Sveikata

2021.04.05 20:11

Kaulo lūžio kartais galime nė nepajusti: vyresniuosius užklumpanti liga, tampanti dažna problema moterims

Laura Adomavičienė, LRT RADIJO laida „Sveikata“, LRT.lt2021.04.05 20:11

Su kaulų retėjimu susiduria kas trečia 50-ies ir vyresnė moteris, tačiau didžioji dalis apie tai nenutuokia. Ši liga, silpninanti kaulus, yra osteoporozė, galinti pasireikšti klinikiniais ir ne visada pastebimais neklinikiniais lūžiais.


Retėjantys kaulai – dažnai su amžiumi atkeliaujanti liga. Medikų skaičiavimais, žmogus gimsta turėdamas apie 300 kaulų, o senatvėje jų lieka du trečdaliai. Su amžiumi žmogaus kaulai silpsta, kaulinis audinys retėja. Kitaip tariant, vystosi osteoporozė. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad osteoporoze serga apie 12 proc. visų Europos gyventojų ir dažniausiai – moterys. Liga iš tiesų yra pavojinga, nes laiku neužkirtus jai kelio kaulai ima dažniau lūžti, net ir nuo menkiausios traumos, o pažeistos vietos ilgiau gyja, kartais likusios traumos apie save primena ir visą likusį gyvenimą. Ir visgi pastebėti ligą dar iki kaulų lūžių nėra taip paprasta – beprasidedanti liga neturi ryškių simptomų. Pavyzdžiui, osteoporozei būdingi stuburo slankstelių lūžiai dažnai lieka nepastebėti.

„Osteoporozė yra sisteminė kaulų liga, kuri pasireiškia pakitusia kaulų mineralizacija, pakitusia kaulų mikroarchitektonika ir dėl to padidėjusia tikimybe lūžti, patyrus taip vadinamą mažos energijos traumą, – LRT RADIJO laidai „Sveikata“ aiškino Kauno klinikų gydytoja endokrinologė doc. Aurelija Krasauskienė. – Tai reiškia, kad žmogus patiria lūžį krisdamas iš savo ūgio, bet kartais užtenka netgi staigaus judesio, sunkaus daikto pakėlimo, apsivertimo ant šono ir įvyksta lūžis“.

Klinikiniai lūžiai nelieka nepastebėti – jie skausmingi, sukelia funkcinius sutrikimus, prideda pašnekovė. „Pavyzdžiui, kiekvienas pajusime stuburo slankstelio juosmeninėje dalyje lūžį, nes iš karto bus labai stiprus skausmas, kuris lydės 6-8 savaites. Žmonės dažnai labai gerai atsimena, kokį veiksmą darant jis skausmą patyrė“, – laidoje sakė A. Krasauskienė.

Kitaip yra neklinikinių lūžių atveju, kuriuos kartais, nemenkai paciento nuostabai, pastebi gydytojas, pas kurį ateita dėl visai kitų negalavimų: „neklinikiniai lūžiai stubure dažniausiai būna viršutinėje, krūtininėje stuburo dalyje. Pavyzdžiui, kai dėl kitų susirgimų tiriamas krūtinės ląstoje esantis organas, rentgenologas pastebi, kad yra kažkada įvykęs stuburo lūžis, žmogus jo gali neatsiminti, nes paprastai klinikinių požymių nebūna – šios stuburo dalies slankstelius puikiai saugo šalia esantys šonkauliai, prisitvirtinę prie krūtinkaulio, ir neleidžia stuburo slanksteliui sulūžti“.

Stuburo slankstelių neklinikiniai lūžiai yra aiškus signalas, kad veikiausiai žmogus serga osteoporoze. Į tai numoti nereikėtų, juolab kad, pavyzdžiui, nutikus lūžiui viename iš slankstelių, tikimybė, jog taip nutiks dar vienam, padidėja keturis kartus, teigia Kauno klinikų gydytoja endokrinologė. Didžiausioje rizikos grupėje yra vyresnio amžiaus žmonės, o ypač – moterys.

„Osteoporozė vadinama tyliąja epidemija, todėl kad ji be lūžių nekelia skausmo ir dažnai yra nediagnozuojama. Moterys virš 65-erių turi žymiai didesnę lūžių tikimybę, vyrai – virš 70-ies metų, todėl šioms grupėms rekomenduojama, nežiūrint į ligas ar kitus rizikos veiksnius, atlikti profilaktinį kaulų mineralų tankio tyrimą“, – sakė A. Krasauskienė.

Gydytoja endokrinologė vardija rizikos grupes, kurioje esantiems į savo kaulų sveikatą reikėtų ypač atkreipti dėmesį.

„Rizikos grupės žmonės yra moterys, patyrusios menopauzę anksčiau negu 45-eri. Šios moterys ilgą laiką gyvena moteriškų lytinių hormonų estrogenų stokoje, o tai yra galingas hormonas kaulų sistemai, pačioje jaunystėje jis formuoja kaulus, juos išsaugo esant normaliam mėnesinių ciklui, o vėliau, jam pasibaigus, kaulinis tankis maždaug per pirmuosius 6-7 metus labai staigiai krenta. Antroji rizikos grupė yra žmonės, turintys įvairias sistemines ligas, kurių gydymui naudojami medikamentai, nepalankiai veikiantys kalcio ir fosforo apykaitą organizme ir kaulų stiprumą. Priskaičiuojami ir žmonės, kurie turi riziką kristi, padidinančią lūžių tikimybę. Tai yra žmonės, kurie turi prastėjančią regą, klausą, naudoja daug medikamentų, kurie veikia centrinę nervų sistemą, tuo pačiu ir pusiausvyrą, orientaciją. Tai yra ir žmonės, kurie jau patyrę kaulų lūžius, pavyzdžiui, jeigu dilbis buvo lūžęs – tai yra pirmas varpas žiūrėti, ar žmogus neturi mažo kaulų tankio. Ir taip pat genetiniai veiksniai – jeigu pirmos eilės giminių tarpe buvęs šlaunikaulio lūžis, tai yra vienas iš rizikos veiksnių“, – kalbėjo A. Krasauskienė.

Kaulinės sistemos stiprinimas yra ilgalaikis, gydymas turi būti skiriamas mažiausiai trejus metus be pertraukos. O išsiaiškinti, ar jo reikia, padeda kaulų mineralų tankio tyrimas. Esant rizikos indikacijoms, jis atliekamas nemokamai. Kaip sakė A. Krasauskienė, Kauno klinikose osteoporozės gydymas taip pat yra padengiamas Valstybinės ligonių kasos.

Pasak pašnekovės, kalbant apie osteoporozę kaip niekur kitur „tinka posakis, kad roges reikia ruošti vasarą“.

„Todėl, kad kaulų mineralų tankį mes auginame maždaug iki 32-ejų metų, iki tada mums reikia „įdėti“ kalcį į kaulus, kad sukauptume kaulų tankį. Yra gyvenimo laikotarpiai, kai mums ypatingai reikia trijų kaulus stiprinančių veiksnių: mitybos, reguliarios ir normalios endokrininių liaukų veiklos ir fizinio aktyvumo, nes kaulas stiprėja tik tuomet, kai raumenys su jais „susikalba“ fizinio aktyvumo metu“, – aiškino laidos „Sveikata“ pašnekovė.

Kaulų retėjimas ypač susijęs su menopauze, dėl to osteoporozė net pora dešimtmečių anksčiau užklumpa moteris nei vyrus. Vilniaus Santaros klinikų ginekologė prof. Žana Bumbulienė sako, kad prasidėjus menopauzei, „dėl estrogenų trūkumo mažėja kaulų tankis, kuris ir lemia padidėjusią kaulų lūžių riziką“. Su menopauzės pradžia pirmą dešimtmetį būtų galima taikyti moterims hormoninį gydymą, tačiau šis valstybės nėra kompensuojamas.

Menopauzinė hormonų terapija, dar vadinama pakaitine hormonų terapija, yra gana įvairi.

„Po truputį jo (estrogeno) pradeda mažėti ir tai galima jausti pagal savijautą. Kai visai nutrūksta mėnesinių ciklas, po paskutiniųjų mėnesinių, nuo to momento galima pažymėti, kad estrogeno trūksta ir tuomet galime pakaitiniu principų juos naudoti. (...) Menopauzinė hormonų terapija nėra kompensuojama. Tai yra gydymas kiaušidžių hormonais, kitaip tariant, tuo, ko kiaušidės jau nebegamina – estrogeno ir progesterono. Mes paskiriame tai tablečių, pleistrų arba odos purškalo pavidalu, tai yra skiriama ne vien osteoporozės prevencijai ir gydymui, bet lygiai taip pat ir dėl vazomotorinių simptomų, kai moterys skundžiasi karščiomuša, naktiniu prakaitavimu, nemiga, kas dažniausiai lydi po menopauzės“, – sakė Ž. Bumbulienė.

Palaikyti hormonų terapiją reikalinga sistemingai, pridūrė pašnekovė, o atsieiti ji, priklausomai nuo preparato, gali maždaug apie 10-20 eurų per mėnesį.

„Nereikia pasiekti lygio, kuris buvo iki menopauzės, svarbu parinkti optimalią mažiausią dozę, kurios efektas yra pakankamas. Kad jis būtų pakankamas, žinoma, nepakanka nei mėnesio, nei dviejų, nei metų – vartoti reikia pakankamai ilgai. Tas galimybių langas, kada didžiausia nauda, ar kalbėtume ar osteoporozę, širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją, skausmus, susijusius su kaulais ar sąnariais, yra dešimt metų nuo tada, kai pasibaigia menstruacijos. Tai daugmaž nuo 50-ies iki 60-ies metų“, – laidoje „Sveikata“ kalbėjo Santaros klinikų profesorė.

Ji taip pat pastebi, jog visuomenėje esama hormoninio gydymo baimių apskritai, tačiau nerimaujant dėl jo suderinamumo, reikėtų pasitarti su gydytoju, pridūrė Ž. Bumbulienė.

Laidoje taip pat kalbėjusi Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja Žydrūnė Baigienė plačiau papasakojo, kokia yra patvirtina osteoporozės diagnozavimo ir gydymo tvarka kompensuojamais vaistais. Nurodyta, kokius veiksnius įtarę specialistai gali diagnozuoti osteoporozę ir kada reikia skirti specialų osteoporozei reikalingą gydymą.

„Šeimos gydytojo kompetencijoje taip pat yra numatyta, kad jis gali diagnozuoti osteoporozę. Yra nustatyti klinikiniai lūžių rizikos ir griuvimo rizikos veiksniai. Ir jeigu moteris ar vyras dar nėra turėję jokio patologinio lūžio, bet pagal tuos veiksnius surenka du klinikinių lūžių ir vieną griuvimo rizikos veiksnius, šeimos gydytojas jau gali įtarti osteoporozę ir nukreipti tiksliškai kaulų tankio matavimo tyrimui deksometodu. Tada pagal rezultatus jis sprendžia, ar kaulų masė yra normali ar formuojasi lėtinė kaulų liga osteoporozė. Priklausomai nuo to jis gali skirti gydymą, taip pat pateikti rekomendacijas, kokių prevencinių priemonių laikytis, kad išvengti lūžių, kaip sutvarkyti gyvenamąją aplinką“, – sakė Ž. Baigienė.

Ji pridūrė, jog nereikėtų manyti, jog menopauzė savaime yra susirgimo osteoporoze rizikos veiksnys, tarp jų „negalima dėti lygybės ženklo“, sakė Ž. Baigienė.

„Bet, pavyzdžiui, jeigu moteriai yra ankstyva menopauzė, ji turi reumatoidinį artritą, (...) o be to dar vartoja keturis vaistinius preparatus – taip, tokia moteris patenka į rizikos grupę, jai tikslinga atlikti kaulų tankio matavimo tyrimą“, – kalbėjo pašnekovė.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Sveikata“ įraše.

Parengė Ronaldas Galinis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.