Naujausi Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomi karantino atlaisvinimo planai yra galimi ir neturėtų neigiamai paveikti epideminės situacijos, LRT RADIJUI penktadienį sakė profesorius Mindaugas Stankūnas. Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius siūlo nepamesti atsargumo, o dėl tokių priemonių kaip pokyčiai galimybių pase ragina pagalvoti apie rudenį, jeigu jo ir tuomet prireiktų.
Vyriausybės nutarimo projekte, dėl kurio bus sprendžiama kitą savaitę, siūloma neformalųjį vaikų ugdymą leisti vykdyti kontaktiniu būdu, užsiėmimuose uždarose erdvėse vienu metu ir vaikų stovyklose vienoje grupėje dalyvauti iki 30 vaikų, siūloma leisti kontaktiniu būdu vykdyti neformalųjį suaugusiųjų švietimą ir neformalųjį profesinį mokymąsi, galimi pokyčiai atvykstantiems į Lietuvą iš užsienio, taip pat dėl vakcinacijos persirgusiems ir galimybių paso.
Taip pat skaitykite
„Manau, kad tos švelninimo priemonės, kurios dabar aptariamos, tikrai galimos ir neturėtų padaryti ženklesnės neigiamos įtakos tolesnei pandemijos eigai Lietuvoje“, – laidoje „Ryto garsai“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkas M. Stankūnas.
V. Zemlio-Balevičiaus pastebėjimu, savivaldybės kaip Vilnius, vis dar viršijantis 200 koronaviruso atvejų 100 tūkst. gyventojų, yra rizikingoje zonoje, o patirtis rodo, jog susirgimų plitimas tarp atskirų šalies dalių gali būti greitas.
„Nedarykim tokios pačios klaidos, kuri buvo padaryta vasario mėnesį, kai, atrodė, nukrito, pradėjome viską laisvinti, bet Vilnius „neišsivalė“ ir trečioji banga jame buvo beveik tokio paties dydžio kaip antroji. (...) Man atrodo, už poros savaičių galėtume kalbėti drąsiau“, – sakė pašnekovas.
Galimybių paso įgalinimas po neigiamo koronaviruso testo ne 24, o 48 valandoms, pasak jo, gali neigiamai atsiliepti ateityje.
„Dėl greitųjų testų pratęsimo iki 48 valandų, aš manau, kad galimybių pasą reikėtų palikti tokį, kokį mes tikriausiai turėsime grąžinti spalio mėnesį, priklausomai nuo to, kiek bus pasiskiepijusių. Geriau nekeisti to, kad žmonės nepriprastų ir būtų paprasčiau, kai jį reikės grąžinti“, – sakė V. Zemlys-Balevičius.
Įprasti paros susirgimų skaičiai, išskyrus savaitgalius, visos Lietuvos mastu balansuoja virš 200. Tai arti ribos, susirgimų analizę vykdančios institucijos gali veikti efektyviausiai ir užkirsti kelią ligos plitimui, sako M. Stankūnas.
„Dar sausio pradžioje sveikatos ekspertų svarstėme, kada karantinas galėtų būti pabaigtas. Yra ir mūsų protokoluose pažymėta, kad būtų verta kalbėti apie karantino visišką atšaukimą, kai atvejų skaičius siektų 200 per dieną. Kaip kolega ir minėjo, to dar nepasiekėme, greičiausiai jis jau kitą savaitę bus pradedamas „šturmuoti“ ir manau, kad galėsime pradėti apie tai kalbėti. Kodėl tie 200? Skaičių esame pateikę dėl paprastos priežasties, mums svarbu, kad mūsų tarnybos, pirmiausia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, galėtų pilnavertiškai, tinkamai atlikti epidemiologinius tyrimus, kai atsekami kontaktai ir išsiaiškinama kaip ir kur žmogus užsikrėtė. Kad tas dalykas vyktų, turi būti nedidelis užsikrėtusių žmonių skaičius, yra paskaičiuota, kad esant maždaug 200 ir mažiau tai gali vykti pilnavertiškai ir gali įsijungti ši labai svarbi infekcijos kontrolės priemonė“, – kalbėjo LSMU profesorius.
Šiuo metu 40,9 proc. Lietuvos gyventojų yra gavę bent vieną skiepo nuo COVID-19 dozę, pasiskiepijusių dviem, ketvirtadienio duomenimis, yra 26,4 proc.
„Šią savaitę PSO Europos regiono direktorius paminėjo, kad puiku, jog Europa vakcinuojasi ir skaičiai yra dideli, bet apimčių dar nepakanka, kad mums nereikėtų taikyti vadinamųjų nefarmacinių priemonių. Kol nepasieksime nors 70 proc., bent 60 proc. su trupučiu vakcinacijos, mums būtų labai sunku gyventi be tų nefarmacinių priemonių“, – sakė M. Stankūnas.
