Sveikata

2020.11.08 21:35

Vaistažolės – pagalba ir sergant, ir įtemptu metu, tačiau specialistai įspėja vartoti saikingai

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2020.11.08 21:35

Prasidėjus šaltajam, peršalimo ligų lydimam, sezonui pravartu nepamiršti vaistažolių naudingųjų savybių. Naudingų žolelių nesunku užsiauginti net gėlynuose prie namų ir vakarais mėgautis savarankiškai užaugintų žolelių arbata. Vis dėlto, specialistai vaistažoles ragina vartoti atsakingai ir jomis nepiknaudžiauti, prieš vartojant pravartu pasitarti su gydytoju.

Vaistažolės – naudingos, tačiau nevertėtų vertinti kaip vaisto

Vėstant orams ir siaučiant įvairiems virusams dažnas pirmuosius peršalimo ligų simptomus griebiasi malšinti natūraliais gydymo būdais, pavyzdžiui, vaistažolių arbatomis.

Žmonėms gerai žinomi ir šaltuoju periodu populiarūs yra liepžiedžiai, gysločiai, mėtos, juozažolės, raudonėliai, čiobreliai, ramunėlės, medetkos.

„Nedidelis kiekis surinktų vaistinių augalų galbūt ir negydo, tačiau kaip papildoma medžiaga – naudinga. Mums niekada nepakenks čiobrelių arbatos puodelis vakare. Tačiau į tai nereikėtų žiūrėti kaip į vaistus“, – teigė Klaipėdos universiteto Botanikos sodo vaistinių ir prieskoninių augalų kuratorė Liuda Razmuvienė.

Pašnekovė aiškino, kad kai kuriuos vaistinius augalus lietuviai yra nepelnytai pamiršę, tačiau kai kurie jau grįžta „į madą“.

„Dabar labai populiaru turėti žemės lopinėlį ir ten užsiauginti kažką gražaus, kas žydėtų, kvepėtų bei būtų galima susidžiovinti ir vėliau gerti arbatą“, – pastebėjo L. Razmuvienė.

Namų darželį gali papuošti raudonėliai, kurie sudžiovinti gali tapti gardžia arbata. Dar viena naudinga kiemo gėlyno puošmena – čiobreliai, kurie yra dekoratyvūs ir turi naudingų savybių sveikatai.

Klaipėdos universiteto Botanikos sode galima pamatyti net ir vaistinę magnoliją.


Raminančių savybių turinčios žolelės ypač aktualios dabar

Šiuo metu dėl pandemijos susiklosčiusios situacijos dauguma žmonių patiria nemažai įtampos, streso, todėl ieškoma būdų, mažinančių šiuos nemalonius jausmus. Taigi, naudinga nepamiršti ir vaistažolių, nes nemažai jų taip pat turi atpalaiduojamųjų savybių.

Vaistinių ir prieskoninių augalų kuratorė L. Razmuvienė teigė, kad namuose vertėtų turėti levandų, kurios pasižymi eterinių aliejų gausa ir maloniu kvapu.

„Kodėl mums neturėti mėtos? Yra nepaprastai daug skirtingų mėtų rūšių. Net šioje kolekcijoje yra 17 rūšių skirtingų mėtų. Mėtą laisvai galime turėti ir gerti vakarais“, – patarė pašnekovė.

Raminančių savybių turi ir melisa.

Vis dėlto, vaistažolių žinovė patikino, kad vartoti šias žoleles reikėtų atsakingai, mat jų galima ir perdozuoti.

„Saikas yra labai svarbu. Nereikėtų gydytis be daktaro patarimo. Augalas savyje kaupia ne tik mums reikalingas vaistines medžiagas, bet ir nuodus. Todėl ir mūsų kolekcijoje yra atskiras laukelis, skirtas tik nuodingiems augalams“, – pabrėžė Klaipėdos universiteto Botanikos sodo darbuotoja.


Klaipėdoje – gausi vaistažolių kolekcija

Uostamiestyje galima susipažinti su gausybe įvairiausių lietuviškų ir svečių kraštų vaistažolių bei prieskoninių žolelių.

Klaipėdos universiteto Botanikos sodo direktorė Asta Klimienė pasakojo, kad Botanikos sode surinkta visa vaistinių – prieskoninių augalų kolekcija, kuri nuolat plečiasi.

„Šiame skyriuje esame sukaupę augalų, kurie yra būdingi Azijos šalims, Amerikai ar Europos pietinei daliai“, – dėstė A. Klimienė.

Tiesa, pašnekovė pastebėjo, kad net ir iš tolimų šalių kilusius augalus uostamiestyje užauginti pavyksta, mat jūra lemia švelnesnį klimatą.

„Todėl augalai, kurie negalėtų augti, vargtų arba jiems reikėtų papildomų priežiūros sąlygų tiek Vilniuje, tiek Kaune, pas mus Klaipėdoje puikiai žiemoja“, – pastebėjo Botanikos sodo vadovė.

Sodas dalyvauja sėklų mainų tinkle, kuris vienija apie 500 Botanikos sodų iš įvairiausių pasaulio šalių. Būtent per šį tinklą įvairiausių augalų sėklos ir pasiekia uostamiestį bei iš jo keliauja į kitas šalis.

„Gautas sėklas sėjame, identifikuojame ir tada jos keliauja į kolekciją. Būna, kad sėkla dygsta du metus, būna – du mėnesius. Tai priklauso nuo augalų. Būna, jog augalas į kolekciją gali keliauti tik po šešerių metų, kai atsiranda pirmieji žiedai, kai identifikuojama, kad tai yra būtent ta rūšis, kurią mes užsisakėme“, – procesą apibūdino A. Klimienė.

Lietuvoje užauginti augalai kitose šalyse laikomi egzotiškais į gana populiarūs tarp Azijos šalių, Amerikos botanikos sodų.