Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis naujienų portalui LRT.lt pavirtino, kad jam buvo diagnozuota Laimo liga. Pastaroji, ekspertų tikinimu, Lietuvoje registruojama ištisus metus, tačiau liga nėra ūmi ir yra išgydoma antibiotikais.
P. Poderskiui Laimo liga diagnozuota visiškai netikėtai, rudenį. Sostinės savivaldybės administracijos vadovas į medikus kreipėsi dėl prasidėjusių skausmų. Tik ten ir sužinojo, kad jam buvo įsisiurbusi erkė, pernešusi borelijų bakterijas, sukeliančias Laimo ligą.
„Apsilankius pas medikus gydytoja pasiūlė išsitirti ir dėl Laimo ligos. Tada ir paaiškėjo, kad ta liga yra. Aš pats kažkokių simptomų be kojos skausmų nejutau. O koją pradėjo skaudėti po to, kai ėjau į žygį Vilniaus 100 km. trasa. Galvojau, kad tai tiesiog fizinė trauma“, – pasakojo P. Poderskis.
Erkės įkandimo žymės jis tikina nepastebėjęs, todėl nė neįsivaizduoja nei kur, nei kada erkė galėjusi įsisiurbti. P. Poderskis svarsto, kad erkė bus įsisiurbusi dar iki minėto žygio, lankantis gamtoje Vilniaus mieste.
Sostinės administracijos direktorius sakė, kad šiandien jaučiasi gerai, po antibiotikų kurso ligą pavyko įveikti be didesnių komplikacijų.
„Sunku ką būtų ir patarti, kaip saugotis, kai atvejis tarsi iš niekur“, – sakė P. Poderskis.
Nuo Laimo ligos skiepų nėra
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė naujienų portalui LRT.lt sakė, kad nors nuo Laimo ligos skiepų nėra, šis susirgimas nėra ūmus. Užsikrėtimų Laimo liga Lietuvoje paprastai padaugėja pavasarį, atšilus orams, arba rudenį, kai erkės skuba pasimaitinti prieš žiemą. Visgi šylant klimatui ne visos erkės žiemą miega, todėl užsikrėtimai šia liga diagnozuojami visus metus.
Įdomu tai, kad ne visada gyventojai pastebi borelijomis užkrėstos erkės įkandimą, nes dėmė ant odos paviršiaus atsiranda tik 80 proc. erkės paženklintų pacientų.
„Laimo ligos inkubacinis periodas gali trukti nuo 5 dienų iki mėnesio ir ilgiau, kartais net 6-9 mėnesius. Trumpas inkubacinis periodas būna tada, kai ant odos per kelias dienas nuo įkandimo atsiranda dėmė ir ji plinta. Tada ligą lengva diagnozuoti ir skirti gydymą.
Bet jeigu dėmės nėra, o žmogus nepastebėjo įsisiurbusios erkės, tada galima pražiūrėti tą ligą ir simptomus galima priskirti bet kuriam kitam susirgimui. Pavyzdžiui, tokie simptomai kaip nuovargis, raumenų ar sąnarių skausmai, širdies permušimai, radikulitui būdingi skausmai gali būti priskiriami ir kitiems susirgimams, ypač jei šie simptomai kankina vyresnio amžiaus gyventojus. Kartais būna, kad susirgus Laimo liga suparalyžiuoja dalį veido, jis persikreipia, o šis požymis būdingas ir insultui“, – vardijo A. Bartulienė.
Erkės įkandimo vietoje dėmė ne visada atsiranda dėl to, kad, pasak ekspertės, yra skirtingų rūšių borelijos, kurių dalis greičiau patenka į kraują, nukeliauja į kitus organus ir nesidaugina odoje. Pastarosios yra pavojingesnės žmogaus sveikatai.
Laimo liga galima užsikrėsti pakartotinai
Pasak ULAC gydytojos epidemiologės, susirgimą Laimo liga galima diagnozuoti tik atvykus į sveikatos priežiūros įstaigą, kur atliekami serologiniai tyrimai. Nustačius ligą taikomas gydymas antibiotikais, kuris yra veiksmingas, sunaikina organizme esančias borelijas.
Visgi jeigu vėlai diagnozuojama Laimo liga, kuri yra pažengusi, kai pacientą kankina sąnarių, raumenų skausmai, gali būti ir liekamųjų reiškinių. A. Bartulienė tikina, kad išsigąsti nereikėtų, nes ir šie, pritaikius gydymą, po kelių mėnesių ar pusmečio praeina. Pasak gydytojos epidemiologės, net ir mokslinėje literatūroje neakcentuojama, kad gali būti Laimo ligos sukeltų liekamųjų reiškinių, kurie gyventoją vargintų visą likusį gyvenimą.
A. Bartulienė atkreipia dėmesį, kad kartą persirgus Laimo liga, ja galima užsikrėsti pakartotinai. Mat yra apie 30 rūšių skirtingų borelijų bakterijų.
„Patekus vienai bakterijai į organizmą į vienus antigenus imunitetas sureaguoja anksčiau, į kitus – vėliau, o tai trukdo susiformuoti žmogaus organizme imunitetui, kuris apsaugotų nuo Laimo ligos“, – tikino ULAC gydytoja epidemiologė.
Turint omenyje, kad erkės gali išlikti aktyvios ištisus metus, jų reikėtų saugotis ne tik vasarą. Net ir rudenį lankantis miške ar parke, kur yra nešienautos žolės, saugios užuovėjos erkėms, reikia nepamiršti apsaugos priemonių. Nors atvėsus orams nepridengtų kūno vietų yra mažiau, A. Bartulienė pataria ir rudenį nepamiršti gamtoje naudoti erkes atbaidančių repelentų, o grįžus namo lauko rūbus gerai išpurtyti ir laikyti atskiroje vietoje.
