Sveikata

2021.09.23 19:25

Priedų politika Klaipėdos universitetinėje ligoninėje: darbo krūvis per pandemiją informatikams augo labiau nei medikams?

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2021.09.23 19:25

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) atliktas auditas atskleidė klausimų auditoriams sukėlusių trūkumų. Atkreiptas dėmesys į tai, kaip buvo skirstomi priedai medikams, kuriems per pandemiją smarkiai išaugo darbo krūvis. Skaičiai ir ligoninės vadovybės aiškinimai rodo, kad kai kuriais mėnesiais KUL informatikams arba Vandentiekio ir kanalizacijos skyriaus darbuotojams darbo krūvis ūgtelėjo daugiau nei, pavyzdžiui, tiems, kurie vykdo patalpų dezinfekciją, dirba Anesteziologijos-reanimacijos skyriuje ar pan.

Klaipėdos miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba atliko KUL auditą, jo metu vertino, ar 2020 metais ligoninės sprendimai, kurių buvo imtasi kovojant su COVID-19 pandemija, ir išlaidos buvo pagrįsti ir atitinka teisės aktų reikalavimus.

Atliekant auditą atkreiptas dėmesys ir į tai, kaip užgriuvus pandemijai buvo skirstomi priedai prie darbuotojų darbo užmokesčio, ar tai buvo atliekama, laikantis teisės aktų.

Atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją bei karantiną, 2020 m. balandžio mėn. buvo priimti Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimai dėl sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, susiduriančių su COVID-19 viruso rizika, darbo užmokesčio didinimo. Numatyta, kad tokiems darbuotojams darbo užmokestis didinamas nuo 60 iki 100 procentų.

Maksimalūs priedai – informatikams, Vandentiekio ir kanalizacijos skyriaus darbuotojams

KUL taip pat buvo skirstomi tokie priedai prie darbo užmokesčio, tačiau audito ataskaitoje pastebimi klausimų keliantys atvejai, kai priedai buvo skirti ne tik gydytojams ar slaugytojams.

Pavyzdžiui, už 2020 m. kovo ir balandžio mėnesius Klinikinės diagnostinės laboratorijos Klinikinio, Biochemijos, Mikrobiologijos, Imunologijos skyrių darbuotojams, atliekantiems laboratorinius tyrimus, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas padidintas 80 procentų, Higienos skyriaus darbuotojams, valantiems ir dezinfekuojantiems patalpas, aplinkos daiktus bei paviršius, – 70 procentų, o Informatikos skyriaus darbuotojams ar vaistinės darbuotojams nustatytas darbo užmokesčio didinimo koeficientas – 100 procentų.

Panašių pavyzdžių nustatyta ir kitais mėnesiais – už 2020 m. gegužės ir birželio mėnesius Patologijos skyriaus, Operacinės ir tvarstomųjų skyriaus, Anesteziologijos reanimacijos skyriaus darbuotojams pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas padidintas 60 procentų, o Vandentiekio ir kanalizacijos skyriaus darbuotojams nustatytas darbo užmokesčio didinimo koeficientas – 100 procentų.

Už tų pačių metų spalio ir lapkričio mėnesius Vidaus ligų skyriaus, Traumatologijos skyriaus, Operacinės ir tvarstomųjų skyriaus darbuotojams, dirbusiems su COVID-19 pacientais, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas padidintas 60 procentų, o organizacinį darbą dirbusiems darbuotojams nustatytas darbo užmokesčio didinimo koeficientas – 90 procentų, inžinerinio technikos departamento darbuotojams – 100 procentų.

„Pareiginės algos (darbo užmokesčio) pastoviosios dalies koeficientų didinimo procentinis dydis darbuotojams buvo nustatomas tinkamo dydžio – nuo 60 iki 100 procentų, tačiau analizuojant vyr. gydytojo įsakymus dėl priedų skyrimo nustatyta, kad skiriant priedus buvo atsižvelgta tik į darbuotojų paslaugų teikimo metu atliekamų funkcijų pobūdį, bet nebuvo vertinamas darbuotojų darbo sudėtingumas ir atsakomybės lygis, darbo krūvis bei veiklos mastas, ir tuo nevykdytos teisės aktų nuostatos“, – teigiama audito ataskaitoje.

Tvirtina, jog skirstė pagal tuo metu galiojančią tvarką

Tiesa, atkreipiamas dėmesys, kad 2021 m. buvo priimti teisės aktų pakeitimai, kuriais tikslinta padidinto darbo užmokesčio skyrimo tvarka. Šiuo metu padidintas darbo užmokestis turi būti mokamas darbuotojo darbą siejant tik su faktiškai pavojaus sveikatai sąlygomis išdirbtu laiku ir yra detalizuotas darbo užmokesčio didinimo konkrečiu procentiniu dydžiu nuo 60 iki 100 procentų nustatymas. Todėl, atsižvelgdami į šiuos pakeitimus, auditoriai ligoninei rekomendacijų tobulinti vadinamųjų priedų skyrimo tvarką nepateikė.

Pats KUL vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis LRT.lt užtikrino, kad visi priedai buvo skiriami taip, kaip tuo metu numatė tvarkos.

„Viskas buvo skirta pagal tuo metu galiojančius įstatymus. Jokių pastabų dėl to nebuvo. Ten buvo tik klausimas dėl to, kaip buvo paskirstyti dydžiai, tačiau ministerijos metodikos tuo metu nebuvo ir mes taikėme savo metodiką. Metodika atsirado jau vykdant auditą ir tada mes naudojomės kitais teisės aktais“, – dėstė V. Janušonis.

Pašnekovo teigimu, minimu atveju, kai, pavyzdžiui, Informatikos skyriaus darbuotojams ar vaistinės darbuotojams buvo skirtas 100 proc. dydžio priedas, o darbuotojams, kurie, pavyzdžiui, vykdė patalpų ir paviršių dezinfekciją, skirtas 70 proc. dydžio priedas, taip buvo padaryta atsižvelgus į darbo pobūdį ir tuo metu tekusias užduotis.

„Todėl, kad tie, kurie dezinfekavo, dezinfekavo ne kovidines patalpas, o informatikai, kurie dirba su kompiuteriais, ėjo į kovidinius skyrius, dėl to jiems skirta 100 proc.“, – aiškino V. Janušonis ir pridūrė, kad priedai buvo skiriami ne vieno asmens sprendimu, jie derinti su ligoninės profesinėmis sąjungomis, įvertinti ir kontroliuojančių institucijų.

Trūkumai – vykdant viešuosius pirkimus

Audito ataskaitą Klaipėdos savivaldybės tarybos kontrolės komitete pristačiusi savivaldybės kontrolierė Daiva Čeporiūtė teigė, kad tam tikrų trūkumų pastebėta ir įvertinus, kaip vyko viešieji pirkimai.

„Buvo nepakankama vidaus kontrolė vykdant viešuosius pirkimus. Įstaiga audituotu laikotarpiu sudarė tikrai labai daug sutarčių. Buvo 599 rašytinės sutartys, buvo 200 pirkimų už 14 milijonų, iš kurių buvo 60 pirkimų už 8 milijonus pirkta medicininės įrangos būtent kovai su COVID-19. Pastebėjome tam tikrų procedūrinių pažeidimų, kad ne visada įsitikinta, ar dalyvių pateikti pasiūlymai atitinka pirkimo skelbime ir pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, ne visada pateikti pasiūlymai buvo įvertinti tinkamai, teikėjų pretenzijas nagrinėjo ta pati viešųjų pirkimų komisija, nors pagal įstatymą jas turėtų nagrinėti laikinoji komisija“, – pastebėjimus vardijo D. Čeporiūtė.

Auditoriai pateikė rekomendaciją, kaip KUL turi patobulinti viešųjų pirkimų procesą. KUL turės sukurti šiai sričiai efektyvią pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės sistemą.

Posėdyje dalyvavęs KUL vyriausiasis gydytojas V. Janušonis aiškino, kad įstaiga ruošiasi pasitaisyti ir įgyvendinti rekomendaciją per tam skirtą laiką.

„Tie trūkumai nėra kokie nors dideli ar finansiniai. Trūkumai yra nedideli. Gal kai ką ir mes ne taip supratome. Pavyzdiniai nuostatai išėjo, tai visa tai įvertinę mes pasitaisysime“, – patikino V. Janušonis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt