Kiekviena gera istorija turi pabaigą. Penktadienio vakarą su trenksmu baigėsi Sylvaino Francisco karjeros etapas Kauno „Žalgirio“ klube, kuriame Prancūzijos krepšininkas paliko itin gilų ir ryškų pėdsaką.
„Niekada negalvojau, kad išvyksiu. Kai gerai žaidi, norisi likti su vyrukais kartu ir pasiekti kažką didelio. Norisi būti projekto dalimi ir prisidėti prie palikimo. Bandžiau siekti svajonės ir buvo sunku galvoti apie išvykimą, nes kaskart galvojau, kad nenoriu išvykti“, – po paskutinių rungtynių „Žalgirio“ gretose kalbėjo S. Francisco.
„Žalgiris“ lemiamose Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalo serijos rungtynėse 95:77 (28:18, 22:21, 21:17, 24:21) įveikė Utenos „Juventus“ krepšininkus ir finalo serijoje triumfavo 3-0.
„Esu labai laimingas, kad laimėjome. Negalime to priimti kaip natūralaus dalyko, nes dauguma žaidėjų niekada nelaimi nacionalinių čempionatų. Net jeigu ir buvome favoritai, man vis tiek yra labai džiugu“, – dėstė S. Francisco.
LKL titulą „Žalgiris“ laimėjo jau 26-ąjį kartą. Pastarąjį sykį kauniečiai čempionais tapo 2025 metais, o prie to svariai prisidėjo S. Francisco, kuris ketvirtosiose serijos rungtynėse pataikė pergalingą tritaškį su sirena.
„Žalgiris“ šį LKL sezoną baigė fiksuodamas net 35 pergalių seriją. Tomo Masiulio auklėtiniai per visą vietinių pirmenybių sezoną patyrė vos vieną pralaimėjimą.
Paskutinėse LKL finalo serijos rungtynėse S. Francisco žaidė beveik 24 minutes, per kurias pelnė 13 taškų (3/9 dvit., 1/3 trit., 4/4 baud.), atkovojo 3 kamuolius, atliko 3 rezultatyvius perdavimus, išprovokavo 4 pražangas ir sukaupė 13 naudingumo balų.
Per visą LKL sezoną 28-erių prancūzas rinko 11,77 taško, 4,73 rezultatyvaus perdavimo, 1,73 atkovoto kamuolio ir 12,83 naudingumo balo statistiką.
– Kaip galėtumėte palyginti praėjusį sezoną su šiuo?
– Evoliucija. Manau, kad šiemet mano žaidimas buvo brandesnis. Pernai šalia savęs turėjau gerus vyrukus, bet šiemet jie buvo dar geresni. Pasikeitė ir trenerių štabas. Mums viskas buvo nauja, bet mes tuo tinkamai pasinaudojome.
– Per savo pirmąjį interviu sakėte, kad norite būti „Žalgirio“ lyderiu. Ar manote, kad pavyko tai padaryti?
– Žinoma. Jeigu esi lyderis, tai jaučiasi natūraliai. Buvau įžaidėjas ir jaučiau, kad komandos draugai mane seka. Kartais aš rėkdavau, bet komanda žino, koks iš tikrųjų esu. Man patinka varžytis, todėl pasitaikė ir rėkimų, ir ramių akimirkų. Visi žino, kad myliu krepšinį ir labai sunkiai dirbu. Esu laimingas, kad greta savęs turėjau tokius karius. Aš taip pat esu karys, todėl buvome vienoje valtyje.
– Koks momentas per pastaruosius dvejus metus jums buvo sunkiausias?
– Praėjusiais metais galėjome pralaimėti LKL finalą prieš „Rytą“, jeigu tas tritaškis būtų neįkritęs. Buvo sunkūs metai. Šiemet, net ir rinkdami pergales, turėjome vieni prie kitų prisitaikyti, nes viskas buvo nauja. Manau, kad vyrukai buvo susikaupę. Eurolygoje sugebėjome užimti penktą vietą, nors niekas to nesitikėjo. Žinoma, pralaimėjome atkrintamosiose, tačiau esu labai laimingas dėl šios komandos.
– Ką jums reiškė sirgalių palaikymas? Ar jums jo truks?
– Jie visada liks mano širdyje, nes niekur kitur to nerasiu. Visi mus palaikė ir per geras rungtynes, ir blogas. Jie visada buvo čia, kartu. Aš net nebuvau gimęs, kai „Žalgiris“ egzistavo, todėl šis klubas turi labai gilią istoriją. Didžiuojuosi, kad buvau šios istorijos dalis.
– Po rungtynių emocingai apsikabinote su Edgaru Ulanovu. Apie ką kalbėjote?
– Abu buvome laimingi, aš jam padėkojau už viską. Žinau, kad kartais su manimi buvo sunku ir reikėjo kontroliuoti. Jis teigė, jog jam buvo labai smagu du metus žaisti su manimi.
– „Žalgirio“ komandoje galėjote ir nežaisti, nes buvo kalbų, jog nepraėjote medicininės patikros. Ar galėtumėte detalizuoti situaciją?
– Manau, kad daug žmonių to nežino. Prieš atvykdamas turėjau kelio problemų, kurios galėjo privesti prie kryžminio raiščio traumos. Pasirašiau kontraktą, kur buvo parašyta, kad jei patirsiu kairio kelio traumą, man išmokės 3 mėnesių atlyginimą ir komandoje neliksiu. Aš šį iššūkį priėmiau.
Buvo atkrintamosios, susižeidžiau, bet tai buvo ne kairė, o dešinė koja. Atvykau į patikrą po 4 savaičių, bet mano dešinys kelis vis dar buvo silpnas. Medicininės patikros neįveikiau, nes mano trauma vis dar buvo šviežia. Vasarą sunkiai dirbau, Justinas Grainys man davė daug informacijos. Taip pasirašiau specialų kontraktą, į kurį buvo įtraukti abu keliai.
Ačiū Dievui, traumų nenutiko, o antrieji metai buvo garantuoti. Noriu padėkoti J. Grainiui, nes man jis yra geriausias fizinio parengimo treneris. Nemanau, kad rasiu kažką panašaus į jį.
– Panašu, jog Carsenas Edwardsas atvyks į „Žalgirį“. Jūs su juo rungtyniavote Miuncheno „Bayern“ ekipoje. Galbūt apie tai kalbėjote?
–Taip, tai šiek tiek asmeniška, bet pasakiau jam, kad jeigu atvyks, tai galės žaisti savo žaidimą. Sakiau, kad tai puiki situacija pasiaukoti ir galvoti tik apie krepšinį. Manau, kad būnant čia galima atrasti daug naujų pomėgių. Man tai labai padėjo, nes išbandžiau daug dalykų, apie kuriuos anksčiau nežinojau. Tikiuosi, kad jis prisijungs prie „Žalgirio“, nes jam ši situacija puikiai tiks.
– Ar dabar galima sakyti, jog vykstate į Vilerbano ASVEL?
– Nežinau, vis dar nežinau. Turiu daug pasiūlymų, bet kol kas nieko negaliu pasakyti, nes dar nieko nepasirašiau.
– Kokia būtų jūsų žinutė jauniesiems sirgaliams, kurie nori būti kaip jūs?
– Tai yra nuostabu. Būkite savimi ir svajokite. Linkiu jums eiti taip toli, kaip tik įmanoma. Kai svajojate, tai tie dalykai ir nutinka. Žmonės juoksis, bet galiausiai jūs tarsite paskutinį žodį. Kad ir kas benutiktų – stenkitės iš visų jėgų. Jeigu jums nepavyks, jūs bent būsite pabandę. Sunkiai dirbkite, eikite į mokyklą, klausykite tėvų ir viskas bus gerai.
