Atlikus profilaktinį kraujo tyrimą, dažnas gyventojas susiduria su sunkumais bandydamas suprasti rodiklių reikšmes ir jų įtaką sveikatai. LRT.lt kalbinta specialistė akcentuoja – pamačius normos neatitinkančius rodiklius, svarbiausia nepanikuoti.
Rezus.lt laboratorijos vedėja Neringa Baliulytė LRT.lt sako, kad labiausiai paplitęs yra bendrasis kraujo tyrimas, jį sudaro trys pagrindinės dalys: raudonųjų kraujo ląstelių ir jų rodiklių nustatymas, baltųjų kraujo ląstelių ir jų klasių nustatymas ir trombocitų ir jų rodiklių nustatymas.
„Analizatorius išmatuoja išvardytų ląstelių kiekį, nustato atskiras ląstelių klases, jų dydį, tūrį ir pasiskirstymo plotą“, – pabrėžia N. Baliulytė.
Pasak jos, bendrasis kraujo tyrimas gali atrodyti labai paprastas, tačiau taip nėra.
„Tyrimas padeda nustatyti ir diferencijuoti anemijas. Taip pat galime atskirti virusines infekcijas nuo bakterinių. Galime nustatyti pirminius krešėjimo sistemos sutrikimus, kai gauname stipriai padidėjusius ar sumažėjusius trombocitų rezultatus“, – sako laboratorijos vedėja.
Ji priduria, kad negalima skirstyti kraujo rodiklių į svarbius ar mažiau svarbius.
„Svarbi yra priežastis, dėl kurios žmogus nori atlikti tyrimą, kai žinome priežastį, tuomet galime pasirinkti rodiklius, į kuriuos reiktų labiau atkreipti dėmesį. Jeigu žmogus nori išsitirti profilaktiškai, siūlytume atkreipti dėmesį į visus rodiklius, tačiau pamačius nuokrypius nuo normos ribų, reiktų neišsigąsti, o rezultatus aptarti su savo gydytoju.
Dažnu atveju nuokrypiai gali būti fiziologiniai. Pavyzdžiui, hemoglobino koncentracija kartais fiziologiškai padidėja rūkantiems ar mažai skysčių vartojantiems žmonėms“, – teigia N. Baliulytė.
Anot laboratorijos vadovės, reikia nepamiršti, kad bendrasis kraujo tyrimas taip pat yra labai svarbus onkologinėmis ligomis sergantiems gyventojams.
„Mūsų tikslas yra išduoti kokybiškus tyrimų rezultatus ir informuoti gydytoją arba pacientą apie kritinius sveikatai rodiklius, kad pacientas laiku būtų nukreiptas pas aukštesnio lygio specialistus ir jam būtų atlikti išsamesni kraujo ir organizmo tyrimai“, – sako ji.
N. Baliulytės teigimu, raudonosios kraujo ląstelės yra vadinamos eritrocitais. Eritrocituose randamas baltymas hemoglobinas, jis yra atsakingas už dujų apykaitą mūsų organizme.
„Hemoglobinas perneša deguonį į mūsų organizmo ląsteles, sumažėjus hemoglobino koncentracijai, ląstelės gauna per mažai deguonies, todėl gali išsivystyti anemija“, – tikina laboratorijos vadovė.
Baltosios kraujo ląstelės, pasak jos, yra vadinamos leukocitais. Leukocitai yra skirstomi į penkias grupes: limfocitus, neutrofilus, monocitus, bazofilus ir eozinofilus.
„Dažniausiai vienu metu padidėja ar sumažėja tik kelios leukocitų klasės, todėl, nustačius bendrą leukocitų skaičiaus padidėjimą arba sumažėjimą, reiktų atkreipti dėmesį, kokių leukocitų klasių pokytis yra nustatomas.
Sergant virusinėmis infekcijomis, dažniausiai padidėja limfocitų ir sumažėja neutrofilų skaičius. Esant bakterinei infekcijai, nustatome padidėjusį neutrofilų skaičių. Eozinofilai ir bazofilai gali padidėti esant alerginėms reakcijoms“, – teigia ji.
Ji priduria, kad trombocitai užtikrina tinkamą kraujo krešėjimą, nustačius ženklius trombocitų pokyčius, reiktų plačiau išsitirti kitus krešėjimo rodiklius.
„Svarbu ir tai, kad kai kurie žmonės gali nejausti jokių sveikatos sutrikimų, net ir turėdami labai mažą trombocitų kiekį“, – pabrėžia N. Baliulytė.
Anot jos, pagrindinis patarimas gyventojams, kurių rodikliai neatitinka normų, yra nekelti panikos ir nesijaudinti. Rezultatus reiktų aptarti su šeimos gydytoju ir jei jis nuspręs, kad reikalingas tolimesnis ištyrimas, kreiptis į kitus specialistus.
Dėl platesnio kraujo ar organizmo ištyrimo turėtų nuspręsti gydytojas. Nustačius kritinius bendrojo kraujo tyrimo rodiklius, rekomenduojama kreiptis į gydytojus hematologus, jie atliks išsamesnius tyrimus.
