodžiu nuramina pacientą, sumažina stresą, galų gale paglosto, švelnų žodį kokį nors pasako. Kitąkart pagalvoju – man sunku, bet jam yra dar sunkiau“, – pasakoja slaugytoja.
Kasdien ligonių apsuptyje dirbantys slaugytojai tikina nejaučiantys pagarbos, o ir darbo krūvis neatitinka gaunamo atlyginimo.
„Po pamainos grįžusi pirmiausia nori pailsėti, atsigauti nuo pacientų emocijų, nes jų būna visokių, ir tada toliau kažkaip stengiesi įkvėpti ir gyventi. Manau, kad 2 tūkstančiai eurų būtų pati pradžia, kiek slaugytoja turėtų gauti į rankas. Mes esame tos būtybės, kurios būname prie žmogaus. Norėtųsi to požiūrio, kad vertintų mus ir mūsų darbą“, – tikina slaugytoja Raselė iš Utenos ligoninės.
Santarų klinikose dirbanti slaugytoja Lina sako, kad kol nebus geresnio užmokesčio ir nesumažės darbo krūviai, slaugytojų ligoninėse nepadaugės, nes jaunus specialistus dabartinės darbo sąlygos gąsdina.
„Šiemet pati inicijavau ir rengiau prezentaciją kolegiją baigusiems absolventams, kvietėme juos pas mus dirbti. Iš visos laidos susidomėjo tik vienas žmogus. Atėjusios naujos kolegės klausėme, kur nuėjo dirbti tavo kursiokai, ir susidariau tokį vaizdą, kad jaunimas nemėgsta dabar sunkaus darbo – jie eina ten, kur lengviau“, – sako Lina.
Slaugos specialistų organizacijos prezidentė Aušra Volodkaitė teigia, kad didžioji dalis slaugytojų išvyksta dirbti į užsienį. Išvykti juos vilioja ne tik didesnis atlyginimas, tačiau ir geresnės darbo sąlygos bei pagarba profesijai.
„Slaugytojai iš tikrųjų dirba labai sunkų darbą, o atlyginimas ne visuomet atitinka to atlikto darbo sudėtingumą. Reikia dirbti ir savaitgaliais, ir naktimis, ir švenčių dienomis, nes ligonis, sergantis žmogus, jis negali būti paliktas vienas. Slaugytojo darbas yra toks, kad jis nežino nei švenčių, nei išeiginių dienų. Reikia tobulinti, gerinti darbo sąlygas mūsų šalyje, nes į užsienį traukiasi ne tik dėl finansų, bet taip pat ir dėl geresnių darbo sąlygų, dėl adekvačiau reglamentuotų darbo krūvių ir taip pat dėl pagarbos profesijai. Ne vieną kartą girdėjome, kad užsienyje aš esu slaugytoja, gerbiamas darbuotojas, vertinamas, o Lietuvoje slaugytojas vis dar traktuojamas kaip pagalbinis personalas ar padėjėjas“, – sako A. Volodkaitė.
Vilniaus Vilkpėdės ligoninės direktorė Ina Čebatariova sako, kad problema yra ne tik slaugytojų trūkumas – didesnį susirūpinimą kelia tai, kaip išsaugoti esamus darbuotojus.
„Tas sveikatos sistemos įkainis yra pats mažiausias ir tų žmonių mes prisamdyti negalime, net jeigu jie stovėtų prie mūsų durų. Žmonės pas mus dirba pusantro etato arba per keletą įstaigų, kad susirinktų adekvačius atlyginimus. Pas mus dirbančių vilniečių praktiškai nėra. Moterys atvažiuoja iš rajonų, jos dirba parą, dažniausiai turi kokį nors ūkį. Mes neprikalbintume, kad jos dirbtų, pavyzdžiui, dienomis arba važinėtų kiekvieną dieną, – joms neapsimoka važinėti. Kiekvieną dieną būna apie 30 pacientų vienai slaugytojai. Šiandien galėtume tikriausiai kiekviename skyriuje įdarbinti po 2–3 slaugytojas be problemų, nes tų slaugytojų beveik nėra“, – sako Vilniaus Vilkpėdės ligoninės direktorė.
Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys sako, kad gydymo įstaigos medikams moka už atliktas ligoninės paslaugas – jeigu nėra pacientų, nėra paslaugų, nėra pinigų.
„Mes turime labai skirtingų situacijų. Mes turime gydymo įstaigų, kuriose yra atlyginimai kur kas didesni, ir turime tokių, kuriose yra prasti. Čia ir yra ta bėda, kad vidutiniai skaičiai yra augantys, tendencijos yra augančios, tačiau yra labai daug konkrečių slaugytojų ir padėjėjų, kurie to nejaučia. Yra tikslas, kad ta gausa – apie 80 proc. galimų paslaugų, atsidurtų vidutinių ir mažųjų gydymo įstaigų areale ir kad pacientams iš nedidelių gydymo įstaigų nereikėtų važiuoti ištraukti šapo iš akies į didesnę įstaigą. Turime susitvarkyti su įstaigų tinklu, tada bus ir darbo – bus atlygis. Tai, ką darysime artimiausius metus, neabejotinai pakels šios profesijos prestižą“, – teigia A. Dulkys.
Pokalbio klausykitės radijo įraše.
Parengė Miglė Valionytė
