Sveikata

2021.11.27 21:27

Tikroji odontologijos paslaugų kaina: 60 eurų už burnos higieną yra daug ar mažai?

Laura Adomavičienė, LRT.lt2021.11.27 21:27

Privačiai teikiamų odontologijos paslaugų kainynas – dažnas gyventojų piktinimosi taikinys, tačiau dantų taisytis dauguma vis tiek keliauja į privačias klinikas. Odontologai tikina, kad tokia iškreiptų veidrodžių karalystė egzistuoja dėl ydingos finansavimo tvarkos: dantis taiso vieni, valstybės apmokėjimą gauna kiti, o už paslaugas galiausiai susimoka gyventojai.

Penktadienį vykusioje Lietuvos medikų sąjūdžio konferencijoje apie sveikatos sektoriaus žaizdas bendrovės „Med grupė“ vadovas ir dalininkas Šarūnas Perminas dėmesį atkreipė į odontologijos paslaugų savikainą Lietuvoje. Anot pranešėjo, vieno paciento pirminei ambulatorinei dantų priežiūrai kartu su higienisto paslaugomis metams valstybė skiria apie 18 eurų.

„Kiekvienas pacientas, kiekvienas Lietuvos gyventojas, nesvarbu, kokio amžiaus, bent kartą per metus turėtų ateiti pas odontologą. Kiek iš tikrųjų kainuoja burnos higiena, kurią pacientas pagal gydytojų rekomendacijas turėtų atlikti du kartus per metus, mažiausiai – kartą per metus? Tarkime, kad dantų higieną atliko dantų higienistas klinikoje ir dirbo vieną valandą, paėmė iš paciento 60 eurų. Čia sulaukiu įvairių reakcijų. Tas, kas yra įsigilinęs į šitą sritį, sako, kad 60 eurų yra per mažai, žmogus pašalietis sako: Jėzau, kiek daug!“ – kalbėjo Š. Perminas.

Anot pranešėjo, vertinant paslaugos kainą būtina omenyje turėti jos dedamąsias dalis. Pirmiausia į kainą įskaičiuojamos burnos higienai naudojamos medicininės medžiagos, taip pat įskaičiuojamas klinikos išlaikymas. Įdomu tai, kad apskritai medicininės medžiagos tesudaro apie 12 eurų visos paslaugos savikainos. Klinikai išlaikyti skiriama dalis sudaro apie pusę kainos, arba 28 eurus. Prie šios sumos reikia pridėti dantų higienisto atlyginimą, o tai sudaro 20–25 proc. procedūros kainos. Kartu su atostoginiais ir kitais klinikos įsipareigojimais iš 60 eurų paslaugos kainos specialisto dalis siekia kiek daugiau nei 22 eurus.

„Per mėnesį toks higienistas, dirbdamas apie 7,6 valandos 20 darbo dienų per mėnesį, turėdamas prastovų, nes pacientai kartais vizitą atšaukia, kartais procedūros užtrunka, uždirba apie 3 tūkst. eurų su mokesčiais. Į rankas jis gauna apie 1,6 tūkst. eurų. Su tokiu atlyginimu higienisto ilgai neišlaikysi, užsienyje higienistai uždirba daugiau“, – teigė bendrovės „Med grupė“ vadovas.

Įdomu tai, kad susumavus visas paslaugos savikainos dedamąsias dalis, Š. Permino teigimu, klinika vis tiek nieko neuždirba. Mat klinikos pelnas nuo tokios paslaugos, kainuojančios 60 eurų, siekia minus 3 eurus. Dėl to vienose klinikose dantų higiena asmeniui kainuoja apie 70 eurų.

Palyginimui pranešėjas pateikė kaimyninių šalių pavyzdžių. Anot Š. Permino, tiek Latvijoje, tiek Estijoje burnos higienistų atlyginimai yra didesni nei Lietuvoje. Burnos higienos paslauga taip pat brangesnė, siekia apie 80 eurų. Lenkijoje analogiškos paslaugos kainos panašios į lietuviškas, Vokietijoje, Skandinavijos šalyse burnos higiena yra gerokai brangesnė.

„Dantų higiena, atrodo, yra paprasta procedūra, bet jai reikia daug priemonių: servetėlių, siurbimo priemonių, chalatų, kaukių, pirštinių, sodos, įvairiausių tarpdančių šepetėlių ir visa tai kainuoja. Tiesa, nedaug, kai kas kainuoja pusę euro, eurą ar du, bet apskrtai visa tai sudaro 11,8 euro“, – tikino bendrovės „Med grupė“ vadovas.

Kas sudaro klinikos išlaikymo kaštus?

Tiesa, daugiausia klausimų Š. Perminas sulaukia ne dėl medicininių priemonių kainos, bet dėl kainos dedamosios, skirtos klinikai išlaikyti. Čia jis atkreipė dėmesį ir į nekilnojamojo turto kainas. Pavyzdžiui, natūralu, kad klinikos paslaugos Vilniuje bus brangesnės, nes čia nekilnojamojo turto kainos yra pastebimai didesnės: patalpų kaina be apdailos siekia apie 2 tūkst. eurų/kv. m.

Kita kaštų dalis – medicinos įranga. Pavyzdžiui, norint įrengti 5 kėdžių kliniką, reikia turėti omenyje, kad kėdžių kainos siekia nuo 100 tūkst. eurų. Kartu būtina įsigyti kompiuterinį tomografą, kurio kaina – 40 tūkst. eurų, mikroskopą, sterilizacijos įrangą, baldų, medicininių instrumentų. Tokios klinikos įrengimas atsieis 280 tūkst. eurų. Be šių išlaidų, būtina turėti omenyje įrangos nusidėvėjimą ir atnaujinimui reikalingas lėšas. Įrangai išlaikyti per mėnesį reikia 2,3 tūkst. eurų, arba 3 eurų nuo kiekvienos procedūros valandos.

Į odontologijos klinikos kaštus taip pat įskaičiuojamas personalo išlaikymas: vadovo bei odontologų darbo užmokestis, buhalterinės paslaugos, administratorių darbo užmokestis, išlaidos valymo paslaugoms. Su mokesčiais 5 kėdžių klinikos personalo išlaikymas atsieina 11,8 tūkst. eurų. O kur dar komunaliniai mokesčiai, kiti biuro kaštai.

Kitaip tariant, skaičiuojant tik klinikos išlaikymo kaštus, vienos valandos savikaina siekia 28–40 eurų.

„Šita suma dažniausiai niekur nevertinama. Tai yra didelis prasilenkimas ir, kai mes kalbame ypač apie valstybinį sektorių, ten labai lengva užmerkti akis į nekilnojamojo turto išlaikymą, o privačioje medicinoje tai neįmanoma ir tai sudaro labai didelę paslaugos savikainos dedamąją dalį“, – pabrėžė pranešėjas.

Ką galima nuveikti su valstybiniais 18 eurų per metus?

Š. Perminas atkreipė dėmesį, kad valstybė vienam gyventojui per metus skiria apie 18 eurų, tačiau jie skirti ne tik dantų higienai, bet ir visam odontologiniam gydymui, kai minimalus realus poreikis siektų 60 eurų.

„Žinutė būtų tokia: jeigu kalbame apie mūsų, lietuvių, sveikatą, tai burnos higiena būtų pagrindas. Kiek trūksta Lietuvoje dantų? 2020 metais yra padaryta apklausa, bendrovė „Nielsen“ apklausė 1 600 žmonių. Iš jų visus dantis turi 18 proc., o visai dantų neturi 13 proc. Visai bedančiai. Ekstrapoliuodami šitą tyrimą visai populiacijai gautume, kad yra apie 1,5 mln. žmonių, kurie neturi bent vieno danties, iš jų 170 tūkst. išvis be dantų. Žinoma, dalis jų turi implantus, dalis jų turi dantų tiltukus, nemaža dalis vaikšto tiesiog be dantų“, – teigė Š. Perminas.

Anot pašnekovo, būtent dantų higiena būtų pagrindinė priemonė, kuri padėtų suvaldyti situaciją.

Odontologijos paslaugų finansavimo modelis prasilenkia su realybe

Kita problema – apmokėjimas už suteiktas paslaugas. Valstybiniam sektoriui, anot bendrovės „Med grupė“ vadovo, per metus iš Valstybinės ligonių kasos tenka apie 80 mln. eurų, neskaičiuojant dalinio protezavimo kompensacijų. Tačiau iš šios sumos privatusis sektorius, kuris, pranešėjo teigimu, greičiausiai teikia apie 80 proc. visų dantų gydymo paslaugų, lėšų apskritai negauna.

„Pinigai nueina į valstybines poliklinikas arba į didžiuosius medicinos centrus, kurie formaliai turi vieną kėdę, bet realiai jokių procedūrų neatlieka. Tad pinigus gauna vieni, gydymą atlieka privačios odontologijos klinikos, už jį pacientai susimoka patys, o labai dažnai dar ir klinikų savininkai prideda“, – piktinosi Š. Perminas.

Bendrovės „Med grupė“ vadovo nuomone, būtina šalyje įvertinti realius odontologijos paslaugų kaštus, atsižvelgti į realius rinkoje esančius atlyginimus, medicininių medžiagų kainą, turto išlaikymą. Paraleliai, pranešėjo tikinimu, būtina didinti odontologijos paslaugų finansavimą, nes šiandien valstybės skiriamos lėšos prasilenkia su realybėje egzistuojančiais kaštais, o finansavimo modelį reikia keisti taip, kad numatytasis valstybinis krepšelis ne į konkrečias įstaigas plauktų, o judėtų kartu su pacientu.

„Privačios odontologijos klinikos privalo turėti galimybę pasirašyti su Valstybine ligonių kasa sutartis, kad valstybė padengtų bent dalį visos procedūros, kad pinigai nesukristų į bendrą katilą, kad jų negautų tie, kurie paslaugų realiai neteikia“, – įsitikinęs Š. Perminas.

Už dantų nepriežiūrą atsakomybę turėtų prisiimti patys pacientai

Konferencijoje dalyvavusi Odontologų rūmų tarybos pirmininkė Vilma Brukienė antrino, kad dėl prastos gyventojų dantų būklės kalti ne odontologai ir ne privačių klinikų kainynai.

„Aš manau, kad valstybinis finansavimas yra kaltas, nes toks, koks jis yra dabar, neskatina žmogaus saugoti dantis ir rūpintis sveikata, nes yra mokama už gydymą, bet ne už profilaktiką. Taip žmogus niekada nebus suinteresuotas saugoti dantų, jeigu jis gali metų metus jų negydyti, o paskui kreiptis ir gauti kompensuojamą protezavimą“, – teigė V. Brukienė.

Anot jos, būtina keisti finansavimo tvarką, kad būtų kompensuojamos profilaktinės paslaugos. Gydymas, V. Brukienės nuomone, turėtų būti dengiamas iš pacientų kišenės, išskyrus vaikų bei socialiai remtinų asmenų dantų gydymą.

„Burnos ligos yra elgsenos ligos. Žmogus nevalo dantų, neprižiūri, dėl to mes turime tokią situaciją“, – teigė Odontologų rūmų tarybos pirmininkė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt