Sportas

2018.08.07 22:32

Karštį pažaboję kentėjimo meistrai trasoje nepanikavo: tai ištvermės sporto dalis – kažkas atsitrenkia į sieną

Aurimas Kuckailis, DELFI.lt2018.08.07 22:32

„Kai finišo liniją pasiekia, dažniausiai visi krenta, nes psichologiškai dar laikosi, galva veikia, o kūnas – jau ne“, – DELFI apie kančią 50 km sportinio ėjimo trasoje pasakojo Tadas Šuškevičius, kartu su kitu lietuviu Arturu Mastianica Berlyne vykstančiame Europos čempionate kone kalną nuritinę. 14 ir 17 vietas užėmę geležinių mūsų šalis atstovų 36 laipsnių kaitra nesustabdė. 

50 km trasą Vokietijos sostinės centre 33 metų T. Šuškevičius įveikė per 4 val. 1 min. 30 sek. ir užėmė 17 vietą, o 7 metais jaunesnis jo kolega A. Mastianica pakilo trim pozicijomis aukščiau, finišavęs per 3 val. 58 min. 29 sek. ir pasiekęs savo asmeninį rekordą.

„Tai svarbiausias metų startas. Atsistoji trasoje, eini ir kenti. Atiduodi visą save. Esu labai patenkintas, kad pavyko baigti, – įspūdžiais dalijosi A. Mastianica. – Didžiuojuosi, nes tai mano trečias 50 km startas šį sezoną ir visus juos baigiau. Aišku, Berlyne gal tikėjausi geriau, bet oras daro savo“.

Sportinio ėjimo atstovas startavo ir pernai Londone vykusiame pasaulio čempionate, tačiau trauma sustabdė jį įveikus 36 km. Į medikų globą jis pateko ir šįmet, tačiau laimei, jau už finišo linijos.

Buvo skelbiama, kad A. Mastianica netgi išvežtas į ligoninę, tačiau atletas tai paneigė: „Kai baigi tokiame ore, kojos nelaiko. Savanoriai griebia, neša, sakau galiu eiti, o jie nutempė mane, paguldė, ledais apklojo ir tiek. Niekas nevežė manęs į ligoninę. Viskas buvo tvarkoje“. 

Jis teigė, kad nepaisant ekstremalios kaitros, mintis apie pasitraukimą iš trasos neprisileido per patrankos šūvį. „Jei pradėsi apie tai galvoti, tai tikrai sustosi“, – įsitikinęs A. Mastianica.

„Tokios varžybos, niekada nebūna lengvos, reikalauja daug kantrybės, ištvermės ir jėgos. O oras ir kitų sportininkų rezultatai rodo, kad buvo sunkios sąlygos, – pritarė jam T. Šuškevičius. – Nebuvo panikos, bet kai prognozė pranešė, kad bus 36 laipsnių karštis, sunerimau. Nieko nepadarysi, supratau, kad ne tik aš, bet ir kiti dalyviai bus atsargesni“.

Pabaigti tokias varžybas, anot jo, tampa itin svarbu, nes į pasaulio čempionatą atranka vyksta pagal reitingą.

„Todėl svarbu finišuoti, net ir tarp paskutiniųjų. Visi stengiasi tai padaryti, nes per metus gali startuoti 50 km varžybose tik du ar tris kartus“, – sakė jis.

„Jeigu gali eiti greitai – kenti. Jei eini lėtai – irgi kenti, gal net labiau. Kai kovoji dėl geresnių pozicijų, daugiau adrenalino, nelabai jauti nuovargį, o sunkiau likusiems. Kai kurie būna jau perkreiptais veidais, akys – „ant pusę aštuonių“.

Kai finišo liniją pasiekia, dažniausiai visi krenta, nes psichologiškai dar laikosi, galva veikia, o kūnas – jau ne“, – kalbėjo T. Šuškevičius, pritaikęs ilgametę savo patirtį ir šiuo metu itin propaguojamą kūno vėsinimą prieš ir per varžybas.

Europos čempionu tapo ukrainietis Marianas Zakalnickis – 3 val. 46 min. 32 sek. Sidabro medalis atiteko slovakui Matejui Tothui (3:47.27), bronzos – baltarusiui Dmitrijui Dziubinui (3:47.59).

Iš 36 ėjimo dalyvių Berlyne finišo nepasiekė 10. „Būdavo daugiau ir baisiau. Tai neatsiejama nuo ištvermės sporto dalis – kažkas atsitrenkia į sieną“, – konstatavo T. Šuškevičius.

Anot jo, ėjime, maratone, lygumų slidinėjime, dviračių sporte, biatlone vyksta aukščiausio lygio kova: „Girdėjau komentatorius kalbant, kad tokiuose ištvermės sportuose dalinami aukščiausios prabos medaliai. Kalbu ne tik apie auksą, bet net ir aštuntą vietą pasaulio čempionate“.