Į naujienų portalą LRT.lt kreipėsi vilnietė Miglė, pasipiktinusi Karoliniškių poliklinikos Pilaitės filialo registratūros darbu. Moteris tikino, kad net ir pasibaigus šalyje karantinui negalinti užrašyti sergančio mažamečio vaiko su astmos požymiais pas šeimos gydytoją – siūloma konsultacija tik nuotoliniu būdu. Tiek poliklinikos administracija, tiek ir Vilniaus miesto savivaldybė žada kilusią konfliktinę situaciją aiškintis.
Vilnietę Miglę stebina, kad net ir pasibaigus karantinui prisibelsti iki šeimos gydytojo yra sudėtinga
„Problema yra nuolatos skiriamos nuotolinės konsultacijos, nors karantinas jau pasibaigė. Buvo situacija per karantiną, kai mano vaikas susirgo kažkokiu elementariu vaikišku virusu. Mes, norėdami apsidrausti, jam atlikome COVID-19 testą PGR metodu, jo rezultatas buvo neigiamas, ir kreipėmės į polikliniką, norėjome gauti siuntimą pas pulmonologą. Nepaisant to poliklinika vis tiek nenorėjo mūsų priimti, sakė, kad tai vis tiek gali būti COVID-19, siuntimo dėl to taip pat išrašyti negali. Nesupratau, kokia tada prasmė daryti testą? Jų pasiūlymas buvo vykti į priėmimą – absurdiška, nes vaiko būklė nebuvo tokia prasta, kad jam reikėtų skubios pagalbos“, – pasakojo Miglė.
Galiausiai, pasak moters, po ilgų ginčų pavyko šeimai pasiekti, kad jų vaiką Pilaitės poliklinika priimtų įrengtoje karščiavimo klinikoje.
„Karantinas baigėsi, o vaikas vėl susirgo. Vėl pasireiškė komplikacijos, panašios į astmą. Mes apsilankėme pas specialistą pulmonologą patys, nes mūsų siuntimas tebegaliojo. Specialistas vaikui paskyrė gydymą ir paskyrė mums po savaitės pasirodyti šeimos gydytojui, kad jis įvertintų, ar vaikui taikomas gydymas yra tinkamas. Skambinu į polikliniką, prašau užrašyti pas šeimos gydytoją – man sako, kad jeigu vaikas turi vieną iš 3 simptomų: kosėja, sloguoja arba karščiuoja – vaikui gali suteikti tik nuotolinę konsultaciją. Klausiu, kaip gydytojas gali nuotoliniu būdu paklausyti vaiko plaučius? Registratūroje sako – tokios yra taisyklės, mes galime užrašyti tik nuotolinei konsultacijai, kai pakalbėsite su gydytoja – galbūt ji jus priims“, – piktinosi mažamečio mama.
Poliklinikos registratūros darbuotoja šeimos gydytojos nuotolinę konsultaciją telefonu vilnietės sūnui paskyrė po savaitės. Šio pokalbio metu šeimos gydytoja turėtų nuspręsti, ar pulmonologo paskirtas gydymas yra tinkamas ir ar vertėtų vaiką užrašyti kontaktinei konsultacijai. Miglė tikino šiandien nenumananti, kaip elgtis, nes pulmonologo paskirti vaistai turi būti vartojami tik tam tikrą laiką, o šeimos gydytojo vizitas – po savaitės nuo numatytos datos. Moteris neįsivaizduoja, kaip ji pati gali priimti sprendimą dėl tolesnio astmos požymių turinčio vaiko gydymo be medikų pagalbos.
Pati tvarka, kai net ir pasibaigus karantinui nuotolinė konsultacija skiriama karščiuojančiam, sloguojančiam ar kosinčiam vaikui, Miglės nuomone turėtų būti lankstesnė. Mat vaikus auginančios šeimos dažniausiai į medikus ir kreipiasi pasireiškus vienam iš minėtų požymių. Moters tikinimu, dėl to nenuostabu, kad socialiniuose tinkluose Pilaitės rajone vaikus auginančios moterys viena per kitą dalijasi panašiomis situacijomis – į Karoliniškių poliklinikos Pilaitės filialą kontaktinei konsultacijai patekti tiesiog neįmanoma.
„Klausimas, kodėl jie nepasirūpina galimybe lengvai patekti į tą karščiavimo kliniką, kur pasiskiepijęs gydytojas ateina su visu apsauginiu kostiumu ir apžiūri vaiką? Iš kitos pusės šiandien pati apsilankiau poliklinikos Pilaitės skyriuje – poliklinika yra visiškai tuščia. Klausiu registratorės, kodėl jie pasibaigus karantinui vis dar skiria nuotolines konsultacijas – sako, čia valdžios nurodymas. Man atrodo, kad čia greičiau yra pačios poliklinikos savivalė“, – svarstė moteris.
Net ir pasibaigus karantinui dalis nuotolinių konsultacijų liko
Tiek Karoliniškių poliklinika, tiek ir jos Pilaitės filialas yra pavadūs Vilniaus miesto savivaldybei. Pastarosios Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Viktorija Turauskytė naujienų portalui LRT.lt sakė, kad nuo liepos 1 dienos, pasibaigus šalyje karantinui, poliklinikos turėjo grįžti prie senosios darbo organizavimo tvarkos, galiojusios iki COVID-19 pandemijos.
„Pagal šią tvarką nuotolinės konsultacijos išlieka, bet jų kiekis mažesnis. Nuotolinės konsultacijos lieka tokiems atvejams, kaip vaistų pakartotiniam skyrimui, tyrimų konsultavimui po vizito įstaigoje. Taip pat ribojimai išlieka dėl karščiuojančių pacientų pirminės konsultacijos nuotoliniu būdu“, – vardijo V. Turauskytė.
Karščiuojantys pacientai, anot savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos, vis dar yra priimami poliklinikų karščiavimo klinikose – jos po karantino nebuvo naikinamos. Tiesa, dėl vasarą mažesnio pacientų srauto ir atostogaujančių medicinos darbuotojų, darbo laikas jose yra trumpesnis, dirba mažesnės gydytojų komandos.
Karoliniškių poliklinikos direktorius Vismantas Matulas pabrėžė, kad tiek įstaigoje Karoliniškėse, tiek ir Pilaitės filiale karščiavimo klinikos yra įsteigtos ir pacientus priima. Jo vadovaujamoje įstaigoje nuotolinių konsultacijų skaičius yra sumažėjęs iki 30 proc.
„Jeigu vaikas yra karščiuojantis – natūralu, kad dėl COVID-19 prevencijos karščiuojančius mes priimame atskirame kabinete, kur dirba darbuotojas su penkto lygio apsauga. Visgi konkrečią situaciją komentuoti sunku, nes ne taip turėtų viskas vykti. Mano supratimu, kažkuri pusė netinkamai suprato viena kitą. Jeigu pacientas turi siuntimą pas konsultantą – jis yra užregistruojamas. Pakonsultavęs konsultantas išrašo išrašą šeimos gydytojui, išrašas automatiniu būdu patenka pas šeimos gydytoją – popierinių dokumentų nešioti nebereikia. Pacientai pas šeimos gydytoją registruojasi ta pačia tvarka“, – tikino V. Matulas.
V. Turauskytė patvirtino, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra gavusi vilnietės skundą dėl situacijos Pilaitės poliklinikoje ir patikino, kad konkrečią situaciją savivaldybės specialistai aiškinsis. Poliklinikos direktorius paragino pacientus, kilus panašioms konfliktinėms situacijoms su įstaigos personalu, nebijoti kreiptis į poliklinikos administraciją.
„Mes tokiais atvejais prašome pacientų skambinti tiesiogiai ir išsakyti situaciją, kuri jų netenkina. Natūralu, kad žurnalistai nepadės pašalinti problemos arba sistemos pakoreguoti, jeigu ji netinkamai veikia. Jeigu mes žinotume paciento problemą, mes ją iš karto išspręstume“, – sakė V. Matulas.
