Sveikata

2021.03.01 05:30

Vėžiu sergantieji dėl COVID-19 skiepo važiuoja ir šimtus kilometrų, tik vieni nė į autobusą neįlipa, kiti nežino, ar jiems vakcina priklauso

Laura Adomavičienė, LRT.lt2021.03.01 05:30

Onkologinėmis ligomis sergančių pacientų skiepijimas nuo COVID-19 kelia nepasitenkinimą tiek pacientų, tiek ir gydytojų bendruomenėje. Daugelis nesuvokia, kodėl prieš metus baigęs aktyvų gydymą pacientas iš Zarasų ar Biržų dėl skiepo du kartus turi važiuoti į Vilnių ar Kauną – ten, kur buvo gydoma onkologinė liga. Pacientams atstovaujanti organizacija teigia, kad šis vargas – tik maža dalis iš visos problemų puokštės.

Nuo vasario vidurio onkologinius ligonius gydančios įstaigos pradėjo pacientų vakcinavimą nuo COVID-19. Pagal susitarimą su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), būtent šios įstaigos yra įpareigotos atrinkti pacientus, kurie prioriteto tvarka turėtų būti skiepijami nuo COVID-19.

Į prioritetinę grupę patenka visi onkologiniai pacientai, kuriems arba šiuo metu yra taikomas aktyvus gydymas, arba jis buvo taikytas per pastaruosius dvejus metus.

Tačiau onkologine liga sergančius pacientus vienijančios asociacijos POLA direktorės Neringos Čiakienės teigimu, ir šiandien iki galo nėra aišku, kurie pacientai patenka į prioritetinę grupę, o kurie – nebe.

„Bendros tvarkos ir bendros informacijos, kaip organizuojamas visas vakcinavimo procesas, nėra. Visoms gydymo įstaigoms palikta savarankiškai nusistatyti, pasirengti tvarkas ir organizuoti procesą. Mes išsiaiškinome, kad dėl viso šito proceso kiekviena gydymo įstaiga savaip ir nusprendė. Žmogui sunku suprasti, ar jis patenka į prioritetų sąrašą, nes yra įvardyta, kad skiepijami tie, kurie gauna gydymą arba kurie gavo gydymą.

Bet yra daug moterų, kurioms yra krūties vėžys ir jis gydomas hormoniniais vaistais. Jos ilgai gydomos hormoniniu preparatu, tarsi pasiekia remisiją, vėžys yra atsitraukęs, bet kad jis negrįžtų – jos vartoja hormoninius vaistus. Tai pagal Nacionalinio vėžio instituto (NVI) tvarką jos patenka į prioritetų sąrašą ir jos bus vakcinuojamos, o Kaune jau neaišku – kaip onkologas pasakys, taip ir bus. Tačiau tokios informacijos, kad man priklauso ar nepriklauso, nėra“, – pasakojo N. Čiakienė.

Naujienų portalas LRT.lt teiravosi SAM, ar yra sudarytas šalyje galiojantis konkretus sąrašas, kokiomis onkologinėmis ligomis sergantiems asmenims teikiama pirmenybė skiepijantis nuo COVID-19. Atsakymas lakoniškas – tokio dokumento nėra.

Skiepo laiką būtina derinti su onkologu

Šiandien onkologinių pacientų vakcinavimas nuo COVID-19 patikėtas 6 šalyje veikiančioms įstaigoms: NVI, VUL Santaros klinikoms, Kauno klinikoms, Klaipėdos universitetinei ligoninei (KUL), Respublikinei Šiaulių ligoninei (RŠL) ir Respublikinei Panevėžio ligoninei (RPL). Jos turi atrinkti į prioriteto grupę patenkančius pacientus ir juos apie tai informuoti.

O štai kur turėtų vykti skiepytis pacientas – skiriasi priklausomai nuo to, kurioje įstaigoje jis gydosi.

Pavyzdžiui, NVI atrinkti apie 10 tūkst. pacientų skiepijami pačioje gydymo įstaigoje. Tiesa, jei asmuo pageidauja ir pagal kitus kriterijus patenka į kitą prioritetinę grupę – jis gali skiepytis ir savo savivaldybėje, jeigu į vakcinuojamų asmenų sąrašą jį įtraukia šeimos gydytojas.

Visgi, anot NVI gydytojos chemoterapeutės bei COVID-19 skiepijimo grupės vadovės Editos Baltruškevičienės, prieš skiepijantis onkologo konsultacija yra būtina.

„Mes esame taip apsibrėžę, kad jei pacientui taikoma chemoterapija, tai siekiame jį skiepyti tarp chemoterapijos ciklų, kai tikėtina, kad jo kraujo rodikliai yra geriausi. Per paciento vizitą mes numatome optimalią datą ir registruojame jį skiepo.

Jei taikomi kiti sisteminio gydymo metodai, pavyzdžiui, biologinė terapija, imunoterapija, hormonų terapija, taikinių terapijos vaistai – to derinti nebūtina, svarbu tik skiepijimo dieną nevartoti taikomo specifinio gydymo.

Po operacijos pacientus rekomenduojama skiepyti ne anksčiau kaip po savaitės. Jei atlikta blužnies šalinimo operacija, turi būti praėjusios dvi savaitės. Taip pat skiepijame ir radioterapija gydomus pacientus, spindulinį gydymą gaunančius pacientus. Skiepyti galima ir aktyvaus gydymo metu, jeigu paciento būklė yra gera“, – vardijo E. Baltruškevičienė.

Kaune vėžiu sergančius ligonius skiepija savivaldybė su bendru srautu

O štai Kauno klinikos nusprendė savų onkologinių pacientų vakcinavimą nuo COVID-19 patikėti Kauno miesto savivaldybei. POLA direktorė tikina, kad toks klinikų sprendimas pacientams kelia siaubą ir palieka daug neaiškumų dėl viso vakcinacijos proceso.

„Kadangi visi tie pacientai yra jautrūs, dalis jų yra aktyviai gydomi, jiems reikia pasirinkti tinkamą laiką, kada skiepytis. Kiekvienas atvejis yra individualus ir būtina pasitarti su gydytoju. Tačiau iš Kauno klinikų, kurios yra didžiulės, kuriose yra labai daug pacientų, gavome informaciją, kad jos tik sudaro sąrašus, bet skiepijimą organizuoja Kauno miesto savivaldybė su bendru srautu.

Aš kalbėjau telefonu ir kėliau klausimą, ar tai yra saugu? O kokia vakcina tie pacientai bus skiepijami? Panašu, kad kokią vakciną tą dieną turės, tokia ir skiepys. Tada aš vėl kalbu su NVI, klausiu jų nuomonės. Ten sako, kad tarsi yra sprendimas, kad pacientai bus skiepijami tik „Pfizer-BioNTech“ vakcina. Tai aš įsivaizduoju, kad lygiai tas pats bus, jeigu pacientai skiepysis savo savivaldybėse: juos skiepys ta vakcina, kurią turės tą dieną, nes neįmanoma proceso suvaldyti. Tu gali suvaldyti procesą, jeigu skiepijimas vyksta onkologijos centre“, – tikino N. Čiakienė.

Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vyriausioji specialistė Eglė Karalienė naujienų portalui LRT.lt patvirtino, kad už jų įstaigai priklausančių onkologinių pacientų skiepijimą atsakinga Kauno miesto savivaldybė.

Toks sprendimas priimtas siekiant efektyviai panaudoti visas vakcinos dozes. Skiepijimo procese likus laisvų vakcinų, kai numatytu laiku dėl tam tikrų priežasčių žmogus skiepytis atvykti negali, būtų galima greičiau pakviesti kitus skiepijimo sąrašuose esančius žmones. Kauno klinikų atstovė patikino, kad, funkciją perleidus savivaldybei, onkologinių pacientų vakcinavimas visgi išlieka saugus.

„Kauno klinikose onkologinėmis ligomis sergančių ir įstaigoje gydomų pacientų skiepijimas organizuojamas taip, kad pirmiausia jie apsilanko pas gydytoją onkologą ar kitos specialybės gydytoją, jis skiria aktyvų onkologinio susirgimo gydymą.

Informuoti apie skiepijimo poreikį ir priimti sprendimą, ar galima pacientą skiepyti, gali tiek gydytojas, kuris skiria specifinį gydymą onkologine liga sergančiam pacientui per aktyvų gydymo etapą, tiek ir šeimos gydytojas ilgalaikio paciento stebėjimo 24 mėn. po aktyvaus gydymo metu. Teisės aktuose nėra konkrečiai nurodyta, koks gydytojas pacientą turėtų nukreipti skiepyti.

Gydytojui įvertinus asmens būklę ir pritarus skiepijimo procedūrai, pacientas įtraukiamas į savivaldybės skiepijimo sąrašą, nurodant jo prioritetą. Po skiepijimo procedūros, aktyvaus onkologinio susirgimo gydymo metu pacientas ir toliau stebimas, o sprendimus dėl jo gydymo priima jį prižiūrintis gydytojas“, – teigė E. Karalienė.

Nors Kaune onkologiniai pacientai iš tiesų skiepijami to gamintojo vakcina, kuri yra gauta vakcinacijos dieną, tai, anot E. Karalienės, įtakos paciento sveikatai neturi. Tokios pačios pozicijos laikosi ir SAM.

„Visose Lietuvos gydymo įstaigose naudojamos vakcinos yra registruotos ir saugios, tinkamos onkologiniams pacientams“, – teigiama naujienų portalui LRT.lt raštu pateiktame SAM atsakyme.

Šiandien Lietuvoje skiepijama trijų gamintojų COVID-19 vakcinomis: „Pfizer-BioNTech“, „Moderna“ ir „AstraZeneca“.

Painiava ir dėl pacientų registracijos

Dar kitaip onkologinių pacientų vakcinavimas organizuojamas Klaipėdoje. Čia už procesą atsakinga KUL Onkologijos klinika. Bendras onkologinių pacientų skaičius Klaipėdos regione – 16 tūkst., tačiau kiek iš jų priklauso prioritetinei grupei – tikslinamasi. Čia onkologinius pacientus numatyta skiepyti „Pfizer-BioNTech“ vakcina.

Beje, čia įstaiga asmeniškai pacientui paskambinti ar išsiųsti SMS žinutę gali tik tada, kai pacientas yra išreiškęs dėl to sutikimą per šeimos gydytoją ar onkologą. Kai pacientai nėra aktyviai gydomi ar gauna hormoninį gydymą ir lankosi pas onkologus kartą per pusmetį ar metus, jie gali būti skiepijami pagal gyvenamąją vietą.

Tiesa, tokiu atveju skiepijamų asmenų sąrašai sudaromi jau tos savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centruose. Anot POLA direktorės, tokia tvarka toli gražu nėra ideali.

„Klaipėdoje proceso organizatoriai sako, kad žmonės, kurie yra jau po gydymo arba kurie gauna hormoninį gydymą, gali skiepytis pagal gyvenamąją vietą, nėra čia didelių problemų, gali registruotis pas šeimos gydytoją ir skiepytis. Pacientui, atsidūrusiam tokioje situacijoje, reikia bandyti prisiskambinti savo gydytojui.

Pavyzdinė tvarka, sakyčiau, yra NVI, nes yra trys keliai: pirmas – galima pasiskambinti į registratūrą, yra nurodytas numeris, čia pacientą užregistruos; antras – galima užpildyti elektroninę anketą, nurodant visą informaciją, kad norima registruotis, ir su pacientu įstaiga susisieks; trečias – gydytojai turi patys pasitikrinę sąrašus, kas pas juos gydėsi pastaruoju laikotarpiu arba gydosi šiuo metu, ir jie su pacientais susisieks.

Santaros irgi teoriškai sako, kad jie pasitikrino visų savo pacientų informaciją, nes natūraliai gydymo įstaiga žino, kas pas juos gydėsi, pasižiūrėjo pagal gaires, kuriems iš jų reikėtų skiepytis. Jie turi savanorių komandą, ši susisiekia su pacientais ir sudaro grafikus, kada jiems atvykti skiepytis. O visi kiti... Šiauliai, Klaipėda – sunku pasakyti, kaip jie iki galo organizuoja, nors kažkaip atrodo, kad vis tik tvarkosi, galvoja, o su Kaunu – apskritai bėda“, – tikino N. Čiakienė.

Onkologiniai pacientai skiepytis tiesiog bijo

Vėžiu sergančių pacientų skiepijimas onkologinėje įstaigoje turi dar vieną privalumą – šie pacientai nežino, kaip liga sureaguos į naują vakciną, todėl natūralu, kad daugelis jų bijo, kai kurie apskritai atsisako skiepytis.

POLA direktorės duomenimis, iš 2 tūkst. RŠL onkologinių pacientų skiepytis nuo COVID-19 atvyko tik pusė. Vėžiu sergančių žmonių baimę junta ir NVI specialistai.

„Iš tiesų dalis pacientų bijo, dėl to yra labai svarbus kontaktas su gydančiu onkologu, nes jų baimės yra dvejopos: ar jų taikomas gydymas neturės įtakos skiepui ir ar nebus kažkokios sąveikos, kitas dalykas – ar nepaskatins skiepas onkologinės ligos, dėl to jie saugiau jaučiasi, kai būna pakonsultuoti gydančių onkologų.

Mes atsakome į visus klausimus, nes šiaip duomenų apie tai, kad skiepas galėtų skatinti onkologinę ligą, tikrai jokių nėra, o jei taikomas aktyvus gydymas, parenkame patį saugiausią laikotarpį, kada galima būtų skiepyti.

Apie onkologinių pacientų skiepijimą daug informacijos nėra, duomenų apie šalutinius reiškinius nėra, nes į klinikinius tyrimus šie pacientai nebuvo įtraukti, todėl yra gerai, kad pacientą prižiūri onkologas. Mes galime matyti reakcijas ir esant reikalui skirti gydymą“, – sakė NVI gydytoja chemoterapeutė E. Baltruškevičienė.

Ji pridūrė, kad į COVID-19 vakciną onkologiniai pacientai reaguoja gana palankiai, ūmių reakcijų nebuvo pastebėta. Visgi nežymūs šalutiniai reiškiniai juntami dažniau po antrosios vakcinos dozės.

POLA direktorė atkreipė dėmesį, kad jeigu asmuo kartą atsisakė skiepytis nuo COVID-19, vėliau jis turi teisę apsigalvoti.

Kaip elgtis tiems pacientams, kurie kartą atsisakė vakcinos onkologinėje įstaigoje, tačiau dabar skiepo norėtų? N. Čiakienė sako, kad kiek įstaigų – tiek ir tvarkų. Pavyzdžiui, NVI ir RŠL apsigalvojusius pacientus užrašo į eilę ir skiepija įstaigoje. Likusių ligoninių pacientai dėl skiepo turėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir skiepytis pagal gyvenamąją vietą. Tiesa, vien šeimos gydytojo konsultacijos nepakanka – dėl vakcinavimo būtina pasitarti ir su savo gydytoju onkologu.

Kelionė skiepytis apkarsta dar autobuso stotelėje

Dar viena bėda, su kuria susiduria skiepytis vykstantys onkologiniai pacientai, – pačios procedūros trukmė, ji vėlgi skiriasi priklausomai nuo įstaigos. Kiek užtruks vakcinacija, yra labai aktualu tiems, kurie neturi nuosavo transporto ir naudojasi visuomeniniu.

„Kaip žmogui susiplanuoti vizito laiką, kiek jis užtruks nuo įėjimo į pastatą iki išėjimo? Įstaigų atsakymai dėl tos pačios procedūros vėl yra labai skirtingi. Pagal tvarką yra numatyta, kad prieš atliekant vakcinavimą turi būti padaromas antikūnų testas. Nežinau, kaip bus Kaune, nes klinikos to nesvarsto – viską turbūt organizuos savivaldybė. Santaros klinikose antikūnų patikrinimo testo rezultatai paaiškėja tik po pusantros valandos, visose kitose gydymo įstaigose daromi greitieji antikūnų testai ir rezultatas paaiškėja po 10 minučių.

Paskui pacientas skiepijamas, o po skiepo kai kurios įstaigos rekomenduoja pacientui dar palaukti nuo 10 min. iki pusvalandžio dėl galimų alerginių reakcijų pasireiškimo, kad jeigu kažkas pasireikš staiga, iš karto galėtų suteikti pagalbą. Reiškia, Santaros klinikose procedūra gali trukti apie 2 val., NVI sako, kad pacientai planuotųsi užtrukti apie 1–1,5 val. Panašiai sako Klaipėda. Panevėžys sako, kad jau visus paskiepijo. Turėjo 68 pacientus ir visus paskiepijo“, – pasakojo POLA direktorė.

Mažiau bėdų dėl viešojo transporto kyla tiems, kuriems taikomas aktyvus gydymas ir jie pas onkologą lankosi reguliariai. Tačiau jei pacientas gyvena Lazdijuose ar Zarasuose – vizitas dėl skiepo gali būti sudėtingas.

N. Čiakienė atkreipė dėmesį, kad nereikia gyventi Lietuvos pakraštyje – gali būti pacientas ir iš Panevėžio, o vis tiek jam 130 km iki Vilniaus gali būti neįveikiami.

„Iš Panevėžio į Vilnių, man regis, yra per dieną palikti 3 autobuso reisai. Vyresni žmonės jau dabar skundžiasi, kad jie negali įlipti į autobusą: ateina iki autobuso, bet ten vietų nebėra. Reguliarių reisų vairuotojai sako, kad reisų skaičiaus nedidins, nes reisai ir taip yra nuostolingi.

Iš kitos pusės, Panevėžyje yra onkologinis padalinys, jis organizuoja tokią procedūrą ir galėtų šiuos pacientus paskiepyti. Šiuo klausimu susirašinėjome ir su Šiaulių ligoninės vadovu, bet jie sako, kad būtų labai sudėtinga tai padaryti dėl pačių vakcinų: yra labai sudėtinga prognozuoti jų kiekius, užšaldyti, atšildyti. Kadangi procesas labai sudėtingas – ne, tegul skiepijasi ten, kur gydosi“, – apmaudo neslėpė N. Čiakienė.

Tiesa, Šiauliuose tokia nuostata galiojo tik iš pat pradžių, kol buvo sudaromi masinės vakcinacijos sąrašai. Anot RŠL laikinojo Onkologijos klinikos vadovo Aleksandro Petrausko, šiandien visi onkologine liga sergantys ir į prioritetinę grupę patenkantys asmenys gali registruotis COVID-19 skiepo, net jei ir gydosi kitoje įstaigoje.

Taip pat registruotis skiepo čia gali ir tie vėžiu sergantieji, kurie skiepo prieš tai dėl įvairių priežasčių atsisakė.

„Iš pradžių dėl to vakcinacijos masto mes vieną planą turėjome, nes kai susidūrėme ir pamatėme skaičių – virš 2 tūkst. pacientų, mes truputį išsigandome dėl savo galimybių. O galiausiai, kai susidūrėme su realybe, viskas pasibaigė tuo, kad mes paskiepijome tuos žmones, kurie gydosi kitose gydymo įstaigose“, – tikino A. Petrauskas.

Apie pacientų, kurie gydosi kitur, priklausymą prioritetinei grupei ir sveikatos būklę RŠL gydytojai informaciją gavo iš e. sveikatos. Jeigu duomenų nepakanka – gydytojai prašo šių pacientų atsiųsti paskutinio gydytojo išrašo kopiją.

Kaltina SAM nepasiruošimu

POLA direktorė tikina, kad onkologinių pacientų skiepijimo procesas būtų sklandesnis, jeigu jis vyktų centralizuotai. Jos nuomone, visus metus buvo žinoma, kad bus pradėta vakcinacija, tad atsakingos institucijos turėjo pakankamai laiko tam pasiruošti. Nesant bendros tvarkos, šiandien ne tik paciento kelias iki vakcinos sunkesnis, bet ir klaidų rizika didesnė.

„Problema yra ta, kad procesas yra visiškai decentralizuotas, be bendrų gairių. Viena vertus, iškyla didelė klaidos tikimybė, antra vertus, onkologinius pacientus gydančios įstaigos ir taip turi labai daug darbo, o dabar kiekviena kuriasi savo naują procesą, nors apie tai, kad skiepysime pacientus, kalbame jau nuo praėjusių metų. Tai ar nebuvo galima sukurti, išgryninti proceso, kad jis būtų nuleistas visiems kaip gairės ir nereikėtų išradinėti kiekvienam dviračio?“ – piktinosi N. Čiakienė.

Visgi SAM naujienų portalui LRT.lt atsiųstuose atsakymuose raštu nurodė, kad kiekvienoje šalies savivaldybėje susisiekimas yra skirtingas, skiriasi gydymo įstaigų tinklai ir jų išdėstymas bei pajėgumas vakcinuoti: patalpos, personalas ir kiti dalykai.

Dėl to vakcinacijos organizavimo procesas buvo perduotas koordinuoti savivaldybėms, paliekant teisę pačioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms spręsti, kaip bus įgyvendintas skiepijimo procesas.

„Taip pat iki pat vakcinos registracijos dienos nėra žinomos konkretaus imuninio preparato indikacijos ir kontraindikacijos, todėl buvo galima parengti tik bendros skiepijimo tvarkos rekomendacijas“, – nurodoma SAM atsakymuose.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt