Lietuvoje auginti jauną dviratininką reiškia ne tik dideles finansines investicijas, bet ir perorganizuotą šeimos kasdienybę: savaitgalius varžybose, atostogas trasose ir nuolatinį balansavimą tarp sporto, mokslų bei sveikatos, rašoma „Energus“ komandos pranešime žiniasklaidai.
Tačiau net ir tokia kaina neužtikrina aiškaus kelio į aukščiausią lygį.
Dviračių sporto trenerė, „Energus“ talentų akademijos vadovė Tatjana Petrauskienė atvirai sako: kaina – tūkstančiai eurų ir visas gyvenimo ritmas.
Dviračių sportas reikalauja nuolatinių investicijų: dviračiai (dažnai ne vienas), apranga skirtingiems sezonams ir disciplinoms, treniruočių stovyklos užsienyje, varžybų kelionės, papildai, išmanioji įranga. „Tai brangus sportas. Reikia ne tik fizinių ar psichologinių gebėjimų, bet ir technikos, inventoriaus, galimybių treniruotis užsienyje. Lietuvos klimatas riboja – visavertiškai treniruotis galime tik dalį metų“, – sako T. Petrauskienė.
Prie to prisideda ir būtinas atsigavimas – kineziterapija, masažai, specialistų priežiūra.
„Kūnas nėra begalinis. Jei neinvestuoji į atsigavimą, ilgai sporte neišsilaikysi“, – sako trenerė.
Lietuvos mastas per mažas aukšto lygio patirčiai, todėl jauniesiems sportininkams būtina dalyvauti ir tarptautinėse varžybose. Tai svarbu ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai – gebėjimas susitvarkyti su įtampa dideliuose startuose dažnai lemia galutinį rezultatą.
Tačiau didžiausia kaina – laikas. Šeimos savaitgaliai tampa varžybų grafiku, o laisvalaikis – logistika tarp startų.
Papildomą spaudimą kelia ir šiuolaikinė realybė: vaikai turi daug alternatyvų, todėl ilgalaikė disciplina tampa vis didesniu iššūkiu.
Jaunieji sportininkai „sudega“ per anksti.
Viena skaudžiausių problemų – ankstyvas sportininkų „perdegimas“. Dalis jaunųjų talentų neatlaiko sistemos spaudimo dar nepasiekę brandos.
Kaip pabrėžia T. Petrauskienė, ši problema glaudžiai susijusi su pačia sporto sistema: „Kai trenerio atlyginimas priklauso nuo vaiko rezultatų, atsiranda pagunda kelti spaudimą. Iš jaunių galima greitai išgauti rezultatą, bet tai gali kainuoti jų ateitį.“ Trumpalaikiai laimėjimai dažnai nustelbia ilgalaikį sportininko ugdymą.
Svarbų vaidmenį čia atlieka ir tėvai. Didžiausią skirtumą daro tie, kurie supranta, kad sportas yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis kantrybės, o ne greitų pergalių siekis bet kokia kaina. Ypač svarbu šį požiūrį formuoti nuo pat mažų dienų – vaikams sporto meilė turėtų būti diegiama natūraliai, per žaidimą ir džiaugsmą judėti, o ne spaudžiant siekti rezultatų. Neskubinant vaikų ir leidžiant jiems tobulėti savo tempu, sportas susiejamas su teigiamais potyriais, kurie vėliau tampa tvirtu įpročiu. Tik vaikui augant ir stiprėjant galima palaipsniui didinti krūvius bei discipliną, išlaikant balansą tarp ugdymo ir motyvacijos.
Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad trenerių darbas Lietuvoje retai apsiriboja vien treniravimu. Jie vienu metu tampa ir organizatoriais, ir administratoriais, ir finansų tvarkytojais, o neretai – ir psichologais. „Esi ir psichologas, ir vadybininkas, ir buhalteris, ir mechanikas. Dirbi su vaikais, tėvais, dokumentais, varžybomis. Tai nėra tik sportas – tai visas gyvenimas viename darbe“, – teigia trenerė.
Pastaraisiais metais Lietuvoje ryškiai matomas dviračių sporto ir bendros dviračių kultūros augimas. Plečiama infrastruktūra, daugėja renginių ir iniciatyvų, o vis daugiau žmonių dviratį renkasi ne tik laisvalaikiui, bet ir kasdieniam judėjimui. Ypač džiugina augantis jaunimo įsitraukimas. „Jie vis dažniau atranda dviratį kaip patogią ir šiuolaikišką transporto priemonę“, – pastebi trenerė.
Kartu gausėja ir pačių dviratininkų iniciatyvų – nuo bendruomeninių žygių iki projektų, siekiančių geresnių sąlygų keliuose. Vis aktyviau į jas įsitraukia jaunimas, atnešdamas naujų idėjų ir energijos. Vienas iš tokių pavyzdžių – „Energus“ organizuojami nemokami socialiniai važiavimai Vilniuje, vyksiantys nuo gegužės iki rugsėjo pabaigos, kiekvieną antradienį; juos remia ir Vilniaus miesto savivaldybė. Tokios iniciatyvos ne tik buria bendruomenę, bet ir skatina dviratininkų skaičiaus augimą, stiprina dviratininkų kultūrą.
