Ukrainoje tebesitęsiant Rusijos sukeltam karui, o diktatoriškus valdymo principus išpažįstančiam prezidentui Vladimirui Putinui atvirai grasinant kitoms valstybėms, kurios remia Ukrainą, verta žinoti, kaip derėtų elgtis esant ekstremaliai situacijai.
V. Putinas, praėjus kelioms dienoms nuo karo Ukrainoje pradžios, nurodė padidinti branduolinio „atgrasymo pajėgų“ parengties lygį reaguojant į esą agresyvius NATO pareiškimus Rusijos atžvilgiu. Taip, anot ekspertų, bandydamas išgąsdinti Vakarus.
Visi LRT.lt kalbinti specialistai sako, kad kilus oro pavojui ar karinėms grėsmėms, būtina klausytis pranešimų per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją (LRT) ir tikrinti pranešimus mobiliajame telefone.
Specialistai nurodo nepalikti gyvenamosios vietos, o jei pavojus užklumpa gatvėje, derėtų skubiai susirasti priedangą. Gavus nurodymą slėptis – skubėti į nurodytą apsaugai nuo karo grėsmių pritaikytą priedangą. Svarbiausia, pabrėžia saugos specialistai, – nepanikuoti.
Psichologų teigimu, prasidėjus karui Ukrainoje, didelė dalis Lietuvos gyventojų išgyvena nuolatinį nerimą. Pasak emocinės sveikatos specialistų, kontrolę padeda susigrąžinti veiksmai, kurie leistų jaustis saugiau nelaimės atveju. Vienas tokių pavyzdžių – išvykimo krepšio ruošimas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) internetinėje svetainėje www.lt72.lt pateikiamas sąrašas daiktų, kurie turėtų būti išvykimo krepšyje.
Specialistai rekomenduoja įsidėti žibintuvėlį su papildomais elementais, svarbius dokumentus – gimimo, santuokos liudijimus, pasus, vairuotojo pažymėjimą, turto nuosavybės dokumentus ir kt.
Siūloma nepamiršti artimųjų nuotraukų, radijo imtuvo, akinių ar kitų regai bei klausai reikalingų daiktų, maisto davinio 3 paroms bei vandens atsargų, mechaninį konservų atidarytuvą, pirmosios pagalbos rinkinį, vartojamus vaistus ir vandenilio peroksido tirpalo.
PAGD rekomenduoja išvykimo krepšyje turėti drėgnų servetėlių, maisto kūdikiams, sauskelnių, žaislų ar knygų vaikams, drabužių persirengti, tualetinių reikmenų, šiltą antklodę ar miegmaišį, kaukę nuo dulkių, degtukų, pieštuką ir popieriaus, grynųjų pinigų ir juvelyrinių dirbinių, cigarečių, kurios galėtų būti panaudojamos mainams.
PAGD Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius LRT.lt sako, kad svarbiausia ruošiant išvykimo krepšį – aiškumas.
„Svarbiausias dalykas yra pasiruošti išvykimo krepšį iš anksto. Kai kas galbūt nustebtų, tačiau daugelį svarbių ir reikalingų daiktų atrastų savo aplinkoje, beliktų tuos daiktus sudėti į saugią ir visai šeimai žinomą vietą“, – tvirtina D. Gurevičius.
Maistas – 72 valandoms
Remiantis PAGD informacija, prieš prasidedant ekstremaliai situacijai, verta būti pasiruošus maisto 72 valandoms. Pasak jų, po maždaug 3 parų galėtų būti pradėta maisto tiekimo grandinė, kuri aprūpintų gyventojus maistu.
PAGD informuoja, kad 72 valandoms derėtų turėti mėsos ir daržovių konservų. Išskiriama, kad ankštinės daržovės yra itin vertingas pasirinkimas. Kitų konservuotų produktų – sutirštinto pieno, vaisių.
Nevertėtų pamiršti birių kruopų, aliejaus, cukraus, medaus, druskos, arbatos ir prieskonių – žolelių mišinių, ryškių skoninių savybių prieskonių. Specialistai tikina, kad svarbu turėti ir mėgstamų maisto produktų – jie leis pasijusti geriau.
Civilinės saugos specialistai primena turėti mechaninį konservų atidarytuvą ir pabrėžiama, kad prieš kaitinant konservuotą maistą, reikia nuplėšti etiketes ir atidaryti skardinę. Atidarius visą turinį suvartoti iškart.
PAGD atstovas D. Gurevičius primena, kad vienai parai asmeniui reikėtų turėti apie 4 litrus vandens. Juos civilinės saugos specialistas ragina išpilstyti į mažos talpos buteliukus.
„Mes patariame turėti bent 4 litrus vandens vienam asmeniui parai. Taip pat ir maisto atsargų, kurios būtų paprastai paruošiamos. Nusipirkus grikių, reiktų iškart apgalvoti, kaip juos paruošime, pasišildysime, nes reikės ir vandens, aliejaus, prieskonių.
Tad turbūt paprasčiausias dalykas būtų konservuotas maistas, kuris ilgai negenda, lengvai paruošiamas. Tačiau ne visi gali valgyti tokį maistą, tad reikėtų suprasti, kad reikalingas ne tik greitai paruošiamas, tačiau ir kaloringas maistas – tie patys riešutai, šokoladas. Tai suteikia daug energijos, kurios išgyvenimo atveju prireiks“, – pabrėžia D. Gurevičius.
Civilinės saugos specialistai pataria sudaryti šeimos planą – kaip bus elgiamasi ekstremalios situacijos metu.
PAGD internetinėje svetainėje siūloma šeimoms išsiaiškinti, kur būtų galima slėptis pavojaus atveju, kaip šeima nuspręs evakuotis, jeigu likti vietoje nebus galima, ką darys, jeigu automobilis suges.
Specialistai pabrėžia, kad svarbu nusistatyti ir tinkamus maršrutus, kuriais bus galima pasiekti saugią vietą. Atkreipiamas dėmesys, kad būtina nusistatyti bent kelis skirtingus maršrutus, tai leis išlaikyti šaltą protą, jeigu vienas bus užblokuotas.
Gyventojams šeimoje rekomenduojama susitarti, kokius daiktus jie pasiims, jeigu reikės vykti slėptis į kolektyvinės apsaugos statinius (slėptuves) ar kitas saugias vietas. Nusistatyti vieną vietą, kurioje susitiks su kitais šeimos nariais įvykus nelaimei.
Kalbėdamas apie šeimos plano svarbą, PAGD atstovas D. Gurevičius sako, kad galima išskirti 3 pagrindinius dalykus: iš anksto apgalvoti, pasiruošti, ir esant situacijai – veikti.
„Labai svarbu su šeima apsitarti veiksmus, kaip bus elgiamasi situacijos metus. Susiplanuoti, kur bus galima slėptis pavojaus atveju, kaip bus vykstama iki evakuojamos vietos – automobiliu, traukiniu. Pagalvoti apie galimai užblokuotus kelius, turėti alternatyvą, turėti kontaktus, kuriais bus kreipiamasi nelaimės metu.
Taip pat būtina aptarti veiksmus, kaip bus elgiamasi, jeigu situacija prasidės ne namie, kur susitiksite. Labai svarbu tą padaryti kalbantis atvirai, nebijokite būti atviri, pakalbėti apie kiekvieną konkretų atvejį, nebijokite paskirti atsakomybių kiekvienam šeimos nariui ir svarbiausia, kad kiekvienas žinotų, ką daryti“, – tikina civilinės saugos specialistas.
Karo pavojaus metu svarbiausia išlaikyti šaltą protą
PAGD internetinėje svetainėje taip pat primenama, kaip derėtų elgtis esant oro pavojui. Specialistų teigimu, svarbu klausytis pranešimų per Lietuvos nacionalinio radijo ar televizijos programą, sekti pranešimus mobiliajame telefone.
Vis dėlto oro pavojui užklupus gatvėje ar kitoje viešoje vietoje, raginama kuo skubiau susirasti priedangą – daubą, griovį, požeminę perėją, tunelį ar rūsį. Ten likti iki kito pranešimo.
Civilinės saugos specialistai skatina atsidūrus tokioje situacijoje nepasiduoti panikai, elgtis ramiai, įspėti artimuosius ir kaimynus.
Sulaukus pranešimo apie oro pavojų, specialistai ragina vykti į nurodytą, apsaugai nuo karo grėsmių pritaikytą vietą. Pasiimti dokumentus, pinigus, negendančių maisto produktų, geriamojo vandens, asmeninės apsaugos priemonių, būtiniausių medikamentų, higienos reikmenų.
Likus namuose rekomenduojama užgesinti šviesą, užtraukti užuolaidas, apklijuoti langus lipnia juosta ar kita medžiaga, slėptis kambaryje be langų arba rūsyje. Pasirinkus slėptis rūsyje, apie tai primygtinai siūloma pranešti artimiesiems arba kaimynams, kurie galėtų išgelbėti pastatui sugriuvus.
Esant oro pavojui rekomenduojama be reikalo neskambinti draugams ir artimiesiems, kad ryšio linijos nebūtų perkrautos ar užblokuotos. Skambinti siūloma tik norint pranešti apie būtiną pagalbą, sužeistuosius ar netikėtą pavojų.
Mieste arba gyvenvietėje pasirodžius priešiškiems kariams, gyventojams rekomenduojama nesiartinti prie jų, nebūti smalsiems, nepasiduoti pagundai žiūrėti į karinę techniką, nes tai gali būti palaikyta šnipinėjimu. Be to, civilinės saugos atstovai pabrėžia, kad nevertėtų ginčytis su ginkluotais kariais, apeliuoti į tarptautinę teisę ar grasinti tarptautinėmis institucijomis. Kariai gali būti pavargę, įsitempę, agresyvūs ir negailestingi.
Svarbu išsiaiškinti, kur artimiausios slėptuvės
Kolektyvinės apsaugos statiniai arba slėptuvės yra skirtos laikinam gyventojų prieglobsčiui. Visą jų sąrašą galima rasti čia.
Šie pastatai pažymėti specialiu ženklu – lygiakraštis mėlynas trikampis oranžinio fono kvadrate, apibrėžtame mėlynos spalvos rėmeliu. Juos gyventojai gali pamatyti užklijuotus ant pastatų durų.
Įprastomis gyvenimo sąlygomis minimi statiniai naudojami įvairiems visuomenės poreikiams, o ekstremaliųjų situacijų metu juos galima pritaikyti gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių.
Dažniausiai tokie statiniai yra mokyklos, gimnazijos, kultūros, sporto centrai.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo valdybos (PAGV) vyriausiasis specialistas Kasparas Večerskis sako, kad apie būtinybę vykti į kolektyvinės apsaugos statinius informuojama keliais būdais.
„Gresiant ar įvykus nelaimei gyventojai gali būti perspėjami ir informuojami perspėjimo sirenomis, taip pat panaudojant šiuolaikinę korinio transliavimo technologiją, siunčiant trumpuosius pranešimus į gyventojų mobiliuosius telefonus.
Taip pat, esant ekstremaliajai situacijai, reikia klausytis pranešimų per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją“, – tvirtina K. Večerskis primindamas, kad apie saugų laiką palikti slėptuves pranešama taip pat per šiuos kanalus.
Pasak specialisto, savivaldybės turi pasirūpinti, kad saugūs pastatai būtų su būtiniausiomis priemonėmis.
„Kiekviena savivaldybė rūpinasi savivaldybėje gyvenančių ir esančių žmonių apsauga ir iš anksto numato kolektyvinei apsaugai skirtus statinius bei pasirūpina būtiniausiomis priemonėmis.
Savivaldybei negalint pasirūpinti savo teritorijoje esančiais kolektyvinės apsaugos statiniais ir įranga, kreipiamasi pagalbos į valstybės institucijas“, – pabrėžia PAGV specialistas.
K. Večerskis taip pat dalinasi patarimais, kurie gali praversti skirtingų ekstremalių situacijų metu.
„Oro pavojaus atveju rekomenduojama slėptis rūsiuose, požeminėse pėsčiųjų perėjose, tuneliuose. Įvykus atominės elektrinės avarijai, rekomenduojama: jei esate patalpoje, ten ir likite. Uždarykite visas duris, langus ir orlaides.
Prireikus užsandarinkite juos izoliacine juosta. Jei pastate yra sandarus rūsys, slėpkitės rūsyje. Jei sandaraus rūsio nėra, būkite pastato centre, toliau nuo išorinių sienų ar pastogės. Kolektyvinės apsaugos statiniai yra skirti laikinam gyventojų prieglobsčiui“, – tikina PAVG atstovas.
Jis priduria, kad ekstremalios situacijos metu, patariama sekti internetinę svetainę www.lt72.lt, kurioje pateikti įvairūs patarimai, kaip elgtis gyventojui iškilus gamtiniams, techniniams ar socialiniams pavojams.
„Atsižvelgiant į Lietuvos kaimynystėje pastatytą atominę elektrinę ir galimus pavojus, interneto svetainėje www.lt72.lt daug dėmesio skirta patarimams, kaip pasiruošti Baltarusijos atominės elektrinės avarijai. Taip pat pateikiama informacija apie išvykimo krepšį, kolektyvinės apsaugos statinius, maisto atsargas“, – pabrėžia K. Večerskis.
Universalių patarimų – nėra
Šarūnas Jasiukevičius, geriau žinomas kaip Praeities žvalgas, LRT.lt portalui pabrėžia, kad viskas priklauso nuo to, koks yra šeimos ar asmens planas.
„Bendri patarimai yra www.lt72.lt, kurie iš esmės tinka visiems, bet iš esmės netinka niekam. Jeigu gresia pavojus, reikia turėti pakrautą telefoną, pakrautą nešiojamąjį įkroviklį, radijo imtuvą su baterijomis, susidėti visus dokumentus į kuprinę, kad karui pasibaigus būtų galima atkurti nuosavybę.
Tokius dokumentus reikia išsaugoti. Taip pat reikia įsidėti artimųjų nuotraukas, pasidaryti dokumentų kopijas, susifotografuoti viską į telefoną. Gerai turėti ir antrą telefoną, kuris pravers tada, jei vieną atims ir pamesite“, – pabrėžia Š. Jasiukevičius.
Praeities žvalgo teigimu, šeima turi ruoštis priklausomai nuo to, koks yra planas. Jeigu jie pasirengę bėgti iš šalies ar į kitą savivaldybę, turi pasiruošti skirtingus maršrutus, įvertinti kiekvieno šeimos nario galimybes, atsižvelgti į transporto priemonę ir taip toliau.
Pasak jo, pasiruošimas priklauso ir nuo to, koks yra pavojus.
„Tuomet priklauso nuo to, koks tas pavojus. Jeigu radiacinis pavojus, tai šalia kitų medikamentų reikia turėti kalio jodido, dujokaukę, guminius batus, guminį lietpaltį, kuris nepraleidžia dujų ir vandens“, – sako Praeities žvalgas.
Jis atkreipia dėmesį, kad kai kuriems žmonėms apskritai planas nėra reikalingas.
„Jeigu žmogus gyvena kaime, turi gręžinį, autonominį energijos šaltinį, turi avių ir rūsį, tai jam išvis niekur eiti nereikia. Avis į gardą susivaryti, o kai bombarduos, tai lįsti į rūsį“, – tikina pašnekovas.
