Seimo Sveikatos reikalų komitetas pritarė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto pataisoms, kuriomis siūloma panaikinti perteklinę prievolę embrionus saugoti amžinai. Pataisomis siūloma naikinti amžinojo embrionų saugojimo nuostatą, paliekant 10 metų saugojimo terminą, taip pat didinti valstybės finansavimą pastoti negalinčioms poroms, naikinti iki šiol galiojusius amžiaus cenzo ribojimus.
Įstatymo projekto pataisos sulaukė daug diskusijų, projekte buvo vertinamos 22 Seimo Teisės departamento pastabos. Tačiau vieno iš pataisų iniciatoriaus Armino Lydekos teigimu, šiuo metu šis įstatymo pakeitimo priėmimas yra būtinas.
„Aš manau, kad situacija yra labai paprasta. Šiuo įstatymo projektu mes nesiekėme kažkokių revoliucinių permainų, o tik pakeisti kelias teisines nuostatas. Viena iš jų – dėl amžinojo embrionų saugojimo. Tai sukėlė dideles diskusijas, bet realiai nė viena pasaulio valstybė, nepriklausomai nuo kalbos, religijos ar kitų aspektų, neturi amžinojo embrionų saugojimo. Ar Lietuva kažkuo išskirtinė, kad tokią teisinę nuostatą turi įteisinti. Manau, kad pakeisti yra privaloma, būtina ir net nediskutuotina. Manau, kad Seimas pritars tokiam kukliam įstatymo pakeitimui ir galėsime padėti žmonėms, kurie nori susilaukti vaikų“, – sako A. Lydeka.
Seimo narė Agnė Širinskienė sako, kad įstatymo pakeitimas ir toliau kelia daug klausimų. Jos teigimu, embrionų saugojimo naštą galėtų prisiimti ir pati valstybė, o įstatymo projekte numatytas moters embriono panaudojimo normos gali atverti duris surogatinei motinystei.
„Labai fantasmagoriškai skamba kuklusis įstatymo pakeitimas, kuomet įteisini žmogaus embrionų naikinimą. Man asmeniškai diskusijų eigoje klaikai skambėjo argumentas, kad poros nesugeba sumokėti už embrionų saugojimą, tai leiskime dabar juos naikinti. Iš tiesų niekas valstybei netrukdo naštą persikelti ant savo pečių. Ji nėra didelė, po 13–20 eurų per mėnesį. Valstybė turi visas galimybes šią saugojimo paslaugą kompensuoti, užuot leidusi naikinti žmogaus embrionus.
Kitas dalykas, kuris keistai atrodo „kukliame“ įstatymo pakeitime, atsisakymas normos, kad leidžiama naudoti embrionus tik moters apvaisinimu. Tai taip ir norisi paklausti, kam dar jūs planuojate duoti moters embrionus? Kitas dalykas, ar tokiu atveju nėra atveriamos durys panaudoti embriono kamienines ląsteles, pasakant, kad tai yra gydymas. Šiuo atveju aš matau daug prieštaravimų, ypač didelį prieštaravimą tame, kad atsisakoma sugyventinių sąvokos ir įvedant partnerių sąvoką. Tai kyla labai nuoseklus klausimas, kam mes ruošiamės? Galbūt išimdami nuostatas, kad tik tos moters apvaisinimui galima naudoti embrioną, mes pro kitą pusę bandome įteisinti surogatinę motinystę“, – teigia A. Širinskienė.
Teisininko Vyganto Malinausko teigimu, tokie sprendimai atveria kelią ir homoseksualioms poroms susilaukti vaikų pagalbinio apvaisinimo pagalba. Tačiau A. Lydeka tvirtina, kad tai mitas.
„Mes neturime dabar teisinės sistemos ar reguliavimo, kuris galėtų įtesinti homoseksualioms poroms turėti vaikų. Čia yra kuriamas baubas tuščioje vietoje. Nematau net pagrindo apie tai diskutuoti“, – sako A. Lydeka.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos akušerijos ir ginekologijos skyriaus vedėjo gydytojo-akušerio Rimanto Griciaus teigimu, klinikose šaldyti embrionus dažnai porai yra ne tik per brangu, o ir vietos, kur juos talpinti, nėra.
„Ką minėjo ir A. Širinskienė, manau, kad valstybė galėtų finansuoti embrionų saugojimą, bet pinigai, apie kuriuos kalbama, pateikiami nevisai teisingai. Klinikose embrionų šaldymas kainuoja nuo 30 iki 80 eurų. Tai pakankamai nemaža suma. Ir poroms, kurios yra pasigimdžiusios 1–2 vaikus iš pagalbinio apvaisinimo, retais atvejais ir 3, tai yra pakankamai didelė suma. Jeigu valstybė pratęstų tą amžinąjį saugojimą, klausimas, kur dėsime perteklinius embrionus. Jeigu pora nusprendė, kad suformavo savo šeimą ir jiems perteklinių embrionų nebereikia, tokių porų yra 1–2 per metus, kur dėti likusius embrionus“, – sako akušeris.
Gydytojas-akušeris pastebi, kad Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pasiūlyme dėl surogatinės motinystės embrionai galėtų būti naudojami tik išimtinais atvejais.
„Tai buvo formuojama kaip altruistinė surogatinė motinystė, tai reiškia, kad moteris, kuri išnešios kūdikį, už tai nieko negaus. Tai būtų skiriama tik toms moterims, kurios dėl tam tikros ligos visiškai negali išnešioti nėštumo, kurioms yra pašalinta gimda dėl ligos ir panašių dalykų. Tokių porų per metus mes turime vos vieną, todėl kažkokių kalbų apie biznius net negali būti“, – sako A. Gricius.
A. Širinskienės manynu, didžioji dalis žmonių net nežino apie donorystės galimybę ir sako, kad pirmiausiai SAM turėtų pradėti skatinti embrionų donorystę.
„Man labai keista, kad Lietuvoje dėl donorų embrionų kreipiasi vos keletas porų. Tai vadinasi kitos arba nežino, arba susiduria su finansiniais ar kitokiais sunkumais. Tada kyla klausimas, kodėl ministerija niekada nebandė skatinti donorystės. Tai neišbandžius visų galimybių sakyti, kad tai yra neefektyvu, dėl to, kad mes nieko nedirbome ir nepadarėme, kad būtų efektyvu, yra švelniai tariant keista“, – sako A. Širinskienė.
Santaros klinikos akušerijos ir ginekologijos skyriaus vedėjo teigimu, embrionų donorystės poreikis nėra didelis dėl vienos priežasties.
„Embrionų donorystė yra jau įteisinta, tačiau mažai žmonių kreipiasi dėl paprastos priežasties. Dažniausiai poroje nevaisingumas būna dėl vieno ar kito asmens problemų. Tai mums reikia arba spermatozoidų, arba kiaušialąsčių. Retai būna taip, kad abu poroje yra nevaisingi. Dėl šios priežasties poreikis embrionų yra labai nedidelis“, – teigia gydytojas R. Gricius.
Pokalbio klausykitės radijo įraše.
Parengė Miglė Valionytė
