Sveikata

2020.10.27 10:51

Galvojate, kad šalies ligoninės tuščios, o medikai nedirba? Koronaviruso skeptikams atsako medikas

Jurga Bakaitė, LRT.lt2020.10.27 10:51

„Tuščios ligoninės“ – turbūt girdėjote tokią repliką apie pandemijos mastą Lietuvoje ar gal ir patys taip manote, tačiau ši mintis nėra tokia originali.

Tai viena seniausių koronaviruso pandemiją lydinčių sąmokslo teorijų, atsiradusi JAV dar pavasarį ir išplitusi po visą pasaulį. Ja besidalijantys žmonės įrodymu dažniausiai laiko atsitiktines nuotraukas, kuriose išties užfiksuotos tuščios ligoninių lovos. Koronaviruso skeptikams užkliūna ir ligoninių personalo laisvalaikiu nufilmuoti vaizdo klipai, neva tai įrodo, jog medikai ligoninėse nedirba.

Nėra nuotraukų – blogai, nuotraukų yra – dar blogiau?

Filmuoti, fotografuoti ligonines bei jose paguldytus pacientus nėra taip paprasta: koronaviruso pacientus gydančios Lietuvos ligoninės teigia, jog šiuo metu įleisti į savo patalpas žurnalistų, fotografų negali dėl saugumo, taip pat ir išteklių trūkumo.

Tačiau problemos išspręsti negalėtų ir savo nuožiūra komunikuojančios ligoninės arba medikai, pastebi LRT.lt kalbintas gydytojas anesteziologas reanimatologas Ričardas Peldžius, dirbantis vienos iš šalies didžiųjų ligoninių, atsakingų už pagalbą COVID-19 sergantiems reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje.

„Pavasarį buvo padaryta klaidų, kai stengtasi nufotografuoti skyriaus darbą, bet pacientai nepateko į kadrą, tada ir prasidėjo – ką jie ten dirba, kad tuščios lovos?“, – apie tai, kad dezinformacijos paneigti kartais neįmanoma, pasakoja medikas. Jis atkreipia dėmesį, kad informacijos viešinimą, pacientų atvejų aptarimą ar dalijimąsi vaizdine informacija apriboja ir įstatymai.

Kas šiuo metu vyksta ligoninėse?

R. Peldžius sutinka, kad šalies ligoninės šiandien iš tiesų yra tuštesnės, nei įprastai: pandemija sutrikdė ir įprastas procedūras, ir pacientų lankymą. Tačiau net jei yra sutrikęs įprastų paslaugų teikimas, ypač mažose ligoninėse, tai nereiškia, kad jų personalas sėdi be darbo, aiškina pašnekovas.

Rajonuose nedidelių ligoninių apsukos dažnai sulėtėja būtent dėl to, kad personalas užsikrėtė koronavirusu arba turi izoliuotis. Be to, ligoninės priverstos pakeisti darbo principą: skyriai ir pacientų srautai dalijami į žalias, geltonas (įtariama COVID-19 infekcija) ir raudonas (užsikrėtusieji) zonas. Taip triskart sumažėja ligoninės resursai – vienoje vieno ligonių srauto atsiranda trys.

Testo atlikimas ir sveikų bei užsikrėtusių atsijojimas grynai dėl logistinių dalykų trunka 12–24 valandų.

„Jei dalis resursų skiriama geltonai ir raudonai zonai, automatiškai smarkiai traukiasi tas neinfekuotų „žalių“ srautas, nes jie tiesiog nebetelpa. Testo atlikimas ir sveikų bei užsikrėtusių atsijojimas grynai dėl logistinių dalykų trunka 12–24 valandų, vadinasi tiek pacientas lieka bent jau geltonoje zonoje ir užima vietą. Jei jis serga, t.y. tampa „raudonu“, jo vieno gydymui dirba visas poskyris, nes pacientų ir jiems pagalbą teikiančio personalo negalima maišyti su kitais srautais“, – apie tai, kaip šiandien dirba ligoninės, sako R. Peldžius. – Nefiltruojant į tris srautus infekcija ligoninėje pasklistų nevaldomai.“

Dėl šios priežasties „žalioje“ zonose tenka dirbti intensyviau, o personalo ten yra mažiau, sako pašnekovas: „Dėl to ir užsidarėme su tokiu trenksmu pavasarį – nėra beveik jokio „buferio“ pacientų srauto didėjimui.

Net jei yra papildomas plotas, lovos, net vaistai ir įranga, labiausiai trūksta žmogiškųjų išteklių – tiek rankų, tiek kompetencijų“, – apie situaciją ligoninėse sako medikas.

Ligoninė – ne poilsiui

Jis atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje vyrauja pasenęs požiūris į tai, kaip turi atrodyti ligoninė: būtent perpildytų ligoninių vaizdai reiškia, kad darbas jose nevyksta tinkamai.

Lietuvoje vis dar įprasta į ligoninę atsigulti „sveikatos pastiprinimui“.

„Šiuolaikinė ligoninė ir neturi būti perpildyta pacientais, kur guli 6–8 pacientai palatoje, taip pat koridoriuose ir panašiai. Šiuolaikišku požiūriu, viskas turi suktis greitai, trumpai, kad žmonės kuo greičiau grįžtų namo, į savo aplinką, o pasveikę – į darbą. Ypač senoliams labai blogai ligoninėje – svetimoje aplinkoje išsibalansuoja psichika, pradeda dar labiau sirgti“, – sako gydytojas.

Jo teigimu, Lietuvoje vis dar įprasta į ligoninę atsigulti „sveikatos pastiprinimui“: „Čia visiškas biudžeto lėšų švaistymas, iš dalies nulemtas korupcinių paciento ir gydytojo santykių, paveldėtų dar iš sovietmečio, kuomet buvo prestižas ir garbė laikas nuo laiko pagulėti ligoninėje“.

Gydytojui rizikinga gali būti net apie paciento būklę kalbėti telefonu

Pašnekovas sako manantis, kad nepasitikėjimą, baimes ir sąmokslo teorijas geriausiai slopina medikų bendravimas: kaip pavyzdį jis pateikė praktiką Jungtinės Karalystės ligoninėje, kur rizikos grupėje esantiems vyresniems medikams buvo skirta užduotis telefonu teikti konsultacijas ligonių artimiesiems.

„Visi specialistai sutaria, kad bent toks bendravimas mažina nepasitikėjimą, baimes ir konspiracijas. Ir mes čia, Lietuvoje, stengiamės bendrauti su paciento artimaisiais, jie kartais skambina po du kartus per parą, nes nebegali apsilankyti, tas šiek tiek trikdo darbą, nes skyriuje gydant 30 pacientų, tie pokalbiai tikrai užima didelę laiko dalį. Bet jie yra be galo svarbūs tiek artimiesiems, tiek mums patiems, kad suprastume vieni kitus“, – sako R. Peldžius.

Tačiau, mediko teigimu, medikams nėra saugu bendrauti telefonu – sudėtinga identifikuoti, ar tikrai tas skambinantis žmogus yra tas, kuo prisistatė.

„Deja, Lietuvoje specialistai nėra apmokomi bendravimo su artimaisiais, nėra atskirų tam dedikuotų asmenų, nėra aiškių gairių, kas, kada ir kaip turi šnekėti“, – apie medikams kylančias problemas ir gydymo įstaigų nepasirengimą sako jis.