Kaune dėl netyčia pacientei sulaužytos kojos baudžiamojon atsakomybėn traukiama slaugytojo padėjėja. Medikų bendruomenę incidentas šiurpina – pervargę dėl nežmoniško krūvio slaugytojai paliekami vieni kapstytis bylose. Gydymo įstaiga atkerta – 45 pacientai 5 slaugos darbuotojams yra adekvatus krūvis, o kitokios pagalbos nei moralinė parama suteikti darbuotojai įstaiga neturi teisės.
Kovo 1 dieną viena iš K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės Vičiūnų skyriaus slaugytojo padėjėjų pateko į nepavydėtiną padėtį. Jai keliant pacientę į maudymo kėdę, įstrigo pacientės koja ir lūžo. Tą dieną iš viso skyriuje buvo 45 pacientai, už juos atsakomybė gulė dviem bendrosios praktikos slaugytojams ir trims slaugytojų padėjėjoms.
LRT.lt portalo žiniomis, viena iš minėtų slaugytojo padėjėjų tą dieną dirbo tiesiogiai su demencija sergančiais pacientais, kurių be priežiūros palikti negalima, tad realiai pusšimtis pacientų teko keturiems slaugos darbuotojams.
Iškart po incidento apie tai ligoninė informavo pacientės artimuosius, o nukentėjusiai moteriai skubiai suteikta medicininė pagalba. Įvykus šiam atvejui ligoninė atliko vidinį patikrinimą, per jį slaugytojos kaltė nebuvo nustatyta.
„Įvykis buvo užfiksuotas ligoninėje ir nors ligoninė nėra gavusi pacientės artimųjų skundo, buvo pradėtas įvykio tyrimas ligoninės administracijos iniciatyva. Buvo sudaryta kompetentinga komisija iš gydytojų tarybos narių, iš specialistų, kurie nedirba Vičiūnų skyriuje, kad būtų nešališka ir objektyvu.
Dalyvavau ir aš, kaip atsakingas ligoninėje už drausmės pažeidimus. Komisija įvykį ištyrė, tyrimo medžiagą iš viso sudaro 133 lapai. Duomenų, kad būtų padaryti išorės ar vidaus teisės aktų pažeidimai, neradome ir priežasčių darbuotoją bausti mes taip pat neradome“, – tikino ligoninės specialistas darbui su žmogiškaisiais ištekliais Nerijus Benevičius.
Visgi pacientės artimieji dėl atvejo kreipėsi į prokuratūrą ir slaugytojo padėjėjai inicijuota baudžiamoji byla. Jei darbuotoja būtų pripažinta kalta – jai gresia viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Toks artimųjų poelgis sukrėtė pačią slaugytojo padėjėją. Ligoninės administracija supranta, kad artimieji, matydami paciento sveikatai padarytą žalą, turi teisę kreiptis ir į teisėsaugos institucijas dėl atvejo ištyrimo, tačiau pabrėžia, kad kiekvienu atveju visgi reikėtų situaciją vertinti adekvačiai.
„Kojos lūžis įvyko ne kur nors bare konflikto metu. Tai nutiko darbuotojai vykdant profesinę pareigą. Maudytis per visą buvimo laikotarpį pacientė buvo vežama 24 kartus, reiškia, 24 kartus ji buvo pasodinta į vežimėlį ir iš jo išsodinta, tačiau atliekant įprastinę procedūrą įvyko, kaip įvyko.
Norėčiau pabrėžti, kad slaugoje reikalingas aktyvus fizinis kontaktas su žmogumi, dėl to galima patirti ir traumų. Net Baudžiamajame kodekse yra numatytos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės – tai yra profesinė veikla. O šiuo atveju be aktyvaus fizinio kontakto judėti negalintis žmogus tiesiog neišgyventų“, – dėmesį atkreipė ligoninės specialistas darbui su žmogiškaisiais ištekliais.
Įstaiga advokato parūpinti negali, darbuotoja – finansiškai nepajėgi
Atsidūrusi nepavydėtinoje situacijoje, slaugytojo padėjėja pagalbos kreipėsi tiek į ligoninės administraciją, tiek į profesinę sąjungą. Mat teisinės paslaugos slaugytojų padėjėjams, kurie Lietuvoje nė 600 eurų į rankas neuždirba, yra finansiškai sunkiai įkandamos.
Profesinė sąjunga pasiūlė darbuotojai jos teisėms galintį atstovauti advokatą, lėšų rinkimą advokato paslaugoms apmokėti inicijavo Lietuvos medikų sąjūdis. Reikalinga pradinėms teisinėms paslaugoms suma buvo suaukota per parą.
O štai slaugytojo padėjėjos darbdavys, ligoninės administracija, tikina šioje situacijoje esanti bejėgė ir nemokamos teisinės pagalbos darbuotojai užtikrinti negali, nors incidentas įvyko ligoninėje darbo metu.
„Iš karto buvo priimtas sprendimas darbuotojai padėti, tačiau yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir akivaizdu, kad darbuotojai yra pareikšti kažkokie baudžiamieji klausimai. Kadangi pacientės sūnus greičiausiai prašys atlyginti ir finansinę žalą, tikėtina, kad byloje bus pareikštas ir civilinis ieškinys, jis bus nukreiptas į darbovietę. Mes tapsime dviem skirtingais proceso dalyviais su skirtingais tikslais ir skirtingu teisiniu reguliavimu.
Dėl to mūsų vieno kitam vykdyti apmokėjimai galėtų būti vertinami baudžiamosios teisės prasme net kaip pinigų iššvaistymas. Ligoninė gauna pajamų iš ligonių kasų tam, kad būtų užtikrinta slauga ir darbdavys darbuotojui gali tik atlyginimą mokėti. Tokio mokėjimo (už advokato paslaugas) darbuotojai atlikti negalime, nes neturime tam teisės.
Visgi atliekant ikiteisminį tyrimą mes aktyviai bendradarbiaujame, ko mūsų paprašo, mes viską teikiame, bet mūsų ribos labai siauros“, – tikino N. Benevičius.
Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė naujienų portalui LRT.lt pasakojo, kad visgi yra buvę atvejų, kai sveikatos priežiūros įstaiga apmoka advokato išlaidas, tenkančias darbuotojui, kilus teisiniam konfliktui su pacientu ar jo artimaisiais. Tiesa, tokie atvejai – greičiau išimtis iš taisyklės, jų pasitaiko ypač retai.
„Mes turėjome Kėdainiuose Greitosios medicinos pagalbos (GMP) darbuotojo atvejį: žmogus iškrito iš ratukų ir patyrė galvos traumą. Tada, kai įsikišo profesinės sąjungos teisininkai, sujudo bendruomenė ir įstaiga apmokėjo visas advokato išlaidas, pagelbėjo tam žmogui, tačiau padėti – įstaigos administracija tokio įpareigojimo neturi“, – komentavo J. Keburienė.
Tai patvirtino ir medicinos srities teisininkė Simona Virbickienė. Ji pabrėžė, kad ikiteisminis tyrimas tokiais atvejais yra atliekamas konkretaus asmens atžvilgiu dėl jo profesinės veiklos, todėl įstaiga lieka nuošalyje. Tačiau ji priminė, kad darbuotojai, atsidūrę tokioje situacijoje, bet neturintys pakankamai lėšų advokatui, gali pasinaudoti pirminės ir antrinės teisinės pagalbos tarnybų siūlomo advokato pagalba, jo paslaugos darbuotojui nekainuotų.
„Baudžiamojoje byloje įtariamasis ar kaltinamasis privalo turėti advokatą. Jeigu darbuotojas advokato nesusiranda pats arba jam nepasiūlo darbdavys, jį privalo skirti valstybė. Žmogus nėra visai paliekamas tokiu atveju be pagalbos“, – sakė S. Virbickienė.
Nepakeldami darbo krūvio slaugytojai prašo juos nušauti
Visgi pastarasis incidentas baugina medikų bendruomenę. Anot jų, tai puikiai iliustruoja apgailėtinas slaugytojų ir jų padėjėjų darbo sąlygas Lietuvoje.
„Psichologinis spaudimas, visa atmosfera slaugytojo padėjėjai – man baisu įsivaizduoti, ką ji jaučia. Tai nėra žmogus, kuris planuotai padarė nusikaltimą. Ji dirbo darbą, stengėsi, o galutinis variantas – lyg tyčia būtų ėmusi ir primušusi žmogų, tiesiog šiaip sau“, – naujienų portalui LRT.lt komentavo Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė.
Ji atkreipė dėmesį į 2016 m. atnaujintą Sveikatos apsaugos ministro įsakymą „Dėl slaugytojų darbo krūvio nustatymo tvarkos aprašo tvirtinimo“. Jame numatyta, kad darbo dienomis vienam slaugytojui, dirbančiam su slaugytojo padėjėju stacionare palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, gali tekti daugiausia 10 pacientų. Jei slaugytojo padėjėjų yra du – pacientų galima priskirti iki 14, o esant trims padėjėjams – iki 18.
Vadovaujantis šiuo aprašu, tą dieną K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje penki slaugos darbuotojai daugiausia galėjo prižiūrėti 28 pacientus, tačiau krūvis normą viršijo du kartus. Bėda ta, kad ši norma Lietuvoje tėra rekomendacinio pobūdžio.
Pasak J. Keburienės, reta šalies gydymo įstaiga šių rekomendacijų laikosi. Ji patikino, kad jeigu šios rekomendacijos virstų įpareigojančiu teisės aktu, vien dėl slaugytojų trūkumo turėtų užsidaryti trečdalis šalies ligoninių. Jos nuomone, vien dėl šių priežasčių nei Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), nei Vyriausybė nesiima rekomendacijų versti įpareigojančiu teisės aktu.
„Slaugytojams tenkantys krūviai tikrai yra dideli, nes vieniems išėjus į pensiją, kitiems pasitraukus dėl COVID-19 ar emigravus tie krūviai išdalijami likusiems darbuotojams. Iš to kyla pervargimas, klaidos, stresas, išėjimai iš gyvenimo – ir vėl netenkame darbuotojų, ir vėl krūvis paskirstomas likusiems. Bet negali vienas žmogus prižiūrėti 20 slaugomų pacientų. Fiziškai neįmanoma. Tai mes visi čia vaikštome skustuvo ašmenimis, tiesiog kai kam pasiseka išvengti skaudžių pasekmių, o kai kam – ne.
Buvo skaudus atvejis Šiaulių GPM – slaugytoja buvo iškviesta iš atostogų, nes susirgo kiti darbuotojai, nebuvo kam dirbti. Ji dirbo kas antrą parą, vyriausiajai slaugytojai sakė: „Nebegaliu, imkit ir nušaukit, nes aš nebegaliu!“. Po kelių dienų ji susirgo COVID-19 ir nors ligos eiga buvo nebloga, ją ištiko klinikinė mirtis – mes ją ne taip seniai palaidojome“, – pasakojo J. Keburienė.
Visgi, K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės atstovo nuomone, įstaiga, palikusi 45 pacientus 5 slaugos darbuotojų priežiūrai, teisės aktų nepažeidė, o darbuotojams tekęs krūvis – adekvatus.
„Mūsų supratimu, tai yra pakankama. Mes vertiname ne pagal kieno nors nuomonę, o yra nustatyti darbo krūviai ir jie, mūsų supratimu, atitinka“, – tikino ligoninės specialistas darbui su žmogiškaisiais ištekliais N. Benevičius.
Jis kartu atkreipė dėmesį, kad per karantiną visos sveikatos priežiūros įstaigos dirba mažesniu pajėgumu, nei dirbo iki pandemijos, o pacientus aptarnaujančio personalo skaičius liko toks pat.
„Mes per šiuos ir praėjusius metus dirbame 70–75 proc. pajėgumu. Jeigu imtume kovo 1 dieną (kada įvyko incidentas), ligoninės užpildymas Vičiūnų skyriuje buvo 75 proc. Aš noriu pasakyti, kad kalbos apie tai, jog trūksta personalo, yra visiškai nepagrįstos“, – pabrėžė N. Benevičius.
Tyliai kęsdami slaugytojai daro sau meškos paslaugą
Medicinos srities teisininkė S. Virbickienė atkreipė dėmesį, kad ši situacija yra kompleksinė. Kai slaugos darbuotojams numatyti krūviai yra tik rekomendacinio pobūdžio, tuo naudojasi kai kurios sveikatos priežiūros įstaigos. Tokiu atveju medicinos darbuotojai atsiduria keblioje situacijoje, nes greta nesančio aiškaus teisinio reguliavimo egzistuoja dar ir moralinis aspektas ir į šį dažniausiai apeliuoja pacientai bei jų artimieji.
„Visą laiką apeliuojama į medikų sąžinę, į Hipokrato priesaiką, nes bet kuriuo atveju tu turi padėti pacientui, nepaisydamas net to, kad tu vykdai neteisėtus darbdavio reikalavimus. Jie tokiose situacijose kaip ir neturi iš ko rinktis“, – pasakojo S. Virbickienė.
Tačiau teisininkė atkreipė dėmesį į kelis aptariamo incidento taškus, kuriuos privalo įvertinti pats medicinos įstaigos darbuotojas. Pirmiausia – Darbo kodekse yra numatyta bendra nuostata, kad darbuotojas turi teisę nevykdyti neteisėtų darbdavio reikalavimų.
Siekdami prevenciškai užbėgti panašiems įvykiams už akių slaugytojai, matydami, kad jiems tenkantis darbo krūvis yra per didelis, pirmiausia turėtų kreiptis į darbdavį raštu, kad jo darbo krūvis neatitinka realių galimybių. Negavę tinkamo atsakymo darbuotojai gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją bei į Darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti situaciją dėl darbo sąlygų.
Jei neadekvatus darbo krūvis yra ne vieno darbuotojo, o bendra visų įstaigoje dirbančių darbuotojų problema, čia gali įsitraukti profesinės sąjungos.
„Visgi kartais žmonės, norėdami išsaugoti savo darbo vietą, tas problemas tiesiog nutyli, kol neatsitinka toks įvykis, kai jie yra priversti prabilti apie tas nepakeliamas darbo sąlygas. Būna tokių situacijų, kad darbuotojas žino, jog jeigu viešai prabils – su juo bus kaip nors susidorota: arba bus sudėtingas darbo psichoemocinis klimatas, arba pajus spaudimą iš kitų kolegų, kad kur nors skundžiasi.
Aišku, vienas lauke – ne karys, bet kalbėti apie tas situacijas būtina dėl to, kad priešingu atveju galime sau padaryti meškos paslaugą ir tokioje situacijoje vėl liksime tiesiog, kaip ir dabar, patys vieni sau kapstytis. Ta situacija turi du lazdos galus ir vis tik apie tai reikėtų pagalvoti“, – pabrėžė S. Virbickienė.
Siūlo prieš kimbant į darbus įvertinti savo galimybes
Yra ir dar vienas svarbus aspektas – nors sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojui dažnai tenka per didelis darbo krūvis, prieš atlikdamas kiekvieną veiksmą jis privalo įvertinti savo jėgas, ar jis pajėgs užduotį įvykdyti nesukeldamas pacientui ar įstaigai neigiamų pasekmių.
„Šioje situacijoje bus vertinama, ar tikrai slaugytojo padėjėja pati įsivertino, ar ji gali padaryti darbą viena, kodėl ji tai turėtų padaryti, nes nusikaltimo sudėtis apima daugybę aplinkybių, motyvų, priežasčių, priežastinio ryšio.
Neatmetu galimybės, kad galimai ji būtų pripažinta kalta tokioje situacijoje, nes neįvertino, nes galbūt jai reikėjo palaukti. Jei įstaiga pasakytų, kad mes atsiprašome, mes neužtikrinome tinkamo krūvio, tai galėtų būti viena iš tų aplinkybių, kurios pagerintų jos teisinę padėtį baudžiamojoje situacijoje“, – komentavo medicinos teisės ekspertė.
K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės atstovas patikino, kad įstaiga savo darbuotojams rengia periodinius mokymus, į juos įeina ir žinių apie žmogaus kūno kėlimą nepažeidžiant skeleto ir minkštųjų audinių atnaujinimas.
„Nėra taip, kad mūsų personalas nežinotų, kaip elgtis. Antra – ligoninė yra apsirūpinusi visomis reikiamomis priemonėmis: vežimėliais, maudymo lovomis, keltuvais. Viskas ligoninėje yra ir personalas pats priima sprendimus“, – sakė N. Benevičius.
Tiesa, jis nesutiko tiesiogiai atsakyti į klausimą, kiek darbuotojų pagal ligoninės nustatytą vidaus tvarką gali į maudymo kėdę kelti vieną pacientą?
„Aš gal pasakysiu kitaip. Kadangi vyksta ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal pacientės sūnaus skundą, aš norėčiau susilaikyti nuo vertinimų“, – sakė ligoninės atstovas.
SAM: kaip užtikrinti paslaugų kokybę – renkasi pati ligoninės administracija
Naujienų portalas LRT.lt dėl konkrečios situacijos vertinimo bei slaugytojams taikomų rekomendacinių darbo krūvių komentaro kreipėsi į SAM.
Raštu ministerijos pateiktuose atsakymuose nurodoma, kad nors numatyti slaugytojų darbo krūviai yra rekomendacinio pobūdžio, gydymo įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos būtų kokybiškos ir saugios.
„Kokiomis administracinėmis priemonėmis užtikrinti reikiamą paslaugų kokybę, gydymo įstaigos administracija renkasi pati“, – nurodoma SAM atsakymuose raštu.
Ar asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir kokybė atitinka teisės aktų reikalavimus, šalyje kontroliuoja ir vertina Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (VASPVT). Jos specialistai, nustatę sveikatos priežiūros įstaigoje pažeidimų, turi teisę taikyti kontrolės priemones arba sankcijas.
Priklausomai nuo pažeidimų įstaigai gali būti skirtas įspėjimas ir numatytas terminas, per kiek laiko pažeidimai turi būti pašalinti, taip pat įstaigos vadovams arba darbuotojams gali būti skiriamos administracinės baudos, reikalaujama patikrinti įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinę kvalifikaciją. Esant sunkesniems pažeidimams gali būti stabdomas įstaigoje visų ar dalies paslaugų teikimas.
